Tomas Vengris apie naują filmą
JAV gimusio lietuvio Tomo Vengrio vardas šalyje tapo žinomas po pirmo režisieriaus ilgametražio filmo „Gimtinė“ (2019). Po ketverių metų Talino kino festivalyje „Juodosios naktys“ Tomas pristatė antrąjį filmą „5 ½ meilės istorijos viename Vilniaus bute“, kuris konkursinėje programoje „Rebels With a Cause“ įvertintas kaip geriausias. Šiame festivalyje 2019 m. jo pirmasis darbas dalyvavo Baltijos šalių konkursinėje programoje ir taip pat buvo pripažintas geriausiu. Naujausiame filme pasakojamos Vilniaus senamiestyje esančiame „Airbnb“ bute susipinančios penkios meilės istorijos, kurios režisieriaus įvardijamos kaip meilės krizės. Dėl skirtingų priežasčių bute apsistoję turistai iš Airijos, Vengrijos, Izraelio ir Lenkijos net nenutuokia, kas jų laukia tarp šių sienų.








Nauji filmai – „Nukritę lapai“
Po „Kitos vilties pusės“ (2017) dabar jau penktą dešimtmetį kine skaičiuojantis suomių režisierius Aki Kaurismӓki nebežadėjo naujų filmų. Tačiau šiemet lakoniškumo ir melancholijos meistras sugrįžo su „Nukritusiais lapais“ („Kuolleet lehdet“, Suomija, Vokietija, 2023). Sugrįžo, regis, tada, kai pasauliui jo reikėjo labiausiai. Ir vėl padarė tai, ką geriausiai moka, – pasakoti mažas (bet ne mažiau svarbias) mažų žmonių istorijas.
Krėsle prie televizoriaus
Kino kūrėjai mėgsta realių žmonių istorijas. Tačiau mūsų geografinėse platumose retam iš jų istorija nėra pretekstas pagaminti dar vieną propagandinį filmą. Tokių, kurie bando suprasti į sudėtingas situacijas patekusių žmonių poelgius ir nesistengia iškart nuteisti atsidūrusiųjų blogio pusėje, vis dėlto mažuma.
„Man patinka istoriją papasakoti per vaizdą. Ir nors geras tekstas ir geras vaizdas gali puikiai veikti atskirai, tačiau tikiu, kad stipriausiai jie veikia kartu, vienas kitą papildydami“, – sako iliustratorius Gediminas Skyrius. Beveik dveji metai darbo, tūkstančiai iliustracijų, Azijos Oskaras už geriausią animacinį filmą ir sukrečianti genocidą išgyvenusios jaunos armėnės istorija. Tai tik keli faktai, kurie slypi už bendro Lietuvos, Armėnijos ir Vokietijos kino kūrėjų animacinio-dokumentinio filmo „Sielų aukcionas. Neįtikėtina Auroros Mardiganian istorija“ (rež. Inna Sahakyan).
Dušanas Makavejevas – vienas svarbiausių buvusios Jugoslavijos kino vardų, kūręs provokatyvius politinius filmus. Susipažinti su šio autoriaus kūrybos palikimu, išsamiau Lietuvoje pristatomu pirmąkart, gruodžio 6–10 d. kviečia „Skalvijos“ kino centras. Penkis ilgametražius ir vieną dokumentinį trumpametražį filmą žiūrovams gyvai pristatys režisierius Audrius Stonys ir kino kritikė Izolda Keidošiūtė.
Celine Song apie „Praėjusius gyvenimus“
Lietuvos kino ekranuose pasirodo vienas laukiamiausių šių metų filmų – Celine Song „Praėję gyvenimai“ („Past Lives“, JAV, 2023). Tai pasakojimas, kuriame susilieja meilės trikampio, dvigubos – amerikietiškos ir korėjietiškos – tapatybės, neišnaudotų gyvenimo galimybių motyvai. Režisierė, dramaturgė ir scenaristė Celine Song gimė 1989 m. Pietų Korėjoje, JAV studijavo psichologiją ir dramaturgiją. „Praėję gyvenimai“ – jos kino debiutas. Spausdiname interviu su režisiere fragmentus.
Šiandien Anykščiuose prasideda ADOX dokumentinio kino festivalis, vykstantis jau nuo 2009-ųjų metų. Šiemet žiūrovų laukia 4 ketvirtadienio vakarai su įspūdingais ir pasaulyje pripažintais filmais. Festivalį atidarys filmas "Čia buvo Vilnius", šių metų Nacionalinių kino apdovanojimų "Sidabrinės gervės" bei "LuKas" laureatas, filmą pristatys ir į žiūrovų klausimus atsakys filmo režisierius ir operatorius Eitvydas Doškus.
„Šitas miestas besvoris. Čia nėra prisiminimų. Kai einu gatve, beveik nesiekiu žemės, praktiškai sklendžiu“, – sako aktorės Aistės Diržiūtės filme „Šalia tavęs“ (rež. Gintė Regina, 2020) sukurta personažė. Iš čia – ir paskutinio šiemet „Meno avilio“ peržiūrų ciklo „Šitas miestas besvoris“ pavadinimas. Lapkričio 28, gruodžio 5 ir 12 dienomis „Meno avilio“ sinematekoje vyks trys filmų ir videomeno kūrinių seansai, kviečiantys patirti buvimą mieste ir kartu su juo.
Lapkričio 30 d., ketvirtadienį, 19 val. M. K. Čiurlionio namai Vilniuje kviečia tęsti užmiršto arba dažnai neatrasto kino lobyno ir nevienspalvio turinio pasakojimų peržiūras susitikimų ciklo „Pasaulio kino vakare su režisieriumi Audriumi Stoniu“.
Iš „Scanoramos“ dienoraščio
Kelionės į Kauną man dažnai sužadina resentimentus. Asmeniškus ir istorinius. Ne tuos, apie kuriuos rašė Friedrichas Nietzsche ar Gilles’is Deleuze’as, bet tuos nuolat grįžtančius prisiminimus apie kadaise patirtas nuoskaudas ar nerimą. Išsirengusi į didžiajame kine debiutuojančios Aistės Stonytės „Mamutų medžioklės“ premjerą Kauno dramos teatre bijojau, kad tai trukdys suprasti filmą. Nieko panašaus: jo herojai tiesiogiai ar netiesiogiai patys kalba apie savo resentimentus, bandydami juos paaiškinti sau ar padėti suprasti kitiems, kas atsitiko.