Kino anonsai

Skalvijos inf.

Kitąmet „Skalvijos“ kino centro Kino klasikos vakarų ciklas minės dešimtmetį. Per tuos metus žiūrovams buvo pristatytos geriausios juostos, įėjusios į kino istoriją, kai kurios iš jų Lietuvoje buvo parodytos pirmą kartą. 2023 m. sausio-lapkričio mėnesiais šiame cikle „Skalvija“ pristatė septynis filmus, aštuntasis – kino genijaus Stanley Kubricko istorinis epas „Baris Lindonas“ (1975) – bus rodomas nuo gruodžio 17 d.

Jonas Ūbis

Krėsle prie televizoriaus

Be Claude’o Sautet (1924–2000) sunku įsivaizduoti prancūzų kiną, nors, regis, ne vienam kolegai arba kolegei jo vardas jau nieko nesako. Sautet filmai „iškrito“ iš madingų ar privalomų filmų sąrašų, nes, matyt, atrodo pernelyg neefektingi: neatsitiktinai vienas garsiausių režisieriaus filmų vadinasi „Gyvenimo smulkmenos“. Sautet buvo įdėmus kasdienybės dramų stebėtojas, sugebantis taip ekrane atkurti materialiąją veikėjų gyvenimo atmosferą, kad iškart supranti, jog smulkmenų nebūna ir svarbi kiekviena detalė.

Pokalbis su operatoriais Eitvydu Doškumi ir Mindaugu Survila

Pirmasis lietuviškas ilgametražis 3D filmas – menininko, režisieriaus Deimanto Narkevičiaus „Čiulbanti siela“ – nukelia į XIX a. pabaigą, kur susijungia dar gyvame pasakų ir užkalbėjimų pasaulyje gyvenanti bendruomenė ir artėjančio technologinio progreso, žadančio šio pasaulio pabaigą, nuotaika. Filmas uždarė Europos šalių kino forumą „Scanorama“ ir jau pasirodė šalies kino ekranuose. Su operatoriumi Eitvydu Doškumi ir stereoskopinės kameros operatoriumi Mindaugu Survila kalbamės apie filmo kūrimo procesą.

Agnė Narušytė

Apie „Scanoramoje“ rodytus Dainiaus Liškevičiaus ir Deimanto Narkevičiaus filmus

Skulptorių filmai – kaip diversantai kino festivalyje (ir Deimantas Narkevičius, ir Dainius Liškevičius kadaise baigė skulptūrą Vilniaus dailės akademijoje). Juos tikriausiai sunku vertinti iš kino perspektyvos, nes jų ištakos – ankstyvųjų videomeno kūrėjų nuostata kurti „antikiną“, niekinti pasakojimo principus, vengti intrigos, įtraukiančios dramos, intensyvaus ritmo. Prisiminkime Andy Warholo filmą „Miegas“ („Sleep“, 1964), kur penkias valandas ir 21 minutę rodomas miegantis menininko mylimasis Johnas Giorno. Kai po 45 minučių išeinantys žiūrovai pareikalavo grąžinti pinigus, Los Andželo kino teatro vadybininkas Mikeʼas Getzas jiems sakė: „Klausykit, jūs žinojote, kad pamatysite kažką keisto, neįprasto, drąsaus, trunkančio šešias valandas.“

Jonas Ūbis

Krėsle prie televizoriaus

Šeštadienį (9 d. 22 val.) nepamirškite įsijungti televizoriaus  – „LRT Plius“ iš Berlyno transliuos Europos kino apdovanojimų ceremoniją. Vienas svarbiausių šiemet skirtas Uljanai Kim už jos ypatingą indėlį į bendros gamybos filmus. Be Kim prodiusuotų filmų būtų sunku įsivaizduoti XXI a. pradžios lietuvių kiną, jo atsiradimą Europos kino žemėlapyje. Regis, bendra gamyba – vienas iš būdų ambicingam lietuvių kinui neišnykti.

Rengėjų inf.

Margarethe von Trotta pernai metais Europos kino akademijos apdovanota už gyvenimo kūrybinį indėlį į Europos kiną. Ir tikrai ne veltui – mažai kas žino, kad režisūrinę karjerą ji pradėjo tuo pačiu metu kaip Raineris Werneris Fassbinderis ir Werneris Herzogas, dar 1981 m. tapo pirmąja moterimi režisiere, gavusia Venecijos kino festivalio „Auksinį liūtą“ už filmą „Švininiai laikai“. Šįmet Berlyno kino festivalyje įvyko naujausio jos filmo „Ingeborg Bachmann – kelionė į dykumą“ premjera. Režisierė ir vėl grįžta prie stiprių ir kūrybingų moterų portretų.

LKC inf.

Skalvijos inf.

Poryt, gruodžio 6 d., „Skalvijos“ kino centre prasideda Dušano Makavejevo filmų retrospektyva. Tai reta proga žvilgtelėti į vieno reikšmingiausių Jugoslavijos kino kūrėjų darbus didžiajame ekrane. Per retrospektyvos atidarymą bus rodomas debiutinis Makavejevo filmas „Žmogus – ne paukštis“ (1965).

Lithuanian Shorts inf.

Šiandien baigiasi penktasis profesinės mentorystės kino moterims programos „Lithuanian Shorts Mentorship“ sezonas. Nuo balandžio mėnesio atrinktos dalyvės turėjo galimybę konsultuotis su Lietuvos kino ir televizijos industrijos profesionalais, kurie dalinosi savo žiniomis ir patirtimi. Penktojo sezono uždarymo proga šių metų programos dalyvių duetas – mentorė režisierė Kristina Buožytė ir ugdytinė režisierė Laura Udra bei 2020-aisiais metais dalyvavusios prodiuserė Dagnė Vildžiūnaitė bei jos ugdytinė režisierė Emilija Petkūnaitė sutiko pasidalinti savo įspūdžiais apie mentorystę.

Šiaulių „Aušros“ muziejaus

Šiaulių „Aušros“ muziejus jau daug metų rūpinasi šiaulietiško kino paveldo išsaugojimu. Muziejuje saugomos įvairių formatų kino juostos, nufilmuotos Šiauliuose prieš 30, 40 ar net 80 metų. Filmuose užfiksuoti ne tik istoriniai įvykiai, žymūs šiauliečiai, miesto šventės, bet ir kasdienybės momentai, miestiečių buitis. Kinas suteikia mums galimybę keliauti laiku, pažvelgti, kaip šiauliečiai gyveno anksčiau, palyginti su šia diena.