Kino anonsai

Jonas Ūbis

Krėsle prie televizoriaus

Lyg būtų susitarusios, televizijos nusprendė priminti kelis svarbius 10-ojo dešimtmečio filmus, kurie padarė įtaką ne tik kinui, bet ir ne vieno jo žiūrovo gyvenimui. Išgirdus Wayne’o Wango filmo „Dūmai“ (TV1, 25 d. 22.55) pavadinimą, iškart užplūsta prisiminimai. 1995-aisiais tai tikrai buvo kultinis filmas – jį žinojo kiekvienas, laikantis save sinefilu. Kartu „Dūmai“ kalbėjo apie tai, kas skambėjo naujai, ypač sunkios ir skurdžios lietuviškosios transformacijos laikais: apie paprasto gyvenimo prasmę. Wangas rodo kelis personažus, kurie nuolat susitinka Bruklino tabako parduotuvėje.

Kino pavasario inf.

64-ojo Salonikų filmų festivalio uždarymo ceremonijos paskelbtas tarptautinio kino festivalių tinklo „Smart 7“ konkursinės programos nugalėtojas. Juo tapo Telmo Churro režisuotas filmas „Indija“, rodytas šių metų Vilniaus miesto kino festivalyje „Kino pavasaris“, priklausančiame „Smart 7“ tinklui. Taip pat konkurse dalyvavo ir geriausiu ilgametražiu vaidybiniu filmu „Sidabrinėse gervėse“ šiemet pripažintas Austėjos Urbaitės debiutas „Per arti“.

Rengėjų inf.

Tarpdisciplininio meno kūrėjas Dainius Liškevičius sako, kad kiekvieni namai primena muziejų, o žmonės gyvendami juose apsistato daiktais tarsi muziejaus eksponatais. Liškevičiaus bute Vilniaus senamiestyje gimė ne vienas meno kūrinys. Į performansus savo bute jis įtraukė visą šeimą, taip pat ir namų apyvokos daiktus. Svetainėje iš visų baldų, knygų ir kitų daiktų menininkas buvo pastatęs didžiulį obeliską ir visą procesą užfiksavo asmenine vaizdo kamera.

Radu Jude apie „Nesitikėk per daug iš pasaulio pabaigos“

Naujausio Radu Jude’s filmo „Nesitikėk per daug iš pasaulio pabaigos“ („Nu aștepta prea mult de la sfârșitul lumii“, Rumunija, Liuksemburgas, 2023) centre – Angela (Ilinca Manolache), pervargusi gamybos asistentė, kurios įmonę Austrijos verslininkai pasamdė nufilmuoti saugaus darbo vaizdo klipą jų darbuotojams rumunams. Angela važinėja po Bukareštą ir apklausia darbe traumas patyrusius žmones, kurie yra pasirengę prisipažinti, jog tai įvyko dėl to, kad nesugebėjo imtis elementariausių atsargumo priemonių, ir už 500 eurų atlygį prisiimti savo viršininkų kaltę.

Rengėjų inf.

Lapkričio 22 d. Elenos Kairytės dokumentinis filmas „Roberta“ kelionę per Lietuvą pradės neįprastoje vietoje – klube „Kablys“. Premjeros vieta pasirinkta neatsitiktinai – pagrindinę filmo heroję, Z kartos atstovę Robertą čia buvo galima sutikti dažnai. Režisierės kamera ją sekė 5-erius metus ir Roberta kaskart ją pasitikdavo su naujovėmis: nauju darbu, gyvenamąja vieta, tatuiruote ar nauja šukuosena. Apie ką yra šis filmas, nuo ko jis prasidėjo, kuo režisierę kaskart stebindavo Roberta – pokalbis su Elena Kairyte.

Kino pavasario inf.

Antrąkart Talino kino festivalyje „Juodosios naktys“ pristatęs savo kūrinį, Tomas Vengris antrąkart jame apdovanotas. JAV lietuvio režisuotas filmas „5 ½ meilės istorijos viename Vilniaus bute“ tapo geriausiu filmu („Best Film“) konkursinėje programoje „Rebels With a Cause“.

M-Films inf.

Šeštadienio vakarą vienintelis Šiaurės Europoje vykstantis A klasės kino festivalis – Talino „Juodosios naktys“, paskelbė nugalėtojus. Baltijos šalių konkursinėje programoje geriausios bendros gamybos prodiuserės apdovanojimą pelnė filmo „Tu man nieko neprimeni“ prodiuserė Marija Razgutė. Kartu su Ispanija ir Švedija sukurta režisierės Marijos Kavtaradze intymi meilės istorija teberodoma Lietuvos kino teatruose.

Meno avilio inf.

Antaninos Pavlovos filmas „Charakterio gimimas“ yra laikomas pirmuoju dokumentiniu lietuvišku filmu, sukurtu režisierės moters. Žiūrovus jis perkelia į vieną 1967 metų dieną darželyje ir kaip šiame tekste rašo istorikė, edukacinio medijų centro „Lojoteka“ vadovė Rūta Grišinaitė-Bernotienė, režisierė „sumaniai konstruodama pagrindinį pasakojimą apie sovietmečio darželio praktikas ir pirmame plane akcentuodama visus pavyzdinės sovietinės vaikystės būtinuosius dėmenis, atrakina ir kitą, mažai sovietinėje dokumentikoje tyrinėtą vaiko pusę“.

Greta Vilnelė

Nauji serialai – „Neregimoji šviesa“

Pirmasis ir Antrasis pasauliniai karai tapo puikia aplinkybe rastis vaidybiniams serialams. Šie įvykiai taip nutolę nuo dabarties, kad mažai likę gyvų, galinčių paliudyti, kaip iš tiesų buvo, o istorinė atmintis jau nugulusi storuose memuarų tomuose. Aukos pagerbtos, traumos beveik sugijusios, tad komercinis kinas gali laisvai šokti ant karių kapų, jų istorijas interpretuodamas siužeto naudai dėl kilnių holivudinio kino tradicijos išlaikymo tikslų. Su šiais tamsiais istoriniais laikotarpiais susijusių asmeninių pasakojimų gausa, be abejonės, stulbinanti, tad taps dar ne vienos kartos mėgstamiausių serialų erdve, dėl didėjančios laiko distancijos vis labiau panašėjančia į totalią fikciją.

Jonas Ūbis

Krėsle prie televizoriaus

Skaitymas – malonumas, kurio, deja, jau nebepatiria didžioji žmonijos dalis. Bet kartais ji žiūri filmus apie rašytojus ir tuos, kurie leidžia knygas. Kanadietis Philippe’as Falardeau, ko gero, filmą „Mano Selindžerio metai“ (LRT, šiąnakt, 18 d., 00.50) kūrė tiems, kurie skaitė Jerome’o Davido Salingerio „Rugiuose prie bedugnės“ bei kitas svarbias knygas, ir pasakoja apie pradedančiąją poetę Džoaną (Margaret Qualley). 1995 m. ji meta studijas Berklio universitete, vaikiną ir iš saulėtosios Kalifornijos atvyksta į Niujorką. Jai tai idealus miestas. Ji svajoja kalbėti penkiomis kalbomis, rašyti kavinėse ir gyventi pigiuose butuose.