Laukiamiausi šių metų filmai
Nors didžiosios kino studijos sausį tradiciškai vadindavo atsikratymo mėnesiu ir į kino teatrus ar namų kino platformas „numarinimui“ išleisdavo, jų nuomone, mažiausiai vykusius filmus, šių metų sausį pasirodė ne vienas dėmesio vertas darbas ir įvyko dvi lietuviškos premjeros: „Naktinio seanso“ (rež. Algimantas Puipa) ir ilgai lauktų „Pietinia kronikų“ (rež. Ignas Miškinis). Visų įdomių šiais metais pasirodysiančių filmų išvardyti neįmanoma, tad trumpai pristatau, mano nuomone, tuos, į kuriuos derėtų bent atkreipti dėmesį.
Šiandien Prancūzijoje prasideda svarbiausias pasaulyje trumpametražio kino renginys – 40-ąjį jubiliejų mininti Klermono-Ferano tarptautinė trumpametražių filmų mugė. Vasario 3–6 dienomis čia lietuviško kino naujienas pristatys ir Lietuvos kino industriją reprezentuos delegacija, sudaryta iš lietuviškų trumpametražių filmų agentūros „Lithuanian Shorts“ atstovių, kino kūrėjų, prodiuserių ir kitų industrijos profesionalų.
Lietuvoje gimęs, profesionalaus futbolininko karjerą į studijas prestižinėje Paryžiaus kino mokykloje „La Fémis“ iškeitęs jaunosios kartos ukrainiečių režisierius Rostislavas Kirpičenko gimtojoje šalyje pradeda kurti debiutinį vaidybinį filmą „Pavasaris“ apie žmogiškojo orumo paieškas karo kasdienybėje. Lietuvių, ukrainiečių ir prancūzų bendros gamybos juostą koprodiusuos vieno svarbiausių prancūzų kino režisieriaus Bruno Dumont’o prodiuseris Jean’as Bréhat’as, tikintis filmo sėkme didžiuosiuose kino festivaliuose.
Praėjusį trečiadienį Lietuvos kino centras kultūros lauko atstovams pristatė Nacionalinės filmotekos galimybių studiją. Planuose – atvira ir įtrauki erdvė, kuri puoselėtų kino kultūros ir paveldo gyvybingumą, sujungdama kino industriją su plačiąja visuomene.
Trumpos kino recenzijos
Apie tokius kaip šis sakoma, kad tai mažas filmas, dažniausiai turint omeny mažą biudžetą. Tačiau „mažas“ gali reikšti ir, bent man, dažniausiai reiškia, kad toks filmas nesiverčia per galvą ką nors įrodinėdamas, jo siužetas sukasi aplink vieną konkretų įvykį, ir toks filmas yra, geriausia šio žodžio prasme, lakoniškas tiek savo raiškos priemonėmis, tiek mintimi.
„Nosferatu“ politinė ekonomija
Vampyrizmas tapo pagrindine XIX a. liga. Nors folklore vampyrai buvo žinomi nuo ankstyvųjų viduramžių ir aprašyti įvairiais pavidalais, jų esminis bruožas – kraujasiurbystė – įgijo universalią reikšmę tik tuomet, kai pradėjo nykti skirtumai tarp lokalaus ir globalaus, kaimo ir miesto, valstybės ir verslo, darbo ir laisvalaikio. Priešingai negu tradicinė, buvusi fragmentiška ir netolygi, universali kraujasiurbystė atplaukė visus įtraukiančio maro pavidalu. Maras nė vieno nepalieka nepaliesto, marui nerūpi jokios perskyros ir ribos.
Nauji filmai – „Pietinia kronikas“
Apžvelgdama Igno Miškinio kūrybą knygoje „Lietuvos kinas. Laiko slenksčiai, raidos ženklai“, palinkėjau (veikiau iš egoistinių paskatų) tuo metu dar kuriančiam filmą „Pietinia kronikas“ režisieriui lengvumo ir saldumo, kokį jis demonstravo tik atėjęs į kiną. Miškinis pasirašė išties sudėtingai užduočiai – adaptuoti didžiulio populiarumo sulaukusį to paties pavadinimo Rimanto Kmitos romaną, ir visa filmo kūrybinė grupė, neišgąsdinta „kultinio kūrinio“ etiketės, įgyvendino lūkesčius su kaupu: kiekvieno komandos nario asmeninė patirtis tapo statybine filmo medžiaga – labai profesionaliai apgalvota, išanalizuota ir užbaigta.
Krėsle prie televizoriaus
Niekad nepatikėsiu, kad yra žmonių, kurie nežiūri kriminalinių filmų ar neskaito kriminalinių romanų. Paklauskite savo pasąmonės arba psichoanalitiko, kodėl. Nors atsakymas gali būti ir Matto Ruskino filmas „Bostono smaugikas“ (TV3, vasario 1 d. 22 val.) apie realų žmogų, 1962-1964 m. nužudžiusį daugiau nei dešimt moterų. Priešingai nei pirmtakai Richardas Fleischeris ar Keithas Walley, Ruskinas bando pateikti kitokį požiūrį į tai, kas tada įvyko.
Naujas vizualinis identitetas, šventinis atidarymo savaitgalis Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (LNDT), Tomo Ramanausko kurtas ir Rasos Samuolytės įgarsintas šių metų festivalio įvaizdis – „Kino pavasaris“ intensyviai ruošiasi jubiliejui. Kovo 7–23 d. Vilniaus miesto kino festivalis žiūrovus vėl pakvies į didžiulę kino šventę, kurioje netrūks ne tik ypatingo autorinio kino, bet ir kitų kino įvykių.
Sausio 31 d. 17:30 val. Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre (KKKC) pristatomi ukrainiečių kilmės scenaristės ir režisierės Olgos Niekrasovos eksperimentiniai trumpametražiai filmai: animacinis „Siūlų kamuolys = pasitikėjimas“ bei „Lagaminas“ ir „Šešėliai“, kalbantys apie karo sukeltas pasekmes. Tarptautinio pripažinimo sulaukusi menininkė, nuo 2022-ųjų vidurio gyvenanti ir kurianti Edinburge, Škotijoje, tvirtina, kad kūrėjas negali tylėti. „Menininkas turi unikalią jėgą. Per kūrybinę raišką galime efektyviai dalintis svarbiomis žinutėmis, pasiekti ir emocijas, ir protą. Manau, labai svarbu kurti darbus, kuriuose pagrindinis dėmesys sutelktas karo temai, nes turime ištverti šioje labai sudėtingoje kovoje“. Filmus bus galima išvysti iki kovo 2 d.