7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Paklauskite savęs arba psichoanalitiko

Krėsle prie televizoriaus

Jonas Ūbis
Nr. 4 (1539), 2025-01-31
Kinas Rodo TV
„Telma ir Luiza“
„Telma ir Luiza“

Niekad nepatikėsiu, kad yra žmonių, kurie nežiūri kriminalinių filmų ar neskaito kriminalinių romanų. Paklauskite savo pasąmonės arba psichoanalitiko, kodėl. Nors atsakymas gali būti ir Matto Ruskino filmas „Bostono smaugikas“ (TV3, vasario 1 d. 22 val.) apie realų žmogų, 1962-1964 m. nužudžiusį daugiau nei dešimt moterų. Priešingai nei pirmtakai Richardas Fleischeris ar Keithas Walley, Ruskinas bando pateikti kitokį požiūrį į tai, kas tada įvyko.

Pagrindiniais veikėjais tapo ne žudikas, detektyvas ar psichiatras, bet dvi žurnalistės – Loretta McLaughlin (Keira Knightley) ir Jean Cole (Carrie Coon). Kiekviename žingsnyje susidurdamos su seksizmu, jos sugebėjo susieti skirtingas žmogžudystes. Be abejo, „Bostono smaugiko“ scenarijaus tikrai nepavadinsi idealiu, jis pergrūstas personažų, jų dramų bei įvykių, tačiau Ruskiną domina ne tik nusikaltimai ar įtariamieji, bet ir žiniasklaidos mechanizmas. Filmo epicentru tampa „Record American“ redakcija, kurioje moterys gali rašyti apie madą ar dalintis kulinariniais patarimais.

To paties dešimtmečio, kurį rodo Ruskinas, pabaigoje JAV transformavosi kelio filmo žanras: veikėjais tampa nusivylę maištautojai, bandantys kelyje atrasti save, pabėgti nuo praeities. Dažniausiai vyrai. Šia prasme 1991 m. pasirodęs Ridley Scotto filmas „Telma ir Luiza“ (LRT Plius, 1 d. 22.15) sukėlė revoliuciją, nors iš pradžių kritikams užkliuvo viskas – ir kad herojės šaiposi iš taisyklių, kalba necenzūriškai, ir kad apskritai elgiasi kaip vyrai. Scottas parodė provincialiosios Amerikos, kur moterimi būti nelengva, žiaurumą, bet aktorės prisipažino, jog filmuojant jautėsi taip, lyg būtų įžengusios į tik baltaodžių heteroseksualių vyrų užimtą teritoriją.

Filmo veikėjos – dvi draugės, kurias suvaidino Susan Sarandon ir Geena Davis. Luiza yra greitojo maisto restorano padavėja. Ji turi draugą muzikantą. Telma kažkada tryško džiaugsmu, bet ištekėjusi sužinojo, kad moters vieta virtuvėje, o vyro – krėsle priešais televizorių. Vieną dieną draugės nusprendžia išvažiuoti kuo toliau. Netrukus jos bus priverstos bėgti nuo žmogžudystę tiriančio detektyvo (Harvey Keitel), sutiks žavų bendrakeleivį (pirmasis Brado Pitto pasirodymas ekrane), patirs kitų nuotykių ir supras, kad pagaliau gyvena taip, kaip nori.

Į Pitto vaidmenį pretendavo ir George’as Clooney, kurį galima prisiminti Alexanderio Payne’o filme „Paveldėtojai“ (TV3, 2 d. 15.05). Tai tikras aktoriaus benefisas. Payne’as balansuoja ties tragikomedijos riba ir leidžia Clooney įtikinamai atskleisti personažo išgyvenimus ir permainas, įvykusias vos per kelias dienas.

Matas Kingas – teisininkas, turtingas žmogus, vienos garsiausių Havajų giminių palikuonis. Filmas prasideda, kai Mato laukia du išbandymai: atsisveikinimas su komos ištikta žmona ir sprendimas, kam parduoti vienintelį civilizacijos nepaliestą iš protėvių paveldėtą Havajų kampelį. Sprendimo laukia gausi Mato giminė – pusseserės ir pusbroliai, kurie pasirašius sandorį iškart taps labai turtingi.

Netrukus prisideda ir trečiasis išbandymas – pasirūpinti dukterimis. Dešimtmetė Skoti (Amara Miller) dar nesupranta, kad mama nebeatsigaus. Septyniolikmetė Aleksandra (Shailene Woodley) mokosi internate, į kurį tėvai ją įgrūdo, matyt, nesugebėdami susidoroti su jos potraukiu kvaišalams ir vyresniems vyrams. Aleksandra pasako tėvui, kad mama jam buvo neištikima. Taip filme atsiranda dar vienas sprendimas: Matas nori žūtbūt susitikti su žmonos meilužiu.

Laiko, kai žmonos gyvybę palaikantis aparatas bus atjungtas (tokia jos iš anksto surašyta valia), lieka nedaug, bet Matas keliauja į salą, kur išvyko meilužis. Kartu keliauja ir dukterys bei Aleksandros guodėjas Sidas (Nick Krause), kuris atrodo tipiškas savimi patenkintas nesubrendėlis.

Svarbiausios filme scenos, kai Matas tiesiog įsiklauso į dukterų ar Sido monologus. Clooney sugeba parodyti, kaip aplinkybės priverčia žmogų įsižiūrėti į kitus ir susimąstyti apie save. Kai Sidas keliais sakiniais papasakoja savo tėvo žūties istoriją, Matas supranta, kad pasaulis kitoks, nei jis buvo linkęs manyti, ir kad jo įsivaizdavimas apie save taip pat greičiausiai buvo klaidingas. Už tai režisierius apdovanos Matą ne turtais, o dukterų meile ir supratimu.

LRT Plius (6 d. 21.33) rodys trečiąjį Joannos Hogg autobiografinio ciklo filmą „Amžinoji dukra“. ...Žiuli ir jos mama Rozalinda (abu vaidmenis sukūrė Tilda Swinton) atvyksta į viešbutį ir netrukus nusivilia, kad nerado žadėto komforto. Namai kažkada priklausė Rozalindos šeimai, tad jie pažadina motinos prisiminimus. Žiuli tai proga sužinoti mamos paslaptis ir pabandyti iš naujo suprasti jų santykius.

Priešingai nei ankstesniuose filmuose, Hogg drąsiau peržengia realizmo ribas ir kuria egzistencinio siaubo atmosferą. Įtampą ir ore tvyrančias paslaptis pajunti iškart, bet tai padeda formuluoti pagrindinę (gal visų trijų filmų?) temą: tai motinos ir dukters idealios simbiozės, vaiko, bandančio įgyvendinti tėvų lūkesčius, tiksliau, toksiškų motinos ir dukters santykių, problema.

Filmų atsiradimo istorijos kartais stebina. Francio Fordo Coppolos „Kovinė žuvelė“ (LRT, 1 d. 22.40) gimė iš laiško, kurį režisieriui atsiuntė vieno Kalifornijos miesto pradinės mokyklos bibliotekininkės padėjėja. Po laišku ji surinko per tris šimtus parašų ir visi pasirašiusieji prašė Coppolos ekranizuoti S.E. Hinton knygą apie dviejų paauglių gaujų kovas 1965 m. Talsos mieste.

Coppola tada buvo paskendęs skolose ir su malonumu pabėgo į Talsą. Jis yra sakęs: „Mane patraukė tai, kad knygoje vaikai pamatė grandiozinę epopėją. Buvo akivaizdu, kad jie turi milžiniškas romantinių jausmų atsargas.“ Coppola cituoja Orsoną Wellesą, vokiečių ekspresionistus, film noir veikėjų haliucinacijas ir prancūzų Naująją bangą, bet patyrusiems sinefilams gal svarbiau, kad „Kovinėje žuvelėje“ debiutavo Mattas Dillonas, Mickey Rourke’as, Diane Lane, Nicolas Cage’as, Chrisas Pennas ir Dennis Hopperis. Tikrai, ne filmas, o palimpsestas.

 

Jūsų – Jonas Ūbis

„Telma ir Luiza“
„Telma ir Luiza“
„Paveldėtojai“
„Paveldėtojai“
„Amžinoji dukra“
„Amžinoji dukra“
„Kovinė žuvelė“
„Kovinė žuvelė“