7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Kino anonsai

„7md“ inf.

Kino naujienos trumpai

Pagal užsienio žiniasklaidą

 Pernykštis Gdynės kino festivalio nugalėtojas – Paweło Pawlikowskio filmas „Ida“ – tapo geriausiai užsienyje žiūrimu lenkų filmu. JAV jis sulaukė net komercinės sėkmės, todėl užsimenama apie „Oskaro“ nominaciją. Iki šiol jis surinko per 60 apdovanojimų, tarp jų ir šiųmetinio „Kino pavasario“ prizą už geriausią režisūrą. „Ida“ sužavėjo režisierius Alexandrą Payne’ą („Nebraska“) ir Alfonso Cuaróną („Gravitacija“), scenaristą Paulą Schraderį („Taksistas“), rašytojus Nobelio premijos laureatus Mario Vargasą Llosą ir J.M. Coetzee. Profesionalams skirtas kino leidinys „Variety“ pripažino filmą vienu iš penkių geriausių 2014 m. rodytų JAV kino teatruose. Nuo 1989 m. panašaus pripažinimo sulaukė tik Krzysztofo Kieślowskio Prancūzijoje ir Agnieszkos Holland JAV kurti filmai.

Kadras iš filmo „Ida“
Kadras iš filmo „Ida“
Alexandre Desplat
Alexandre Desplat
Loros Palmer namas
Loros Palmer namas
Kadras iš filmo „Nuopolis“
Kadras iš filmo „Nuopolis“
Jonas Ūbis

Ne legenda ir ne karnavalas

Krėsle prie televizoriaus

Prieš porą dienų Sirijos televizijos kanalas „Syria TV“ paskelbė „karštą“ naujieną, kad nužudytas erchercogas Francas Ferdinandas. Tiesa, žinia buvo sušiuolaikinta: pranešta, kad „dvylika žmonių, du karininkai ir moteris sužeisti, kai šalia erchercogo kortežo Londone sprogo bomba“. Londonas juk aiškiau už Sarajevą. Tai ne anekdotas: 100 metų senumo įvykis gali tapti naujiena šių dienų pasaulyje. Ir ne tik todėl, kad Sirijoje ne pirmus metus vyksta pilietinis karas. Jei atvirai, nelabai nustebčiau tokią „naujieną“ pamatęs ir kurio nors mūsų kanalo žiniose. Lietuviškuose „History“ kanalo filmų vertimuose esu perskaitęs ir ne tokių „perlų“. Nesame ypatingi: istorijos žinias visame pasaulyje išstumia istorijos mitai ir legendos. Jie patogesni, patrauklesni masinei auditorijai, juolab kad legendomis pas mus dabar vadinamas viskas: alus, dar gyvas žmogus ar kelių dešimtmečių senumo įvykis. Kad istorija lietuvaičiams labiau asocijuojasi su karnavalu, manau, liudija ir masinis susižavėjimas tautiniais drabužiais. Šis savaitgalis, manau, bus proga tuo įsitikinti.

„Gundytoja“
„Gundytoja“
„Netikėta meilė“
„Netikėta meilė“
„Viskas ore!“
„Viskas ore!“
„Forum Cinemas“ inf.

„Kinas laisvai“: specialusis 3D filmo „Nepaprastas žmogus-voras 2“ seansas visai šeimai

 

„Forum Cinemas“ šį ketvirtadienį, liepos 3 d., 19 val. rengia specialųjį seansą „Kinas laisvai“, skirtą visai šeimai. Už simbolinę 6 litų kainą 3D formatu bus rodomas vienas įspūdingiausių didžiajam ekranui prikeltų komiksų „Nepaprastas žmogus-voras 2“. Nors šis filmas pažymėtas „N-13“, nuo šiol į jį tėvai (ar kiti suaugusieji) gali ateiti kartu su vaikais nuo 7 metų.  
Specialusis seansas „Kinas laisvai“ rengiamas ta proga, kad nuo birželio 16 d. įsigaliojo nauja, liberalesnė filmų indeksavimo tvarka, leidžianti „N-7“ ir „N-13“ pažymėtus filmus su suaugusiųjų palyda žiūrėti ir jaunesniems žiūrovams.

„Nepaprastas žmogus-voras 2“
„Nepaprastas žmogus-voras 2“
Živilė Pipinytė

Kaip atostogos Rivjeroje

Nauji filmai – „Meilės punšas“

Joelio Hopkinso „Meilės punšas“ („Love Punch“, D. Britanija, Prancūzija, 2013) skirtas ne tiems, kurie kine ieško atradimų ar atsakymų į svarbius klausimus. Bet ir ne tiems, kurie eina į kiną tik pažvengti. Režisierius neslepia, kad kuria neįpareigojančią pramogą, bet jis turi humoro jausmą ir gerai išmano kino istoriją. Šis derinys visada laimi, ypač jei dar filme vaidina žavūs, geri ir humoro taip pat nestokojantys aktoriai. 

 

Sąsajos su kino istorija iškyla iškart, nes pasakojimų apie žavius sukčius, rengiančius apiplėšimą ar kažką panašaus į rafinuotą kerštą, kine buvo daug. Tačiau laikas dažnai keičia panašių pasakojimų dėmenis. Keitė (Emma Thompson) ir Ričardas (Pierce Brosnan), regis, mėgaujasi pagaliau išsiskyrę ir nežada vėl susitaikyti, juolab kad Keitė pernelyg nepriklausoma ir nežada atleisti Ričardo neištikimybių. Vaikai mokosi, virš kiekvieno galvos visai padorus stogas, prieš akis – pensija.

„Meilės punšas“
„Meilės punšas“
„7md“ inf.

Kino naujienos trumpai

Pagal užsienio žiniasklaidą

Birželio 23 d. mirė lenkų aktorė Małgorzata Braunek. Aktorė ilgai kovojo su liga. 2012 m. viename interviu ji prisipažino: „Pasirengiau artėjančiai mirčiai.“
Aktorė gimė 1947 m., 1969 m. ji baigė aktorystės studijas Varšuvoje. Didžiajame ekrane Braunek debiutavo dar studijų metais. Netrukus į ją dėmesį atkreipė Andrzejus Wajda: Braunek suvaidino šiuolaikinę merginą filme „Musių medžioklė“ (1969) ir polonistikos studentę „Peizaže po mūšio“ (1970). Įsimintinus vaidmenis aktorė sukūrė savo tuometinio vyro Andrzejaus Żuławskio filmuose „Trečioji nakties dalis“ (1970) ir „Velnias“ (1971). 1970 m. ji suvaidino lietuvių bajoraitę Juliją Januszo Majewskio siaubo dramoje „Lokis. Profesoriaus Vitembacho rankraštis“ (pagal Prospero Merimée novelę). 8-ojo dešimtmečio pradžioje Braunek vaidino Varšuvos Nacionaliniame teatre.
Žinomiausias aktorės kino vaidmuo – Olenka Henryko Sienkiewicziaus „Tvano“ ekranizacijoje, kurią 1974 m. sukūrė Jerzy Hoffmanas. Braunek tapo ne tik lenkų, bet ir šalių, kur filmas buvo rodomas, numylėtine. Aktorė taip pat įkūnijo kitą lenkų literatūros klasikos heroję – Izabelą Lencką televizijos seriale „Lėlė“ pagal Boleslawo Pruso romaną.

Malgorzata Braunek filme „Lokis. Profesoriaus Vitembacho rankraštis“
Malgorzata Braunek filme „Lokis. Profesoriaus Vitembacho rankraštis“
Elis Wallachas filme „Geras piktas ir blogas“
Elis Wallachas filme „Geras piktas ir blogas“
Mathieu Amalric
Mathieu Amalric
Rooney Mara
Rooney Mara
Kevinas Spacey ir Robin Wright seriale „Kortų namelis“
Kevinas Spacey ir Robin Wright seriale „Kortų namelis“
Jonas Ūbis

Tegu kalba

Krėsle prie televizoriaus

Lenkijos politikų pasiklausymo skandalas atskleidė visai netikėtą politikų gyvenimo aspektą. Tai – leksika. Ne vieną komentatorių papiktino politikų leksika, lyg kalbėtų ne elito, o socialinio dugno žmonės. Į tai savo pareiškime atkreipė dėmesį ir Lenkijos Prezidentas, pareiškęs, kad nė vienas iš „Solidarumo“ politikų kartos niekad nebūtų pavartojęs žodžių, kurie, regis, įprasti skandalo dalyviams.
 
Nežinau, ar kas tyrinėja mūsų politikų leksiką. Būtų įdomu, nes kartais per „Panoramą“ išgirdęs vieno, kito ar trečio valstybės vadovų pareiškimą prisimenu rusiškais vertiniais kalbėjusią sovietų nomenklatūrą. Jaunimas (ypač jauni valdininkai), atvirkščiai, netiesiogiai demonstruoja anglų kalbos mokėjimą, bet už nuolat pasikartojančius piktybiškus „tiek, tiek“ jau pradėčiau imti baudą. Kartą per „Panoramą“ užfiksavau, kad kiekvienas, su kurio kalbėjosi žurnalistai, neapsiėjo be dviejų „tiek“, nors visai būtų užtekę vieno „ir“. Tačiau, regis, kalbos grynumu besirūpinantiems valdininkams labiau rūpi kova su originalia lenkiškų pavardžių rašyba, nors, mano galva, žmogaus teisė į taisyklingai parašytą jo pavardę – tokia pat gyvybiškai svarbi, kaip ir kitos laisvo žmogaus teisės. Kita vertus, pernai internete pagarsinti Užsienio reikalų ministerijos valdininkų pokalbiai taip pat buvo iškalbingi ir leksikos požiūriu: jei nežinočiau, kad kalbasi diplomatai, pamanyčiau, kad tai ne visai išsipagirioję mėšlavežiai. Leksika visada išduoda, ar žmogus iš tikrųjų išsilavinęs ir kultūringas, ar tokiu tik apsimeta. Nors „Pigmalioną“ parašęs anglų klasikas George’as Bernardas Shaw, ko gero, man nepritartų.

„Neliečiamieji“
„Neliečiamieji“
„Laimė nevaikšto viena“
„Laimė nevaikšto viena“
Agnė Mackevičiūtė

Mintis, kad viskas pasaulyje susiję, yra gera

Ivano Vyrypajevo filmas „Delės šokis“

Birželio 11–15 d. Vilniaus „Multikino“ vyko Rusų kino dienos. Parodyti šeši 2012–2013 m. sukurti filmai, kuriuos, anot juos parinkusios ir atvežusios kino kritikės Marijos Bezruk, labiausiai sieja empatijos ir atleidimo temos. Po kiekvieno seanso M. Bezruk žiūrovus įtraukdavo į trumpus, gyvus pokalbius apie ką tik matytus kūrinius, buvo galima užduoti klausimus filmų pristatyti atvykusiems režisieriams, prodiuseriams, aktoriams. Įdomus pašnekesys įvyko po Ivano Vyrypajevo filmo „Delės šokis“ peržiūros, kai prodiuseriui Konstantinui Panfilovui į žiūrovų klausimus atsakyti padėjo į salę visiems netikėtai užsukęs filmo montažo režisierius Marius Blinstrubas.

 

„Delės šokis“
„Delės šokis“
Rengėjų inf.

Kinas be sienų ir laiko

 

 

Tarptautinio žiniasklaidos klubo „Formatas A3“ kvietimu Vilniuje lankysis žinomas teatro ir kino aktorius, režisierius ir pedagogas, Rusijos liaudies artistas Nikolajus Čindiaikinas. Birželio 26 dieną jis dalyvaus viešame susitikime tema „Kinas be sienų ir laiko“.
 
Klubo svečias profesinio pripažinimo ir sėkmės sulaukė kaip aktorius, režisierius ir pedagogas. Iš prigimties optimistas, jis nenori sutikti su tuo, kad gyvename sunkiais laikais: „Aš nenoriu gyventi baisiais laikais! Gyvenu vieną kartą ir gyvenu puikiu metu – tai mano ir mano vaikų, mano anūkų gyvenimo metas. Laikas niekada nebuvo geresnis, gražesnis. Kiekvienai kartai jis vienaip ar kitaip tragiškas. Tiesiog kažkam reikia, kad mes į pasaulį žiūrėtume kaip į streso krečiamą, griūvantį, žlungantį tiesiog akyse. Man tai nepriimtina. Mano tėvas kariavo nuo pirmos karo dienos, pateko į vokiečių nelaisvę, o paskui jau buvo pasodintas mūsiškių, – už tai, kad atsidūrė nelaisvėje. Bet kai mes susėsdavom prie stalo – sesuo, aš, mama, močiutė, – jis žiūrėdavo į mus laimės sklidinomis akimis ir sakydavo: „Vaikeliai, kokie mes laimingi! Taip, gyvenimas sunkus, bet juk nevalia jo paversti klampia, purvina pelke. Aš su tuo nesutinku.“

Nikolajus Čindiaikinas
Nikolajus Čindiaikinas
„7md“ inf.

Kino naujienos trumpai

Pagal užsienio žiniasklaidą

Meryl Streep vaidins vieną didžiųjų praėjusio šimtmečio operos primadonų Marią Callas filme „Meistriškumo pamoka“ („Master Class“), kurį kanalui HBO režisuos Mickas Nicholsas. Šio režisieriaus filmuose aktorė vaidina dažnai, vieną pirmųjų „Oskarų“ nominacijų Streep atnešė vaidmuo Nicholso filme „Silkvud“. Būsimo filmo pagrindu tapo amerikiečių dramaturgo Terrenece’o McNally pjesė, statyta ir Lietuvoje. Joje pasakojama apie paskutinį dainininkės gyvenimo periodą, kai 1971 m. ji dėstė Juilliardo mokykloje Niujorke.

Meryl Streep
Meryl Streep
„Neliečiamieji“
„Neliečiamieji“
Agnieszka Holland
Agnieszka Holland
Sergejus Puskepalis
Sergejus Puskepalis
Jonas Ūbis

Šeimų nutikimai

Krėsle prie televizoriaus

Amerikiečių režisierius ir scenaristas Richardas Linklateris, kaip ir Quentinas Tarantino, yra savamokslis. Jis dažnai imasi idėjų, kurios iš pirmo žvilgsnio atrodo keistos ar net nekinematografiškos. Pavyzdžiui, šiemet Berlyno kino festivalis parodė Linklaterio filmą „Vaikystė“, kurį jis filmavo keliolika metų: kūrė išgalvoto berniuko gyvenimą, bet kartu ir fiksavo, kaip keičiasi, bręsta jį vaidinantis vaikas. Lietuvoje daug gerbėjų turi ir režisieriaus trilogija, kurią pradėjo romantiška meilės istorija „Prieš saulėtekį“.
 
2011 m. Linklaterio sukurta juodoji komedija „Bernis“ (LNK, 23 d. 1 val.) – taip pat savotiškas eksperimentas. Filmo veiksmas perkels į mažą Teksaso miestelį, kuriame gyvena Bernis (Jack Black). Jis – pavyzdingas krikščionis, geras kaimynas ir pilietis. Bernis gamina karstus ir yra visų mylimas. Kai jis susidraugauja su ypač nemalonia aštuoniasdešimtmete turtuole Mardžore (Shirley MacLaine), niekas nesistebi: moteris neseniai tapo našle. Kartu jie leidžia kiekvieną laisvą minutę, kol Mardžorė staiga paslaptingomis aplinkybėmis dingsta.

„Bernis“
„Bernis“
„Įbroliai“
„Įbroliai“
  < PUSLAPIS IŠ 431  >>> Archyvas