Gegužės 27 d. 13 val. „Skalvijos“ kino centre vyks išskirtinis filmo „400 smūgių“ („Les Quatre Cents Coups“, rež. François Truffaut, 1959) seansas moksleiviams. Tai filmas, su kuriuo užaugo kelios Vakarų Europos kartos ir kuris iki šiol kalba bręstančiam žmogui jautriomis temomis. Filmas rekomenduojamas 14–18 metų mokiniams.
Pagal užsienio žiniasklaidą
Po ilgų derybų su „Showtime“ televizija dėl finansavimo vis dėlto buvo pasiektas kompromisas ir kultinį serialą, pasirodysiantį po 25 metų pertraukos, režisuos jo „tikrieji tėvai“ – Davidas Lynchas ir Markas Frostas. Taip pat pranešta, kad serijų bus net daugiau nei žadėtos devynios. Filmavimas jau prasideda, o Laura Palmer pažadėjo sugrįžti 2016 m. birželio 10-ąją – ir pažadą turėtų ištesėti.
Nauji filmai – „Zils Marijos debesys“
Krėsle prie televizoriaus
Trečią kartą Vilniuje vyksiantis Baltijos šalių trumpametražių filmų idėjų pristatymo forumas „Baltic Pitching Forum“ kviečia teikti naujų vaidybinių ir animacinių filmų projektus. Šis forumas – unikali galimybė tobulinti įgūdžius ir gilinti žinias, išmokti svarbiausių filmo idėjos pristatymo žingsnių bei būti išgirstiems, įvertintiems geriausių Europos kino profesionalų.
Apie filmo „Saulutės“ autorę Verą Chytilovą
Pagal užsienio žiniasklaidą
Gegužės 3 d. Tbilisyje mirė gruzinų kino režisierius, aktorius, scenaristas Rezo Čcheidzė. Jam buvo 88-eri. 1943–1946 m. Čcheidzė mokėsi Rustavelio teatro institute Tbilisyje, 1953 m. baigė Maskvos kinematografijos institutą. Tais pačiais metais jis pradėjo dirbti kino studijoje „Gruzija-film“ ir debiutavo dokumentiniu filmu „Borisas Paičadzė“. Vėliau Čcheidzė kelis dešimtmečius vadovavo kino studijai. Jis sukūrė daug populiarių filmų, tarp jų „Mūsų kiemą“ (1956), „Sodinukus“ (1972), pats garsiausias jo filmas – ne vieną apdovanojimą pelnęs „Kareivio tėvas“ (1964).
89-erių lenkų kino klasikas Andrzejus Wajda rengiasi grįžti į Lodzę, kur 1949–1953 m. mokėsi kino mokykloje ir sukūrė ne vieną filmą, tarp jų ir „Pažadėtąją žemę“. Rudenį Lodzėje Wajda žada pradėti filmą apie dailininką Władysławą Strzemińskį (1893–1952). Šio garsaus tapytojo, meno teoretiko, tarpukario avangardo lyderio asmenybė buvo ir sudėtinga, ir tragiška. Pasak režisieriaus, Strzemińskis – vienas labiausiai socrealizmo metais nuskriaustų menininkų. Pokario metais dailininkas dėstė Lodzės kino mokykloje. Wajda jo jau nebesutiko, bet turėjo galimybę stebėti, kaip menininko buvo atsikratoma. Strzemińskis – vienas didžiausių, bet menkai užsienyje žinomų lenkų XX a. kūrėjų. 3-iajame dešimtmetyje jis buvo vienas avangardo grupių „Blok“ ir „Praesens“ steigėjų. Kartu su žmona – garsia avangardine skulptore ir teoretike Katarzyna Kobro ir tapytoju Henryku Stażewsku jie įkūrė grupę „a.r“ („revoliuciniai menininkai“ arba „tikrasis avangardas“), prie kurios prisijungė poetai Julianas Przybośis ir Janas Brzękowskis. Grupės būstinė buvo Lodzėje, ji propagavo būtinybę bendradarbiauti įvairių sričių menininkams (tapyba, skulptūra, architektūra, poezija ir pan.) ir kovoti už naują, aktualų meną, kuris veiktų visuomenę.
Naujausių lietuviškų trumpametražių filmų programa „LT trumpai: trumpametražiai iš Lietuvos“ pradėjo mėnesį truksiantį nacionalinį turą. Šešių trumpų filmų programa aplankys devynis Lietuvos miestus ir pristatys žiūrovams tai, kas aktualu jauniausios lietuvių kino kartos režisieriams.
„LT trumpai: trumpametražiai iš Lietuvos“ – tai jau antrą kartą lietuviškų trumpametražių filmų agentūros „Lithuanian Shorts“ rengiama programa, kuria siekiama supažindinti ne tik Vilniaus, bet ir kitų Lietuvos miestų žiūrovus su naujausiais lietuviško kino kūriniais. Filmai šiai programai parinkti vieni naujausių, kai kurie dar tik spėję surengti nacionalines premjeras metų pradžioje“, – teigia viena iš agentūros įkūrėjų Marija Razgutė. Kino žiūrovai pamatys šešis 2014 ir 2015 m. sukurtus lietuviškus trumpametražius filmus – keturis vaidybinius bei po vieną animacinį ir dokumentinį.
Nauji filmai – „Adelainos amžius“
Krėsle prie televizoriaus