7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Kino anonsai

„Kino pavasario“ inf.

„Kino pavasario“ vasara – festivalio filmai visoje Lietuvoje

 

Kino platinimu Lietuvoje užsiimanti kompanija „Kino Pavasaris Distribution“ visus metus, įskaitant ir šią vasarą, įvairiose Lietuvos vietose rodys autorinius filmus.

 

Šiųmetinio „Kino pavasario“ atidarymo filmas – Xavier Dolano drama „Mamytė“, filmai šeimai „Mažieji padaužos“ ir „Neįtikėtina jaunojo išradėjo kelionė“, vasariškos komedijos, kulinarinės istorijos, puikiai didžiuosiuose festivaliuose įvertintos juostos, tarp kurių „Šokantys arabai“, „Feniksas“, „Amžinai stilingos“ ir kt. – Lietuvos kino teatrų vasaros „Kino pavasario“ repertuaro dalis.  

 

Ž. Jurevičiaus nuotr.
Ž. Jurevičiaus nuotr.
„7md“ inf.

Kino naujienos trumpai

Pagal užsienio žiniasklaidą

Filmą apie vampyrus ir okultinę Maskvą pagal Olego Malovičkos scenarijų „Sparnai“ Rusijoje kurs Emilis Vėlyvis. Ten jis pristatomas kaip labiausiai kasinio Lietuvos istorijoje filmo autorius. Pagrindinis vaidmuo teko Ivanui Jankovskiui – aktoriaus Olego Jankovskio anūkui ir režisieriaus Filipo Jankovskio sūnui. Šio veikėjo mylimąją vampyrę vaidins Liubovė Aksionova. Gėrio jėgoms filme atstovaus Leonidas Jarmolnikas ir Danila Jakuševas, blogio – Michailas Jevlanovas ir Sabina Achmedova.

 

Gražią amerikiečių universitetų tradiciją, kai universiteto absolventams kalbą sako garsus ir nusipelnęs visuomenės veikėjas, rašytojas ar menininkas, šiemet pratęsė režisierius Christopheris Nolanas, kalbėjęs Prinstono universitete. Ne vieną filmą apie Briusą Veiną – didvyrį Betmeną sukūręs režisierius prisipažino: „Sekdami didžiosiomis tokių pasisakymų tradicijomis paprastai visi sako: „Sekite paskui savo svajonę.“ Bet aš nenorėčiau to kartoti, nes netikiu. Norėčiau, kad jūs sektumėt paskui realybę. (...) Jaučiu, kad laikui bėgant pradedame suvokti realybę kaip vargšę mūsų svajonės giminaitę. Norėčiau jums įrodyti, kad mūsų svajonės, mūsų virtualios realybės – šios abstrakcijos, supančios mus ir teikiančios mums malonumą, iš tikrųjų yra realybės atmainos.“
Nolanas atsiprašė visų, kurie nematė jo „Pradžios“, nes toliau kalbėdamas rėmėsi savo filmu: „Kodėl „suveikė“ filmo finalas: Leonardo DiCaprio herojus Kobas liko su savo vaikais savo subjektyvioje tikrovėje. Daugiau jo niekas nebejaudina ir būtent tai svarbiausia: gali būti, kad visi realybės lygmenys turi teisę egzistuoti. Kamera rodo besisukantį vilkelį, nors vos tik jis pradeda lėtėti, filmas baigiasi.“

Aktorius Ivanas Jankovskis
Aktorius Ivanas Jankovskis
Marion Cotillard filme „Pradžia“
Marion Cotillard filme „Pradžia“
Režisierius Jamesas Ponsoldtas
Režisierius Jamesas Ponsoldtas
Damienas Odoulis „Baimės“ filmavime
Damienas Odoulis „Baimės“ filmavime
Clintas Eastwoodas filmuojant „Amerikiečių snaiperį“
Clintas Eastwoodas filmuojant „Amerikiečių snaiperį“
Jonas Ūbis

Kad netektų galvoti apie raviolius

Krėsle prie televizoriaus

Senoji Europa mėgo meilės istorijas, kurios baigiasi blogai. Tačiau prieš kelis šimtus metų, kai ėmė rastis masinė kultūra, jos ir tragedijos mišinys dar neatrodė nesuderinamas, todėl atsirado iki miesčionio lygio travestuota tragedija – melodrama. Holivudą iš pradžių ši pusiausvyra tenkino, bet optimistai amerikiečiai (antraip nebandytų nuolat gerinti pasaulio) sugalvojo romantinę komediją, kuri visada baigiasi gerai. Lietuviai jau atleido amerikonams, kad šie po karo jų neišvadavo, ir stengiasi visaip juos mėgdžioti. Prisipažinsiu, mane iki šiol stebina tokia tautos šizofrenija – gyventi Europoje ir siekti amerikietiškų idealų, kuriuos, bijau, dabar daugeliui įkūnija Kim Kardashian. Tačiau kai lietuviai imasi romantinių komedijų, kažkodėl matome „Moterys meluoja geriau“.
 
Edwardo Zwicko komedija „Meilė ir kiti narkotikai“ (BTV, 10 d. 21.30) rodo tragikomiškas farmacijos pramonės atstovo Džeimio (Jake Gyllenhaal) peripetijas, kai šis „Viagros“ atstovas įsimyli visišką savo priešingybę – žavią merginą, prietarų neturinčią dailininkę Megę (Anne Hathaway), sergančią Parkinsono liga. Filmas, beje, turi realų pagrindą, nes sukurtas pagal 2005 m. išleistą Jamie Reidy knygą „Hard Sell: The Evolution of a Viagra Salesman“. Nors gal ašarų filmo žiūrovams ir neteks gausiai lieti, savo terapinę funkciją filmas tikrai atliks – ko verta kad ir vienos pagyvenusios Parkinsono ligos aukos replika apie drebančias rankas, kuriomis daug geriau sekasi masturbuotis.

„Meilė ir kiti narkotikai“
„Meilė ir kiti narkotikai“
„Nuodėminga aistra“
„Nuodėminga aistra“
„Žalioji širšė“
„Žalioji širšė“
„Skalvijos“ inf.

Gražiausia kino pora Isabelle Huppert ir Gerard’as Depardieu – birželio kine

 

Kai šiemet Kanuose vyko Guillaume’o Nicloux juostos „Meilės slėnis“ premjera, visų akys pirmiausiai nukrypo į pagrindinius vaidmenis sukūrusias prancūzų kino legendas Isabelle Huppert ir Gerard’ą Depardieu. Daugeliui buvo smalsu, kaip šiandien suskambės garsių aktorių duetas, prieš 35 metus, 1980-aisiais, kai ekranuose pasirodė Maurice’o Pialat (1925-2003) filmas „Lulu“ („Loulou“), vadintas ir gražiausia, ir seksualiausia visų laikų kino pora.

 

Iš naujo tai įvertinti kviečia Kino klasikos vakarus rengiantis „Skalvijos“ kino centras. Filmas „Lulu“ bus rodomas tris birželio sekmadienius (7, 14, 21 d.) iš vis rečiau kino ekrane matomos 35 mm juostos.

 

 

 

 

 

Kora Ročkienė

Iš paprastų dalykų

Agnès Varda filmų programa

Neseniai pasibaigusio Kanų kino festivalio uždarymo ceremonijoje „Garbės šakelė“ už gyvenimo nuopelnus įteikta prancūzų režisierei, scenaristei, fotografei Agnès Varda. Ji – vienintelė tokį apdovanojimą pelniusi moteris. Gegužės 23 d. Kanuose vykusioje diskusijoje „Women in motion“ apie savo vietą kine režisierė sakė: „Mano problemos buvo ne kiną kuriančios moters, bet šiuolaikinio kino. Norėjau pakeisti meno viziją taip, kaip literatūroje ją pakeitė Jamesas Joyce’as ar Virginia Woolf. (...) Mane domino tik mintis kurti novatorišką ir laisvą kiną.“ Tačiau meniniai Varda eksperimentai kėlė visuomenei ir ypač moterims aktualius klausimus, nors pati režisierė savo feminizmą vadina subtiliu: „Kovojau už visas moterų teises, už kurias reikėjo kovoti, bet niekad nenorėjau tapti kinematografininke, atstovaujančia feminizmui. Aš buvau feministė gana subtiliu būdu. Panašiai kaip „Kleo nuo 5 iki 7“, kai mano herojė liaujasi matyti save kitų žvilgsniuose ir tampa moterimi, matančia save savo žvilgsnyje. Kitaip savimi tampa „Bastūnės“ herojė. (...) Sugebėjimai ir talentas nesusiję su lytimi. Svarbu ne tai, kad esi moteris, o tai, ką darai. Kurti laisvą kiną reiškia kurti paribiuose. Labai nustebau, kad gausiu apdovanojimą ir esu tuo patenkinta. Vyrai, gavę šį prizą anksčiau, uždirbo milijonus kino industrijai. Tad aš didžiuojuosi, kad apdovanojimą lėmė ne komercinė mano filmų vertė.“

Agnès Varda
Agnès Varda
„Kleo nuo 5 iki 7“
„Kleo nuo 5 iki 7“
„Bastūnė“
„Bastūnė“
„Agnesės paplūdimiai“
„Agnesės paplūdimiai“
Mantė Valiūnaitė

Nuobodulio iškankintos

Nauji filmai – „Džema Boveri“

Pamenu, per vieną kino filosofijos paskaitą prieš ketverius ar penkerius metus Nerijus Milerius skaitė ištrauką iš Gustave’o Flaubert’o romano „Ponia Bovari“ kaip montažo principo literatūroje pavyzdį. Skaitant Flaubert’o romaną galima rasti scenų, kuriose naudojama tada dar neegzistavusi kino kalba – skirtingų vietų ir laiko jungimas vienoje scenoje. Iškart aprašinėjami du įvykiai: dviejų skirtingose vietose skambančių balsų nuotrupos – apdovanojimus skelbiančio miestelio mero ir Emos Bovari meilužio suokimo. „Ponia Bovari“ jau ne kartą ekranizuota, naujausia versija – 2014 m. pasirodęs Sophie Barthes filmas, kuriame Emą suvaidino Mia Wasikovska. Flaubert’o romanas tiek daug kino dėmesio sulaukia ne tik dėl montažinių jo elementų, romano formulę pakeitęs kūrinys traukia savo novatoriškumu ir gyvumu.
 
Anne Fontaine „Džema Boveri“ („Gemma Bovery“, Prancūzija, 2014) – ne dar viena Flaubert’o ekranizacija. Naujausią režisierės filmą galima pavadinti adaptacijos adaptacija. Pascalio Bonitzero ir Anne Fontaine scenarijaus pagrindu tapo Posy Simmonds komiksas „Džema Boveri“. Simmonds Flaubert’o romanas buvo tik atspirtis papasakoti savo – britės moters, besistengiančios iš naujo pradėti gyvenimą su vyru Normandijoje, istoriją.

„Džema Boveri“
„Džema Boveri“
„Videometros“ inf.

Kriminalinė komedija Žemaitės apsakymo motyvais

 

Dar šių metų pabaigoje kino teatruose pasirodys naujas vaidybinis filmas „Kunigo naudą velniai gaudo“, kuriamas pagal to paties pavadinimo lietuvių rašytojos Žemaitės apsakymą. Kino filmą kuria kino kompanija „Singing fish“, vadovaujama prodiuserio Povilo Skaisgirio.

 

Pirmoji apsakymo „Kunigo naudą velniai gaudo“ ekranizacija dienos šviesą išvydo dar 1981 m., ją sukūrė Balys Bratkauskas. Praėjus trisdešimt ketveriems metams, 1903 m. Žemaitės sukurto apsakymo siužetas perkeliamas į šių dienų kaimą, režisieriaus kėdėje – žinomas lietuvių rašytojas, aktorius bei režisierius Alvydas Šlepikas.

Alvydas Šlepikas
Alvydas Šlepikas
Rengėjų inf.

Geroms idėjoms reikia gero vystymo

 

Organizuojamos trumpametražių filmų scenarijų vystymo dirbtuvės, į kurias kviečiami visi scenaristai bei kūrėjai, norintys tobulinti savo scenarijų rašymo įgūdžius. Dirbtuvių „Per trumpas, kad mirtų“ dalyviams generuoti scenarijų idėjas padės profesionalai iš užsienio. Pirmoje dirbtuvių dalyje (rugsėjo 27 – spalio 3 d.) su jais bus dirbama tiesiogiai, o po šios dalies darbas persikels į interneto erdvę. Dviejų sesijų metu bus tobulinami ne tik scenarijai, bet ir žinios bei įgūdžiai.

„7md“ inf.

Kino naujienos trumpai

Pagal užsienio žiniasklaidą

Šiemet Kanų konkurse parodyta ir kritikus sužavėjusi Toddo Hayneso „Kerol“ – ne vienintelė Patricios Highsmith (1921–1995) ekranizacija. „Television 360“, studija „Endemol Shine Studios“ ir šveicarų leidykla „Diogenes“ nusprendė suvienyti jėgas ir ekranizuoti rašytojos knygų seriją „Ripliad“. Tai penkios knygos, kurių veikėjas – Tomas Riplis. Pirmasis romanas „Talentingasis ponas Riplis“ pasirodė 1955 metais, paskutinis – „Ponas Riplis po vandeniu“ – 1991-aisiais. Highsmith kūriniai sulaukė ne vienos ekranizacijos, ko gero, jau susirinktų gerokai per 10 skirtingose šalyse gimusių filmų pagal rašytojos knygas, tarp jų – Alfredo Hitchcocko „Nepažįstamieji iš traukinio“ (1951), Rene Clement’o – „Kaitra“ („Plein Soleil“, 1960), Wimo Wenderso „Draugas iš Amerikos“ (1977), Anthony Minghellos „Talentingasis ponas Riplis“ (1995).

 

Anglų režisierius Joe Wrightas („Ana Karenina“) ekranizuos Charlotte Rogan romaną „The Lifeboat“. Jo herojė – 22 metų Greis Vinter. 1914 metų vasarą kartu su vyru Henriu ji leidžiasi į povestuvinę kelionę laivu per Atlanto vandenyną. Idiliją nutraukia paslaptingas sprogimas. Gelbėjimo valtyje, kurioje randa vietą Greis, greit paaiškėja, kad kai kas turės mirti, kad išgyventų kiti, mat laivas perpildytas, o maisto atsargų visiems neužteks. Pagrindinį vaidmenį filme kurs Anne Hathaway.

„Kerol“
„Kerol“
„Talentingasis ponas Riplis“
„Talentingasis ponas Riplis“
Anne Hathaway
Anne Hathaway
„Reversas“
„Reversas“
„Avinėlių tylėjimas“
„Avinėlių tylėjimas“
„Ida“
„Ida“
M.P.3 inf.

„Anties“ koncertas kine skambės „Dolby Surround“ garsu

 

„Anties“ šou „Zombiai atrieda atidunda!“ birželio 3 d. vienintelį kartą bus parodytas „Forum Cinemas“ kino ekranuose Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Specialiai jam pirmą kartą Lietuvoje sukurtas „Dolby Surround“ garsas, pritaikytas šiems kino centrams.

 

Išskirtinis seansas vyks kino centre „Forum Cinemas Vingis“ Vilniuje. Prieš jį žiūrovus pasitiks ir sveikinimo žodį tars grupės „Antis“ nariai, koncerto svečiai ir kūrybinė komanda.

 

„Zombiai atrieda atidunda!“
„Zombiai atrieda atidunda!“
  < PUSLAPIS IŠ 431  >>> Archyvas