Rugsėjo 28 d., pirmadienį, 19 val. Tarptautinis Kauno kino festivalis „Videogramos“ pristato vienintelį festivalio renginį Vilniuje – „Karrabing“ kolektyvo filmų peržiūrą Šiuolaikinio meno centro kino salėje. Tai paskutinis ir nemokamas festivalio renginys, kuriuo pradedama festivalio internetinė programa Lietuvos kino fondo platformoje www.kinofondas.lt rugsėjo 28 – spalio 11 dienomis.
Tarptautinio Vilniaus dokumentinių filmų festivalio (VDFF) programos vaikams „Iki mėnulio ir atgal“ seansuose laukiami ne tik jaunieji dokumentikos gerbėjai, bet ir jų tėvai bei visi, kurie teberanda bendrą kalbą su savo vidiniu vaiku.
Rugsėjo 25–27 dienomis Kaune jau penktą kartą vyks ankstyvojo kino festivalis „Pirmoji banga“. Satelitinis „Scanoramos“ renginys į Kauno kino centrą „Romuva“ atveža turiningą savaitgalio programą, kurioje ir filmai, ir juos lydinti gyvai atliekama muzika.
Nauji filmai – „Pilis“
„Pilis“ (Lietuva, Airija, 2020) tęsia Linos Lužytės debiutiniame „Amžinai kartu“ (2015) pradėtą šių dienų lietuvių vertybių analizę. Filme „Amžinai kartu“ Gabijos Jaraminaitės herojei buvo svarbu išsaugoti šeimą, kurioje visi – vyras, duktė ir ji pati – taisyklingai atlieka tradicinius vaidmenis. „Pilyje“ tradiciniai vaidmenys lyg ir tebėra, tik šįkart Jaraminaitės vaidinama Jolanta ant savo pečių užsikrauna visą šeimos naštą: atsisakiusi pianistės karjeros ir Airijoje įsidarbinusi žuvų fabrike, ji kartu su paaugle dukterimi Monika (Barbora Bareikytė) ir Alzheimerio liga sergančia motina (Jūratė Onaitytė) bando pradėti gyvenimą iš naujo. Emigracijos motyvai neaptariami – filme nuskamba tik viena Jolantos frazė, esą ji nebenorėjusi badauti Lietuvoje. Tačiau ir Airijoje jai tenka skaičiuoti kiekvieną eurą. Jolanta ne tik sunkiai dirba, bet ir grįžusi iš naktinės pamainos prižiūri sergančią motiną, kurios negalima palikti vienos. Apie tai, kad motiną atiduotų į senelių namus, negali būti nė kalbos. Lietuviškas požiūris lieka ir Airojoje.
VDFF retrospektyva
Šiemet Vilniaus dokumentinių filmų festivalio (VDFF) retrospektyva skirta audiovizualinių medijų kritiku save vadinančio britų režisieriaus Peterio Watkinso kūrybai. Šeši Watkinso filmai bus rodomi Vilniaus „Skalvijos“ kino centre, „Romuvos“ kino centre spalio 3 d. bus galima pamatyti filmą „Komuna (Paryžius, 1871)“. Retrospektyvą parengė režisierė Lina Lužytė. Pateikiame jos mintis apie režisierių, kuris vienas pirmųjų pradėjo naudotis mocumentary (tai kino ir televizijos žanras, dokumentiniu filmu apsimetanti fikcija, dažnai įgyjanti satyros arba parodijos formą) kino priemonėmis. Watkinso filmai nėra tik pasakojimas: režisierius kartu ir analizuoja kiną bei kitas medijas, jo filmuose dažnai vaidina neprofesionalūs aktoriai.
Socialinių tinklų ir visuotinio supanašėjimo laikais vis dramatiškiau kyla identiteto klausimas. Atsakymas į jį priklauso ne tik nuo asmeninių savojo „aš“ paieškų, bet ir nuo istorinių, socialinių, kultūrinių mūsų šaknų bei geografinių platumų, kuriose tos šaknys šimtmečiais raizgėsi. Užčiuopti mūsų ir mums artimų šalių žmonių kodą kviečia Tarptautinis Vilniaus dokumentinių filmų festivalis (VDFF). Specialiąją programą „Įrėminti likimai: žmonės iš Vidurio ir Rytų Europos“ kino salėje ir internete bus galima pasižiūrėti nemokamai.
Pandemijai diktuojant visuomeninio gyvenimo apribojimus, nutiko netikėtas ir naudingas paradoksas – daliai žmonių kultūrinis turinys tapo labiau prieinamas nei bet kada. Vis daugiau renginių persikeliant į virtualybę, nelieka ne tik teritorinių, bet ir fizinių ribojimų, o kultūra tampa kiek labiau prieinama žmonėms su negalia.
Heidi Hassan ir Patricia Pérez Fernández apie „Kuždančius laiškus“
Heidi Hassan ir Patricia Pérez Fernández – vaikystės draugės, užaugusios komunistinėje Kuboje ir kadaise išskirtos emigracijos. Ne vienus metus jos gyveno ir dirbo Šveicarijoje bei Ispanijoje. Tarptautinis Vilniaus dokumentinių filmų festivalis (VDFF) rodys jųdviejų kartu sukurtą filmą ,,Kuždantys laiškai“ („In A Whisper“) – pasakojimą apie ryšį, netektis, draugystę, išsipildymus.
Krėsle prie televizoriaus
Tai, kas vyko 2000-ųjų rugpjūtį Barenco jūroje, gali būti ne vieno filmo tema. Atominį rusų povandeninį laivą „Kurskas“ ištiko katastrofa: sprogusi torpeda sunaikino didžiąją įgulos dalį, o likę gyvi dvidešimt trys jūreiviai taip ir nesulaukė gelbėtojų. Tai liudijo ir politikų abejingumą (garsioji Putino frazė „Jis nuskendo“ geriausiai apibūdina Rusijos prezidentą), ir karinio jūrų laivyno situaciją, ir žuvusiųjų artimųjų dramą.
77-ajam Venecijos kino festivaliui pasibaigus
Rugsėjo 10 d. 77-ajame Venecijos kino festivalyje įvyko Marato Sargsyano debiutinio ilgametražio vaidybinio filmo „Tvano nebus“ pasaulinė premjera. Filmą pristatė režisierius ir prodiuserė Ieva Norvilienė. Režisierius sakė: „Labai jaudinausi prieš premjerą. Džiaugiuosi, kad susirinkę žiūrovai atidžiai žiūrėjo filmą iki pat pabaigos. Po premjeros sulaukėme daug pozityvių atsiliepimų ir dėmesio.“ „Kino kritikų savaitėje“ šiemet beveik iš dviejų tūkstančių filmų buvo atrinkti tik septyni. Ši gretutinė konkursinė programa dėmesį skiria jaunų talentų atradimui. Čia debiutavo žinomi režisieriai Olivier Assayasas, Mike’as Leigh, Pedro Costa, Harmony Korine’as, Kennethas Lonerganas.