Marija Vinogradova apie mėgėjišką sovietmečio kiną
Gegužės 10 d. prasidėjo filmų ir pranešimų ciklas „Siauros juostos, plačios akys“, skirtas penkių posovietinių šalių – Lietuvos, Latvijos, Estijos, Ukrainos ir Rusijos – kino mėgėjų palikimui, jų istorijai, svarbai ir aktualizavimui šių dienų kontekste. Gegužę ir birželį skambės kino istorikų ir tyrėjų iš Latvijos, Estijos, Ukrainos ir Rusijos pranešimai, juos papildys keturios mėgėjų filmų programos.
Internete pasirodė pirmieji filmo apie rašytoją Emily Brontë (1818–1848) kadrai. Tai bus režisūrinis australų aktorės Frances O’Connor debiutas. Scenarijų jį parašė pati.
Krėsle prie televizoriaus
Thierry Frémaux filmas „Lumière!“ („LRT Plius“, 27 d. 21.33) – ne tik apie kino pradininkus Louis ir Auguste’ą Lumière’us ar jų sukurtus filmus. Tai neįtikėtinai jaudinantis pasakojimas apie XX amžiaus pradžią ir idėjas, prisidėjusias prie naujojo meno atsiradimo. Frémaux yra sakęs, kad Lumière’ai sugalvojo kiną tris kartus – iš pradžių techniką, paskui meną, o vėliau kino teatrą. Ir visa tai išliko iki mūsų dienų.
Amerikiečiai mėgsta žiūrėti savo filmus, todėl garsiausi europietiški paprastai sulaukia perdirbinių. Apie jų kokybę, matyt, kalbėti neverta, juolab kad jie rečiau pasiekia ir mūsų ekranus. Iškart po „Oskarų“ ceremonijos, kurioje danų režisieriaus Thomo Vinterbergo „Dar po vieną“ buvo apdovanotas „Oskaru“ kaip geriausias užsienio filmas, pasklido žinia, kad amerikiečiai kurs šio filmo perdirbinį, jį koprodiusuoti žada pats Vinterbergas kartu su Sisse Graum Jørgensen ir Kasperu Dissingu. Pagrindinis vaidmuo turėtų atitekti Leonardo DiCaprio, kurio studija „Appian Way“ ir gamins filmą.
Nauji filmai – „Klajoklių žemė“
Pilką žiemos rytą Fern (Frances McDormand) palieka miestą, kuriame praleido beveik visą gyvenimą, ir iškeliauja begaliniais Amerikos keliais. Dabar jos namai – furgonas. Fern – per šešiasdešimt, ji nėra tipiška kelio filmo herojė. Fern palaidojo vyrą, o uždarius visus maitinusią šachtą miestas taip pat mirė. Fern klaidžios keliais, ieškodama darbo. Bet kokio.
Magnusas von Hornas apie „Prakaituok!“
Kino teatruose pradedamas rodyti pernykštės „Scanoramos“ atidarymo filmas – Magnuso von Horno „Prakaituok!“ („Sweat“, Lenkija, Švedija, 2020). Filmas pateko į oficialiąją Kanų kino festivalio programą, kaip, beje, ir debiutinis režisieriaus „Įsilaužėlis“ („Intruz“).
Ką pamatė piktos kino kritikės
Atšilus orams ir daugumai išlindus iš savo urvelių lauko kavinėse pasimėgauti ne kokia pabodusia kava ar arbata, o spalvingai nuteikiančiu „spritz“ kokteiliu, nusprendėme ir mes kuriam laikui vadinamąjį high-brow kiną pakeisti pramoginiu.
Krėsle prie televizoriaus
Kai tikrovė tampa vis alternatyvesnė ir, regis, nestebina net gegužės 9-ąją Raudonojoje aikštėje nuskambėjęs Rusijos prezidento pareiškimas, esą sovietai vieni nugalėjo Antrajame pasauliniame kare, Quentino Tarantino filme „Negarbingi šunsnukiai“ (LRT, šįvakar, 14 d. 22.55) papasakota alternatyvi istorija taip pat gali pasirodyti visai reali.
Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus ir kino teatras „Skalvija“ kviečia visus gegužės 20 dieną 19 val. į nemokamą restauruoto filmo „Vasara baigiasi rudenį“ (1982) peržiūrą kino teatre „Skalvija“. Pagal Romualdo Granausko scenarijų sukurtame filme pasakojama gyvenimiška drama apie meilės trikampyje atsidūrusį tėvą ir sūnų. Filmą pristatys pats filmo režisierius Gytis Lukšas, kuris gegužės 16 dieną mini 75-ąjį jubiliejų.




Pernai Kanų kino festivalis neįvyko – jo rengėjai atsisakė virtualių peržiūrų (jos liko tik surengtoje virtualioje kino mugėje), buvo tik paskelbtas į oficialią programą atrinktų filmų sąrašas. Vėliau šiuos filmus parodė ne vienas kino festivalis. Tarp atrinktųjų – ir Šarūno Barto „Sutemose“.