Kino naujienos trumpai

Kanų kino festivalį atidarys Leos Caraxo filmas

Pernai Kanų kino festivalis neįvyko – jo rengėjai atsisakė virtualių peržiūrų (jos liko tik surengtoje virtualioje kino mugėje), buvo tik paskelbtas į oficialią programą atrinktų filmų sąrašas. Vėliau šiuos filmus parodė ne vienas kino festivalis. Tarp atrinktųjų – ir Šarūno Barto „Sutemose“.

Šiemet 74-asis festivalis rengiasi tradicinėms peržiūroms, bet atsižvelgiant į karantino reikalavimus. Jis perkeltas į vasarą ir prasidės liepos 6 dieną. Atidarymo filmas – Leos Caraxo „Anet“ („Annette“). Tai pirmas režisieriaus filmas, kurtas anglų kalba, pagrindinius vaidmenis jame atlieka Marion Cotillard, Adamas Driveris ir Simonas Helbergas. Filmo veiksmas rutuliojasi mūsų dienų Los Andžele, pasakojama komiko ir dainininkės meilės istorija. Jų pirmagimės – paslaptingosios Anet – laukia ypatingas likimas.

Pagrindinio Kanų konkurso vertinimo komisijai šiemet vadovaus režisierius Spike’as Lee. Komisijos sprendimas paaiškės liepos 17 dieną. Oficialioji Kanų programa bus paskelbta gegužės pabaigoje, tačiau „Variety“ jau parašė, kad Kanuose bus rodomas naujausias Jane Campion filmas „The Power of Dog“, kuriame vaidina Benedictas Cumberbatchas ir Kirsten Dunst, Bogotoje filmuotas Apichatpongo Weerasethakulo „Memoria“, nauji Paulo Thomo Andersono, Jacques’o Audiard’o, Kirillo Serebrennikovo, Paulo Schraderio ir Rubeno Östlundo („Kvadratas“) filmai.

Naujas kino fondas skatins gilintis į žydų istoriją

Stevenas Spielbergas ir jo žmona Kate Capshaw milijonu dolerių parėmė naują projektą – Los Andžele įkurtą kino fondą „Jewish Story Partners“ (JSP). Projekto tikslas – skatinti nepriklausomus filmus, kurie pateikia naują, originalų ir niuansuotą požiūrį į žydų patirtį, istoriją bei kultūrą, apmąsto faktą, kad žydai – skirtingų rasių, kultūrų, kalbų, tautybių, religijų, politinių pažiūrų ir lytinės orientacijos žmonės. Fondui vadovauja prodiuserė, festivalių programų sudaryta Roberta Grossman ir prodiuserė Caroline Libresco.

2021-ųjų pavasarį fondo finansavimą gavo septynių filmų kūrėjai ir prodiuseriai. Tarp jų Tessos Louise-Salomé filmas „The Wild One“, pasakojantis apie Jacką Garfeiną – teatro ir kino režisierių, išgyvenusį per Holokaustą. Filme jis pasakoja, kaip koncentracijos lagerio patirtis paskatino kurti pokario Ameriką provokuojančius kūrinius. Režisierius Sandi DuBowski filme „Rabbi“ rodo aštuoniolika metų trukusias Amichai Lau-Lavie tapatybės paieškas, per šiuos metus jaunas maištininkas ir drag queen tapo rabinu ir pabandė kurti naujus religinius ritualus, atitinkančius XXI a. iššūkius.

Romanas Polanskis ir Jerzy Skolimowskis vėl dirba kartu

Pasaulinį pripažinimą Romanui Polanskiui ir pirmą lenkų kinui „Oskaro“ nominaciją 1962-aisiais pelnė filmas „Peilis vandenyje“ („Nóż w wodzie“, 1962), kurio scenarijų Polanskis rašė kartu su Jerzy Skolimowskiu. Praėjusią savaitę pranešta, kad rudenį Polanskis pradeda filmuoti „The Palace“, kurio scenarijaus bendraautoris – taip pat Skolimowskis. Naujo filmo prodiuseris – italų aktorius Luca Barbareschi, kuris vaidino Polanskio filme „Karininkas ir šnipas“ (2019) ir buvo vienas iš koprodiuserių. Kol kas apie „The Palace“ žinoma tik tiek, kad jo veiksmas vyks viename Šveicarijos Alpių viešbutyje naujojo tūkstantmečio išvakarėse – 1999 m. gruodžio 31-ąją – ir jame susipins svečių bei viešbučio darbuotojų likimai.

Kas sugadino „Piliečio Keino“ reitingą?

Orsono Welleso „Pilietis Keinas“ („Citizen Kane“, 1941) ne vieną dešimtmetį buvo laikomas geriausiu visų laikų filmu, o populiariame tinklalapyje „Rotten Tomatoes“ jo reitingas buvo šimtaprocentinis. Bet reitingas pasikeitė, kai tinklalapyje pasirodė 1941-aisiais „Chicago Tribune“ išspausdinta kritikės Mae Tinee recenzija. Galima spėti, kad ją prisiminti paskatino naujas Davido Fincherio filmas „Mankas“ („Mank“, 2019), pasakojantis apie „Piliečio Keino“ scenaristą Hermaną Mankiewichių, paskatinęs iš naujo prisiminti ir Welleso filmą. Štai kelios citatos iš Tinee recenzijos:

„Praėjusį vakarą du kino teatrai ekrane parodė neįtikėtino paviršutiniškumo pavyzdį – „Piliečio Keino“ istoriją. Jūs daug girdėjote apie šį filmą ir aš matau, kad kai kurie ekspertai vadina filmą „geriausiu iš kada nors nufilmuotų“. Aš taip nemanau. Tai įdomus filmas. Ne toks kaip visi. Tikrai. Jis pakankamai keistas, kad taptų muziejiniu eksponatu. Bet tai, kaip režisierius aukoja lakoniškumą ekscentriškumo labui, atima iš filmo jo išskirtines savybes ir net primityvią pramoginę vertę.“

„Pilietis Keinas“ yra visiško egoisto asmenybės klinikinė analizė. Filmo atmosfera pernelyg niūri ir bauginanti, ir aš norėčiau, kad režisierius įleistų į vidų truputį saulės šviesos...“

Įteiktos Rusijos kino premijos „Nika“

Balandžio 25-osios vakarą įteiktos seniausios Rusijos kino premijos „Nika“. Šiemet jos buvo skiriamos už dvejus – 2019 ir 2020 metus. Geriausiu 2020-ųjų vaidybiniu filmu tapo Andrejaus Končialovskio „Brangūs draugai!“ („Dorogije tovarišči!“), geriausiu dokumentiniu – Andrejaus Griazevo „Pamatų duobė“ („Kotlovan“), geriausiu animaciniu – Irinos Jevtejevos „Stygų medžio melodija“ („Melodija strunnogo dereva“), geriausiu Nepriklausomų Valstybių Sąjungos (SNG), Gruzijos ir Baltijos šalių filmu – Artyko Syjundukovo „Šambala“ (Kirgizija).

Geriausio režisieriaus „Nika“ skirta Andrejui Končialovskiui, filme „Brangūs draugai!“ vaidinanti Julija Vysockaja apdovanota už geriausią moters vaidmenį. Geriausio scenaristo „Nika“ apdovanotas Michailas Segalas už filmą „Giliau!“ („Glubže!“), šiame filme suvaidinęs Aleksandras Palis įvertintas už geriausią vyro vaidmenį.

Geriausio 2019 m. filmo „Niką“ gavo Andrejaus Smirnovo filmas „Prancūzas“ („Francuz“), geriausio dokumentinio – Piotro Šepotinniko „Chucijevas. Motoras!“(„Chucijev. Motor idiot!“). Geriausiu animaciniu filmu pripažintas Konstantino Bronzito „Jis negali gyventi be kosmoso“ („On ne možet žit bez kosmosa“), geriausiu SNG, Gruzijos ir Baltijos šalių filmu – Dito Cincadzės „Įkvėpti – iškvėpti“ („Vdoch-vydoch“, Gruzija).

Geriausio režisieriaus „Nika“ atiteko Andrejui Smirnovui, geriausiu scenaristu tapo rašytojas Dmitrijus Gluchovskis už filmą „Tekstas“ („Tekst“), už geriausią vyro vaidmenį „Nika“ paskirta Leonidui Jarmolnikui („Odesa“), už geriausią moters vaidmenį apdovanotos dvi aktorės – Samal Jesliamova („Aika“) ir Viktorija Mirošničenko („Ilgšė“, „Dylda“).

Andrejaus Končialovskio „Brangūs draugai!“, kurį galima pamatyti ir Lietuvoje, šiemet gavo kelias svarbiausias rusų kino premijas – „Niką“ ir Kino kritikų gildijos „Baltą dramblį“. Pastarasis skirtas prieš režisieriaus valią – jis atsisakė priimti apdovanojimą, nes „Baltas dramblys“ buvo skirtas ir Aleksejui Navalnui už kino tyrimą „Putino rūmai. Didžiausio kyšio istorija“ („Dvorec Putina. Istorija samoi bolšoi vziatki“).

Parengė Ž. P.