Šešioliktą kartą surengtas Vilniaus tarptautinis vaikų ir jaunimo kino festivalis, gruodžio 10-19 dienomis, savo žiūrovams pristatė net šešis konkursinės programos filmus, kuriuos vertino jauniausioji bei profesionalų žiuri komisija. Šiandien skelbiami ne tik kino festivalio nugalėtojai, tačiau dalinamasi žinia, kad festivalis pratęsiamas ir legaliose namų kino žiūrėjimo platformose, festivalio filmais bus galima mėgautis net iki sausio 9 dienos!
Berlyne vykusioje virtualioje 34-ųjų Europos kino apdovanojimų ceremonijoje pagrindinį apdovanojimą pelnė Jasmilos Žbanić filmas „Quo vadis, Aida?“ (2020). Žbanić taip pat atiteko geriausios režisierės apdovanojimas. Jasna Đuričić apdovanota už geriausią moters vaidmenį.
Nauji filmai – „Drive My Car“
Tai pasakojimas apie dvi vienatves. Apie ant parketo gulinčią ir nebekvėpuojančią bei naktinėmis gatvėmis klajojančią vienatvę. Tai pasakojimas apie didelio, tuščio miesto vienatvę. Tai kino pasakojimas apie teatro vienatvę. Tai mano vienatvė pasakoja apie tavo vienatvę.
Pasirodė naujas žurnalo numeris
Vėžlienos sriubos? Demidovo blynelių su juodaisiais ikrais? Putpelių sarkofage, įdarytų žąsų kepenėlėmis ir triufeliais? O gal romo pyrago su figomis ir cukruotomis vyšniomis? Aišku, kiekvienas patiekalas bus serviruojamas su atitinkamu gėrimu... Tai tik dalis filmo „Babetės puota“ meniu. Visą rasite jau tradicija tapusioje kalėdinėje žurnalo temoje. Šįkart autorių prašėme pasvajoti, su kokiu režisieriumi jie norėtų pavakarieniauti. Nors viena jų teigia, esą šiame pasaulyje yra ir sukalbamesnių profesijų nei režisieriai bei kino kritikai, ir fantazijose jau beveik mato tarantiniškas kraujo upes už senas ir naujas nuodėmes, žiemos šventės – susitaikymo metas.
Nauji filmai – „Benedeta“
Benedeta dar būdama vaikas pateko į vienuolyną, kuriame mažai kalbama apie Dievą, bet daug apie pinigus ir valdžią. Paulo Verhoeveno „Benedeta“ („Benedetta“, Prancūzija, Belgija, Nyderlandai, 2021) – antiklerikalinis filmas, neturintis jokių iliuzijų dėl Bažnyčios šventumo. Bažnyčia, kaip ir bet kuri kita institucija, tėra teatras, kuriame žmonės turi atlikti tam tikrus vaidmenis. Gal dėl to filmas gana greitai dingo iš šalies didžiųjų ekranų? O dar ta lietuvių puritoniškumą provokuojanti dviejų moterų meilės istorija... Nors „Skalvijoje“ šį mėnesį dar bus pora galimybių filmą pamatyti.
Trečius metus organizuojamas projektas „Knyga + Kinas“ – Lietuvos leidyklos kviečiamos teikti lietuvių autorių knygas, kurios ateityje gali tapti kino filmų scenarijais. Atrinktos knygos bus pristatytos renginyje Vilniaus knygų mugės metu (vasario 24-27d.)
Nauji filmai – „Pilotas“
Režisieriaus Renato Davletjarovo filmas „Pilotas“ („Letčik“, Rusija, 2021) pasakoja karo lakūno Nikolajaus Komplevo (Piotras Fiodorovas) istoriją, prasidėjusią 1941-ųjų žiemą. Sėkmingai apšaudęs Maskvos link judančią vokiečių tankų koloną, jo pilotuojamas lėktuvas numušamas, bendražygis žūsta, o Nikolajus atsiduria vienas miške, priešo užimtoje teritorijoje. Aštuoniolika parų jis eis link tikslo – Maskvos. Išgyventi sunku bus ne tik dėl stingdančio šalčio, alkio ar išbadėjusių miško žvėrių, bet ir dėl to, kad jį persekios vokiečių kariai.
Europos kino akademijos apdovanojimams pasibaigus
Mūsų žemyno kino apdovanojimai pradeda panėšėti į „Euroviziją“. Šįkart ant scenos net buvo įrengtas išmanusis Europos žemėlapis, o nominantus skelbė skirtingų valstybių atstovai. Ne kokie išsilavinę kino ekspertai, bet jaunimas, kurį sužavėjo kad ir dokumentinio kino laureatas, – mat tas jaunimas gyvenime dar nebuvo matęs animuoto dokumentinio filmo...
Gruodžio 17 d. įteikti kasmetiniai Lietuvos kinematografininkų sąjungos apdovanojimai už geriausius metų kūrybinius darbus. Jau 22 kartą šiuo apdovanojimu kino profesionalai įvertina ir garsina aktualiausią, meniškai reikšmingiausią savo kolegų LKS narių kūrybą. Šįmet pagrindinį apdovanojimą pelnė režisierius Algimantas Puipa, diplomus – režisierės Giedrė Žickytė ir Inesa Kurklietytė.
Krėsle prie televizoriaus
Metams baigiantis, kai didžioji dienos dalis skendi tamsoje, pasiduodu tinginiui. Į šalį atidedu rimtus veikalus ir filmus. Skaitau malonias knygas. Jų nėra daug, bet vis atsiranda naujų, tad metų pabaigoje ir knygos laukimas tampa maloniu ritualu. Televizijos, įtariu, geresnius filmus taupo šventėms, tad šįkart apie kelis jau matytus ir nereikalaujančius ypatingų pastangų.