Kino naujienos trumpai

Įteikti Europos kino akademijos apdovanojimai

Berlyne vykusioje virtualioje 34-ųjų Europos kino apdovanojimų ceremonijoje pagrindinį apdovanojimą pelnė Jasmilos Žbanić filmas „Quo vadis, Aida?“ (2020). Žbanić taip pat atiteko geriausios režisierės apdovanojimas. Jasna Đuričić apdovanota už geriausią moters vaidmenį.

Geriausiu aktoriumi pripažintas Anthony Hopkinsas už vaidmenį filme „Tėvas“ („The Father“, 2020), kurio scenarijaus bendraautoriai Florianas Zelleris ir Christopheris Hamptonas taip pat pelnė prizą už geriausią Europos scenarijų.

Danų režisieriaus Jono Poherio Rasmusseno animacinis dokumentinis filmas „Pabėgimas“ („Flugt“, 2021) tapo dar vienu daugkartiniu nugalėtoju, pelniusiu geriausio Europos animacinio filmo, dokumentinio filmo ir Europos universitetų apdovanojimą.

Geriausia Europos komedija paskelbta Yngvild Sve Flikke „Beibis nindzė“ („Ninjababy“, 2021). Europos atradimo prizas įteiktas Emerald Fennell už filmą „Perspektyvi mergina“ („Promising Young Woman“, 2020).

Anksčiau buvo paskelbti Europos meistriškumo apdovanojimai už pasiekimus techninėse kategorijose. Už geriausią operatoriaus darbą apdovanota Crystel Fournier („Didžioji laisvė“), originalią muziką – Nilsas Petteris Molværas ir Peteris Brötzmannas („Didžioji laisvė“), montažą – Mukharam Kabulova („Atgniaužiant kumščius“), dailininko darbą – Mártonas Ághas („Natūrali šviesa“), garso dizainą – Gisle Tveito ir Gustafas Bergeris („Nekalti“), kostiumus – Michaelas O’Connoras („Amonitas“), specialiuosius efektus – Peteris Hjorthas ir Fredrikas Nordas („Avelė“), grimą ir šukuosenas – Flore Masson, Olivier Afonso ir Antoine’as Mancini („Titanė“).

Europos kino akademijos apdovanojimas už gyvenimo nuopelnus šiemet atiteko vengrų režisierei Mártai Mészáros. Europos kino akademijos apdovanojimas už indėlį į pasaulinį kiną – danų režisierei Susanne Bier. Už novatorišką pasakojimą apdovanotas Steve’as McQueenas ir jo serialas „Mažas kirvis“ („Small Axe“, 2020, „Amazon Studios“).

Geriausių filmų rinkimai tęsiasi

Šįkart skelbiame „The New York Times“ kritikų Manohlos Dargis ir A.O. Scotto geriausių šių metų filmų sąrašų pirmuosius dešimtukus.

Manohla Dargis

1. „Drive My Car“ („Doraibu mai kâ“), Ryûsuke Hamaguchi

2. „Šuns galia“ („The Power of the Dog“), Jane Campion

3. „The Velvet Underground“, Todd Haynes

4. „Soulo vasara“ („Summer of Soul“), Ahmir Khalib Thompson

5. „Passing“, Rebecca Hall

6. „Azor“, Andreas Fontana

7. „Kortų skaičiuotojas“ („Card Counter“), Paul Schrader

8. „Mokinys“ („The Disciple“), Chaitanya Tamhane

9. „Fortūnos ir fantazijos ratas“ („Gûzen to sôzô“), Ryûsuke Hamaguchi

10. „Spencer“, Pablo Larraín

A.O. Scott

1. „Soulo vasara“ („Summer of Soul“), Ahmir Khalib Thompson

2. „Nesėkmė dulkinantis, arba Šelmiškas porno“ („Babardeala cu bucluc sau porno balamuc“), Radu Jude

3. „Šuns galia“ („The Power of the Dog“), Jane Campion

4. „Mažoji mamytė“ („Petite maman“), Céline Sciamma

5. „Bring Your Own Brigade“, Lucy Walker

6. „Bergmano sala“ („Bergman Island“), Mia Hansen-Løve

7. „Drive My Car“ („Doraibu mai kâ“), Ryûsuke Hamaguchi

8. „Atmintis“ („Memoria“), Apichatpong Weerasethakul

9. „Vestsaido istorija“ („West Side Story“), Steven Spielberg

10. „The Velvet Underground“, Todd Haynes

Mirė Lina Wertmüller

Gruodžio 9 d., sulaukusi 93-ejų, Italijoje mirė Lina Wertmüller, pirmoji moteris, nominuota „Oskarui“ geriausio režisieriaus kategorijoje. Savo kine ji drąsiai ir kontroversiškai plėtojo politines, socialines, kultūrines ir istorines temas, atnaujino italų komediją groteskišku humoru, satyra.

Wertmüller 1928 m. gimė Romoje, pamaldžių katalikų šeimoje. Savo vaikystę apibūdindavo kaip kupiną nuotykių. Turbūt taip ir buvo, nes, kaip kartą suskaičiavo, buvo pašalinta iš penkiolikos katalikiškų mokyklų.

Pirmasis jos darbas šou versle buvo lėlių spektaklyje, vėliau ji dešimtmetį dirbo teatro aktore, režisiere ir dramaturge. Tuo metu susipažino su aktoriumi ir vėliau dažnu bendradarbiu Giancarlo Giannini. Per bendrus draugus Wertmüller susipažino su Federico Fellini, kuris tapo jos mokytoju ir pasamdė kaip savo asistentę filmuodamas „Aštuonis su puse“. Tais pačiais metais ji debiutavo kaip režisierė filmu „Baziliukai“ („I basilischi“) apie tris draugus, gyvenančius skurdžiame Pietų Italijos miestelyje. Šis filmas Lokarno kino festivalyje jai pelnė pirmąjį prizą už režisūrą.

1972 m. Kanų kino festivalyje Wertmüller debiutavo aštria politine satyra „Įžeista metalurgo Mimi garbė“ („Mimì metallurgico ferito nell’onore“), o 1975 m. įvyko jos filmo „Nepaprasto likimo nunešti į žydrąją jūrą rugpjūtį“ („Travolti da un insolito destino nell’azzurro mare d’agosto“) premjera. 2002 m. filmo perdirbinį režisavo Guy Ritchie, o tuometė jo žmona Madonna atliko vieną pagrindinių vaidmenų.

Vienas paskutinių Wertmüller filmų – „Per daug romantikos“ („Peperoni ripieni e pesci in faccia“, 2004), kuriame pagrindinį vaidmenį atliko Sophia Loren. 2019 m. režisierė pagerbta „Oskaru“ už gyvenimo nuopelnus.

„Variety“ pabrėžia, kad Wertmüller nominacijos „Oskarui“ (iš viso net keturios) atvėrė kelią kitų moterų režisierių pripažinimui.

Parengė I. V.