Kartais gyvenimas parašo tokį scenarijų, jog jame dalyvaujantiems žiūrovams ekranas kino salėje užgęsta, o visus susirinkusiuosius pasitinka tyla ir liūdesys. Būtent jie ir ištuštėjusios kino industrijos žmonių širdys tapo kino režisieriaus Manto Kvedaravičiaus žūties simboliu – taip šįvakar „Kino pavasario“ apdovanojimų metu pagerbtas vakar netoli Mariupolio nužudytas kino kūrėjas.
Pokalbis su Maria Speth apie filmą „Mokytojas Bachmannas ir jo klasė“
Dokumentiniame filme „Mokytojas Bachmannas ir jo klasė“ („Herr Bachmann und seine Klasse“, Vokietija, 2021) režisierė Maria Speth pasineria į daugiakultūrės klasės gyvenimą mažame Štadalendorfo mieste. Tris su puse valandos trunkančiame filme stebime mokinių raidą ir netradicinius mokytojo Dieterio Bachmanno metodus. Mums vaizduojamas subtilus ir užburiantis ugdymo procesas, įtikinantis jo svarba ir stebuklais, kuriuos gali padaryti.







„Mončys. Žemaitis iš Paryžiaus“
Antanas Mončys (1921–1993) – vienas žymiausių išeivijos menininkų, palikęs gausų kūrybinį palikimą: skulptūrų, figūrinių kompozicijų, reljefų, antkapių, švilpių, kaukių, iliustracijų ir kt. Išvykęs iš Lietuvos, 1950 m. įsikūrė Paryžiuje ir ten nugyveno visą gyvenimą. Bet visada, net ir įsitvirtinęs Prancūzijos meno pasaulyje, jis jautėsi lietuviu, tiksliau – žemaičiu. Tą skelbia ir jam skirto filmo pavadinimas.
Ką tik festivalyje „Kino pavasaris“ pristatytas režisieriaus Iosebo „Soso“ Bliadze filmas „Gyvenimo kaina“ (Otar’s Death) penktadienį pradedamas rodyti kino teatrų „Pasaka“ ir „Garsas“ bei „ŽMONĖS Cinema“, „KPplius.lt“ ir „Telia“ namų ekranuose. Prie šio filmo kūrybos ženkliai prisidėjo ir lietuviai – kompozitorius Domas Strupinskas kartu su režisieriumi kūrė muziką, Lietuvoje taip pat buvo įgyvendinama filmo garso ir vaizdo postprodukcija.
Balandžio 1 d. Vytauto Puidoko režisuotas dokumentinis filmas „Pasienio paukščiai“ bus pristatytas viename svarbiausių Italijos kino festivalių „Bergamo film meeting“. Šis kino renginys vyksta nuo 1983 m., o šiemet per devynias festivalio dienas bus parodyta daugiau nei 160 trumpametražių, vaidybinių ir dokumentinių filmų. „Pasienio paukščiai“ yra tarp 12 filmų, kurie varžosi tarptautinėje konkursinėje programoje „Close up“ ir pretenduoja į vieną iš dviejų festivalio įsteigtų prizų.
Krėsle prie televizoriaus
Kino istorikai mėgsta priminti, kad finansinė filmo sėkmė dar nieko nereiškia – išlieka ne patys sėkmingiausi ar populiariausi. 1983-iaisiais pasirodžiusi gangsterių drama – Briano De Palmos „Žmogus su randu“ (LRT, šiąnakt, 2 d., 01.05) finansiškai žlugo, bet dabar laikoma ne tik geriausiu režisieriaus filmu, bet ir vienu svarbiausių 9-ojo dešimtmečio kūrinių ir vadinama kultine. De Palmą įkvėpė klasikinis to paties pavadinimo Howardo Hawkso filmas, 1932 m. padėjęs naujo žanro – gangsterių filmo – pamatus.
Trumpos kino recenzijos
Šiandien mėgstam kartoti, kad nėra laiko skaityti ilgų tekstų, kad mūsų, vargšiukų, dėmesys dėl informacijos kiekio ir greičio tapo fragmentuotas, kad sunku susikaupti, kai iš tikrųjų, man regis, tiesiog neturim valios ir toliau sau drybsom ant sofos skrolindami. Bet štai apie kelis festivalio, kurio vardas „Kino pavasaris“, filmus vis tiek ėmiau ir parašiau patogias vieno sakinio recenzijas. Ne dėl to, kad nebuvo laiko ilgesnėms (buvo). Taip norėjau.
Šiandieniniame, ypač jautriame laikotarpyje, kai didžiąją dalį minčių užima karo, paramos bei išgyvenimo problemos, ir, regis, mažesnis dėmesys skiriamas kitiems svarbiems dalykams, „Kino pavasario“ organizatoriai sako norintys, kad aktualumo neprarastų ir dar viena, mums visiems labai svarbi – tvarumo – tema. Todėl antradienio vakarą visus, neabejingus aplinkai, kurioje gyvename, pakvietė į festivalio filmų rinkinio „Šiandienos filmai rytojui“ pristatymą, kurio metu žiūrovai galėjo pamatyti vieną jų – šių metų „Kino pavasario“ būsimo uždarymo filmą „Kas buvome mes“ (Who We Were), siunčiantį viltingą žinią: mes patys galime nulemti, kas esame, jei suprasime, kaip mes susiję, kas tarp mūsų bendra ir kokia yra „mes“ prasmė. Visi rinkinio filmai kino teatruose, o dalis jų – ir namų ekranuose – bus rodomi iki balandžio 3 dienos.
Lietuviškas kinas pasaulyje užima vis ryškesnes pozicijas, o prestižinių kino festivalių žiuri nebeabejoja, suteikdami lietuvių kūriniams tarptautinį pripažinimą. Menininkės Emilijos Škarnulytės debiutinis filmas „Kapinynas“ (ang. „Burial“) pateko į kino festivalio "Visions Du Reel“ konkursinę programą „Burning Lights“. Pranašiškas filmas kvies žiūrovus į atominės elektrinės vidų, o filmo tema - neraminančiai aktuali.
Linas Mikuta apie filmą „Mončys. Žemaitis iš Paryžiaus“
Pernai buvo minimas lietuvių išeivijos skulptoriaus Antano Mončio (1921–1993) gimimo šimtmetis – organizuojami įvairūs renginiai bei parodos, rengiami tekstai. Kai kurie iš jų dar tebevyksta – pavyzdžiui, iki kovo 27 d. Vytauto Kasiulio dailės muziejuje veikia menininko sukakčiai skirta paroda „Veidai ir dvasios“. Kone paskutinis visų jubiliejaus renginių tvarkaraštyje – dokumentinis filmas „Mončys. Žemaitis iš Paryžiaus“. Jo premjera kovo 26-ąją įvyks Vilniaus tarptautiniame kino festivalyje „Kino pavasaris“.