Kovo 31 d., ketvirtadienį, 19 val. susitikimų ciklo „Pasaulio kino vakarai su Audriumi Stoniu“ peržiūroje – itin dokumentinio kino festivaliuose laukiamo, kamerą lyg teptuką valdančio režisieriaus Leonardo Retelio Helmricho (Olandija) kino juosta „Vieta tarp žvaigždžių“ („Position Among the Stars“, 2010).
Šiomis dienomis visi „Kino pavasario“ lankytojai gali pajusti didžiųjų Europos kino festivalių dvasią – šalia įprastų festivalio filmų peržiūrų kino teatruose ir susitikimų su kūrėjais, vakar atidaryti išskirtiniai seansai didžiausioje „Kino pavasario“ salėje – Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (LNOBT). Iki kovo 30 dienos čia bus rodomi 8 visu grožiu didžiajame ekrane atsiskleisiantys filmai: nuo žiuri prizu Kanų kinų festivalyje apdovanotos režisieriaus ir instaliacijų menininko Apichatpongo Weerasethakulo dramos „Memoria“ iki nebyliojo filmo visai šeimai su Šv. Kristoforo kamerinio orkestro įgarsinimu.
Pawełas Łozińskis apie „Balkoninį filmą“
Tarp geriausių šiųmečio „Kino pavasario“ juostų – Paweło Łozińskio „Balkoninis filmas“ („Film balkonowy“, 2021). Kaip ir dauguma režisieriaus filmų, tai ir filosofinė parabolė, ir bandymas atsakyti į svarbius klausimus, ir įsimintini žmonių portretai. Łozińskis tiesiai neklausia, kas yra žmogus, kas yra meilė, kokia gyvenimo prasmė. Tačiau jo klausimai skatina pašnekovus formuluoti atsakymus. Pirmiausia, žinoma, sau. Pateikiame režisieriaus pokalbių su Tadeuszu Sobolewskiu („Gazeta Wyborcza“) ir Paulina Dudek (weekend.gazeta.pl) fragmentus.
Dvejus ilgus metus festivalio „Kino pavasario“ komanda laukė gyvo susitikimo su žiūrovais. Pakrikštytas pandemija, išlaikęs nuotolinio festivalio išmėginimus, šį pavasarį vos 10 dienų vyksiantis festivalis jautriai pasitinka kviesdamas būti čia ir dabar, atsiduoti kino terapijai ir skleisdamas žinią apie sielų ir žmonių bendrystę. „Kad būtum, reikia kito. Kad būtum, reikia kino“, – kartoja festivalio rengėjai, kino gerbėjus ketvirtadienio vakarą pakvietę susitikti festivalio atidarymo vakare, kuris vyko kino teatre „Forum Cinemas Vingis“.
Valdovų rūmų muziejus šį savaitgalį, nemokamo muziejų lankymo sekmadienį, kviečia iš arti pamatyti, kaip atrodo kompanijos „Netflix“ kuriamo filmo apie Anglijos karalienę Aną Boleną (Anne Boleyn, apie 1501/1507–1536) scenografija.
Pokalbis su režisieriumi Vitalijumi Manskiu
Uolūs currenttime.tv žiūrovai pastaruoju metu turėjo ne vieną progą prisiminti garsaus rusų dokumentininko Vitalijaus Manskio filmus, tarp jų ir „Putino liudininkus“ („Svideteli Putina“, 2018). Šiame filme rodoma pirmoji Vladimiro Putino rinkimų kampanija, jo artimas ratas, Boriso Jelcino šeima. 2014 m. Manskis persikėlė gyventi į Rygą. Dabar Manskis jaučiasi atsakingas už tai, kokioje situacijoje atsidūrė Rusija. Apie tai ir „Gazeta Wyborcza“ pasirodęs pokalbis su Maciejumi Grzenkowicziumi. Pateikiame jo fragmentą.
Krėsle prie televizoriaus
Islandų filmai turi daug gerbėjų. Spėju, kad vienus žavi Islandijos peizažai, kitus – paprastų žmonių, staiga atsidūrusių gyvenimo kryžkelėje, likimai. Pastariesiems turėtų patikti Grímuro Hákonarsono filmas „Pieno karas“ (LRT Plius, 31 d. 21.33), nors filme rodomi peizažai taip pat yra įstabūs.
Trumpos kino recenzijos
Būkim teisingi. Tai, ką su Betmenu nuveikė Christopheris Nolanas, buvo išties revoliucinga, o vėliau buvo tik bandymai tą pakartoti ar savaip pratęsti. Turiu omeny – dabar dauguma režisierių, kurie imasi istorijų apie superherojus, nori, kad šie būtų ne šiaip komiksiniai kovotojai už gėrį (pasiilgau Timo Burtono Betmeno), bet dar ir išgyventų gilias psichologines dramas, o pasaulis, kuriame jie veiktų, būtų toks tamsus ir žiaurus, kad tėvams vestis vaikus į tokius filmus taptų nebeįmanoma, jei nenori sužaloti jų psichikos.
Šį ketvirtadienį, kovo 24 dieną, po dviejų metų pertraukos į kino teatrų sales vos dešimčiai dienų sugrįžta festivalis „Kino pavasaris“. Kovo 24–balandžio 3 dienomis žiūrovai turės galimybę pamatyti 90 ilgametražių ir 51 trumpametražį filmą iš 56 skirtingų šalių, suskirstytus į penkias programas, tarp kurių – šiais metais ne tik atverianti plačius horizontus, aktualias temas ir ryškią kino kalbą, bet ir kviečianti įsižiūrėti detales, nepraleisti svarbių smulkmenų „Panorama“. „Tokia yra festivalio misija – pristatyti įdomiausią šiuolaikinį pasaulio kiną: ir naujus vardus, netikėtus atradimus, ir daugybę festivalių apkeliavusius, apdovanojimais įvertintus filmus“, – sako turinio ir programos vadovė Aistė Račaitytė.
Vasario pabaigoje „Skalvijos“ kino centras pakvietė kino industrijos specialistus, dirbančius su edukacijos projektais, į mokymus. Programos tikslas – pradėti tobulinti kino edukatorių kompetencijas pedagogikos ir psichologijos srityse.