7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Dailės anonsai

Vidas Poškus

Amžinos vertybės, kurios visuomet aktualios

Saulės Kisarauskienės parodos „Akademijos“ ir „Trivium“ galerijose

Būkime atviri – Saulė Kisarauskienė, kaip menininkė, yra užgožta savo sutuoktinio Vinco Kisarausko. Turbūt ne nuo to reikėtų pradėti analizuoti net dvi dailininkės parodas (viena – paskutinių metų tapybos – veikė „Akademijos“ galerijoje, kita – labiau monotipijų, pačios autorės įvardijamų kaip moliotipijos, iki šiol veikia Aistės Kisarauskaitės namuose įkurtoje galerijoje „Trivium“). Nes vis dėlto šeiminiai santykiai, žmogaus charakteris ir kitokie ad hominem, regis, nelabai turi ką bendro su galutiniu rezultatu – meno kūriniu. Žinoma, jeigu tik nesame geltonos spalvos ar psichoanalitinio metodo dailės kritikoje atstovai. Kita vertus, nelyginti S. Kisarauskienės su V. Kisarausko ar kitų tos kartos menininkų – Juzefos Čeičytės, Algirdo Steponavičiaus, Vytauto Šerio, Vytauto Valiaus, Kazės Zimblytės, Birutės Žilytės – personalijomis ir, svarbiausia, kūriniais, vėlgi būtų netikslu. Ypač dėl to, kad šiuos menininkus, jų kartą jungia panašios vertybės, giminingi plastikos ir estetikos principai. Trumpai tai apibendrinsime paminėdami 7-ojo dešimtmečio menininkų poziciją kurti dailę, priešingą oficialiam sovietiniam menui, sąlygotam deklaracijų ir direktyvų.

Saulė Kisarauskienė, „Ženklai“. 1989 m.
Saulė Kisarauskienė, „Ženklai“. 1989 m.
Saulė Kisarauskienė, „Vienas“. 2010 m.
Saulė Kisarauskienė, „Vienas“. 2010 m.
Saulė Kisarauskienė, „Juodieji torsai, I“. 2010 m.
Saulė Kisarauskienė, „Juodieji torsai, I“. 2010 m.
Saulė Kisarauskienė, „Nr. 10“. 1995 m.
Saulė Kisarauskienė, „Nr. 10“. 1995 m.
Saulė Kisarauskienė, „Judėjimas“. 2006 m.
Saulė Kisarauskienė, „Judėjimas“. 2006 m.
KKKC inf.

Paroda „Postidėja IV. Karas“: vaizduotės demilitarizavimas

KKKC Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) spalio 14 d., penktadienį, 18 val. atidaroma paroda „Postidėja IV. Karas“, kuratorė – Laima Kreivytė. Dalyvauja menininkės: Jurga Barilaitė, Cooltūristės, Nezaket Ekici, Kristina Inčiūraitė, Aurelija Maknytė, Sigita Maslauskaitė, Neringa Rekašiūtė, Eglė Ridikaitė, Laisvydė Šalčiūtė, Laura Zala. Atidarymo metu vyks Cooltūrisčių ir „Sheep Got Waxed“ performansas „Himnų kova. Skaldyk ir valdyk“.

 

Kodėl karas? Net jei nenorime apie tai galvoti, jis jau yra čia. Ne tik mūšio lauke ir pabėgėlių stovykloje, Ukrainoje ir Sirijoje, televizijos ekranuose ir socialiniuose tinkluose. Anot Paulio Virilio, vyksta pasaulinis pilietinis karas – nes kovojama su piliečiais nepaisant valstybių sienų. Miestas tapo mūšio lauku, kuriame juda gyvi taikiniai ir gyvos uždelsto veikimo bombos. Šis asimetriškas transpolitinis karas veikia visus, ir įsivaizduojama mažos šalies ramybė nėra išsigelbėjimo pažadas.

Jurga Barilaitė, „5 geriausi sprogimai“. Videokoliažas. 2016 m.
Jurga Barilaitė, „5 geriausi sprogimai“. Videokoliažas. 2016 m.
Aurelija Maknytė, „Žaizdų biblioteka. 1949–1955 / 2016 m.
„Sovietinės medicinos patirtis Didžiojo tėvynės karo 1941–1945 metais“. 35 tomų (31 knyga) leidinys, leistas 1949–1955 metais rusų kalba, SSSR.
Aurelija Maknytė, „Žaizdų biblioteka. 1949–1955 / 2016 m. „Sovietinės medicinos patirtis Didžiojo tėvynės karo 1941–1945 metais“. 35 tomų (31 knyga) leidinys, leistas 1949–1955 metais rusų kalba, SSSR.
Veda Popovici, „Revoliuciniai reikmenys: dailės istorijos perpasakojimas per juodąjį kvadratą“. Videoperformansas. 2015 m.
Veda Popovici, „Revoliuciniai reikmenys: dailės istorijos perpasakojimas per juodąjį kvadratą“. Videoperformansas. 2015 m.
Laisvydė Šalčiūtė, „(Melo)dramos. Išvarymas“. 2016 m.
Laisvydė Šalčiūtė, „(Melo)dramos. Išvarymas“. 2016 m.
Natalija Arlauskaitė

Anonimiškumo kuravimas

Kęstučio Grigaliūno ir Jurijaus Dobriakovo paroda „Vaizdų archyvas / Sąsiuvinis Nr. 2 (Kaip XIX a. optimizmas virto XX a. barbarizmu)“ „Prospekto“ galerijoje

Tie, kurie seka Kęstučio Grigaliūno archyvinio projekto darbus, tam tikra prasme „žino“, apie ką bus naujoji jo dalis: dar vienas vizualios medžiagos iš represijų archyvų pluoštas, vis kitaip perdirbtas. Tačiau tarp ankstesnio „Mirties dienoraščių“ ir dabartinio „Vaizdų archyvo“ projektų yra svarbus skirtumas. „Mirties dienoraščiai“, kreipdami dėmesį į valdžios, pagaminusios represijų archyvą, ir dabartinių žiūrov(i)ų santykį su fotografiniais bylų atvaizdais, dažniausiai kruopščiai išsaugodavo atvaizdų sąsają su konkrečiu žmogumi (trumpos biogramos ir pačiuose darbuose, ir juos dokumentuojančiame tritomiame leidinyje). O „Vaizdų archyvas“ ir jo leidiniai – „Sąsiuviniai“ nr. 1 ir nr. 2 – dirba su vaizdų anonimiškumu ir skirtingais šio anonimiškumo laipsniais.

Į tai nukreipta ir naujoji paroda „Prospekto“ galerijoje. Vienoje iš trijų šiek tiek atskirtų galerijos erdvių visą sieną užima standartinės bylų fotografijos – fotografijų kilimas. Kitose dviejose prie kiekvienos sienos po dvi prikaltos ilgos lentynos, kuriose žiūrovai ir žiūrovės gali savarankiškai išdėlioti apie 700 šimtus atvaizdų, nieko nežinodami apie tai, kokios gijos sieja veidus iš bylų fotografijų su paskiromis ir vis sumaišomomis fotografijomis, galbūt nė negalvodami apie tokios sąsajos galimybę.

Kęstutis Grigaliūnas ir Jurijus Dobriakovas pristato: „Vaizdų archyvas / sąsiuvinis Nr. 2 (Kaip XIX a. optimizmas virto XX a. barbarizmu)“, parodos vaizdas. 2016 m. G. Zinkevičiaus nuotr.
Kęstutis Grigaliūnas ir Jurijus Dobriakovas pristato: „Vaizdų archyvas / sąsiuvinis Nr. 2 (Kaip XIX a. optimizmas virto XX a. barbarizmu)“, parodos vaizdas. 2016 m. G. Zinkevičiaus nuotr.
Kęstutis Grigaliūnas ir Jurijus Dobriakovas pristato: „Vaizdų archyvas / sąsiuvinis Nr. 2 (Kaip XIX a. optimizmas virto XX a. barbarizmu)“, parodos vaizdas. 2016 m. G. Zinkevičiaus nuotr.
Kęstutis Grigaliūnas ir Jurijus Dobriakovas pristato: „Vaizdų archyvas / sąsiuvinis Nr. 2 (Kaip XIX a. optimizmas virto XX a. barbarizmu)“, parodos vaizdas. 2016 m. G. Zinkevičiaus nuotr.
Kęstutis Grigaliūnas ir Jurijus Dobriakovas pristato: „Vaizdų archyvas / sąsiuvinis Nr. 2 (Kaip XIX a. optimizmas virto XX a. barbarizmu)“, parodos vaizdas. 2016 m. G. Zinkevičiaus nuotr.
Kęstutis Grigaliūnas ir Jurijus Dobriakovas pristato: „Vaizdų archyvas / sąsiuvinis Nr. 2 (Kaip XIX a. optimizmas virto XX a. barbarizmu)“, parodos vaizdas. 2016 m. G. Zinkevičiaus nuotr.
Kęstutis Grigaliūnas ir Jurijus Dobriakovas pristato: „Vaizdų archyvas / sąsiuvinis Nr. 2 (Kaip XIX a. optimizmas virto XX a. barbarizmu)“, parodos vaizdas. 2016 m. G. Zinkevičiaus nuotr.
Kęstutis Grigaliūnas ir Jurijus Dobriakovas pristato: „Vaizdų archyvas / sąsiuvinis Nr. 2 (Kaip XIX a. optimizmas virto XX a. barbarizmu)“, parodos vaizdas. 2016 m. G. Zinkevičiaus nuotr.
Kęstutis Grigaliūnas ir Jurijus Dobriakovas pristato: „Vaizdų archyvas / sąsiuvinis Nr. 2 (Kaip XIX a. optimizmas virto XX a. barbarizmu)“, parodos vaizdas. 2016 m. G. Zinkevičiaus nuotr.
Kęstutis Grigaliūnas ir Jurijus Dobriakovas pristato: „Vaizdų archyvas / sąsiuvinis Nr. 2 (Kaip XIX a. optimizmas virto XX a. barbarizmu)“, parodos vaizdas. 2016 m. G. Zinkevičiaus nuotr.
NDG inf.

Nacionalinėje dailės galerijoje atidaroma Algio Skačkausko tapybos paroda

Spalio 14 d. Nacionalinėje dailės galerijoje atidaroma Algio Skačkausko tapybos paroda „Algis Skačkauskas (1955–2009). Tapyba“ – pirmas išsamus šio dailininko kūrybos pristatymas, surengtas po dailininko mirties 2009 metais.

 

A. Skačkausko kūryba priklauso dviem epochoms – skirtingoms, netgi viena kitai prieštaraujančioms. Į Lietuvos dailės sceną tapytojas įžengė paskutiniame sovietmečio dešimtmetyje – reikšmingų sociopolitinių ir kultūrinių pokyčių kontekste. Anuomet A. Skačkausko paveikslai elektrino, audrino suvokėjų vaizduotę. Neoekspresionistinė kūrybos samprata, fantastiniai siužetai, paslaptingi ritualiniai veiksmai, egzotiški personažai, erotinės fantazijos, seksualinės konotacijos kerėjo publiką kaip ir pati tapyba – savo laukiniu, drastišku koloritu, potėpio šėlsmu, spalvų orgija.

Algis Skačkauskas, „Fleitistė“. 1991 m. „Lewben Art Foundation“
Algis Skačkauskas, „Fleitistė“. 1991 m. „Lewben Art Foundation“
Rengėjų inf.

Paroda „Eglė Ganda meno propaganda“

Spalio 7 d. LDS Panevėžio skyriaus galerijoje „Galerija XX“ (Laisvės a. 7) atidaroma Eglės Gandos Bogdanienės paroda „Eglė Ganda meno propaganda“.

 

Eglė Ganda Bogdanienė – viena šiuolaikinės tekstilės novatorių, kurių dėka tekstilė ėmė integruotis į šiuolaikinio meno gretas prieš daugiau nei du dešimtmečius. Menininkė savo kūriniuose ir akademinėje veikloje Vilniaus dailės akademijoje stengiasi peržengti tradicinės tekstilės ribas, pirmenybę teikdama konceptualioms idėjoms, kurios lemia ir formos eksperimentus. E. G. Bogdanienės kūryboje išskirtiniais bruožais tampa glaudus meno ir gyvenimo ryšys, nekonvencionalių medžiagų naudojimas, naujam gyvenimui prikeltos vilnos vėlimo ir kamšymo technologijos (ištrauka iš Dovilės Trumpytės teksto knygoje „Šiuolaikiniai lietuvių dailininkai. Eglė Ganda Bogdanienė“).

LDM inf.

Informatikos studentai ir menininkas ruošia kūrinį projektui „Miesto gamta: pradedant Vilniumi”

2017 m. sausio 20 d. Nacionalinėje dailės galerijoje bus atidaryta paroda „Miesto gamta: pradedant Vilniumi”. Joje dalyvaujantys menininkai inicijuoja seminarus ir kūrybines dirbtuves, kurių metu nuveikti darbai, sugeneruotos idėjos ir sukurti produktai taps parodos dalimi.

 

Pirmosios uždaros kūrybinės dirbtuvės vyksta spalio 3–6 d. Jas Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto studentams ves menininkas Kuai Shenas. Kartu su studentais jis kurs tris kompiuterines programas, kurios padės kontroliuoti temperatūrą skruzdėlyno terariume, taip pat fiksuos skruzdžių judėjimą bei temperatūros pokyčius skruzdėlyno viduje ir gautus duomenis pavers į lankytojams girdimą, nuolat kintantį garsinį peizažą.

 

Kuai Shen (http://kuaishen.tv/) gimė 1978 m. Gvajakilyje (Ekvadoras), šiuo metu gyvena ir kuria Kelne. Kuai Shenas domisi vabzdžių elgesiu, atlieka eksperimentus su skruzdėlių kolonijomis ir kuria audiovizualines instaliacijas, kuriose reflektuoja tarprūšinį skruzdėlių ir žmogaus santykį. Šių metų liepą apsistojęs Valakampiuose įsikūrusioje menininkų rezidencijoje „Rupert“ menininkas tyrė Vilniaus skruzdėles, vedė paraleles tarp skruzdžių kolonijų bei žmonių bendruomenių saviorganizacijos.

Menininkas Kuai Shen. A. Vasilenko nuotr.
Menininkas Kuai Shen. A. Vasilenko nuotr.
Darbas dirbtuvėse
Darbas dirbtuvėse
Formica rufa arba rudoji miško skruzdėlė - skruzdžių rūšis, su kuria Kuai Shenas dirba projekte “Miesto gamta: pradedant Vilniumi“
Formica rufa arba rudoji miško skruzdėlė - skruzdžių rūšis, su kuria Kuai Shenas dirba projekte “Miesto gamta: pradedant Vilniumi“
Menininko projektui atrinktas skruzdėlynas Valakampių miške
Menininko projektui atrinktas skruzdėlynas Valakampių miške
ŠMC inf.

Nemokami edukaciniai užsiėmimai ir ekskursijos po ŠMC parodas

Šiuolaikinio meno centras džiaugiasi galėdamas pakviesti moksleivių grupes dalyvauti edukacinėse programose ir ekskursijose po šiuo metu veikiančias parodas:

„Diena – naktis”

Jeigu viskas visuomet turėtų prasmę, gyvenimas taptų išties nuobodus ir lėkštas, tačiau gal ir laimingas. Kiekvienas iš mūsų žinotume, ką turime nuveikti ir kuo tapti, suprastume vienas kitą be žodžių ir neturėtume prietarų ar miglotų įsitikinimų. Vis dėlto, kasdienybėje nuolat, kartais to net nepastebėdami, atsiduriame ant beprasmybės ir nežinios slenksčio, tarsi pasiklydę vertime. Ar šioje vietoje mus gali išgelbėti kalba? Ar turime bent menkiausią galimybę savo tikrovę išsemti žodžiais taip, kad nieko neliktų nutylėta? Apie tai diskutuosime vaikštinėdami po parodą „Anachronikos”, o ekskursijos pabaigoje žaisime žaidimą „Diena–naktis“ su savo pačių sukurtais objektais.

Stanislovo Žvirgždo jubiliejinė fotografijų paroda „2010–2016 metų fotografijos“

2016 m. spalio 6 d. 16 val. Lietuvos nacionaliniame muziejuje (Arsenalo g. 1) atidaroma Stanislovo Žvirgždo jubiliejinė fotografijų paroda „2010–2016 metų fotografijos“. Paroda veiks iki lapkričio 13 d.

 

Stanislovas Žvirgždas gimė 1941 m. rugsėjo 13 d. Balbieriškyje, Prienų r. 1960–1961 m. studijavo Vilniaus universitete istoriją. 1961–1965 m. politinis kalinys. 1972 m. baigė Neakivaizdinį menų liaudies universitetą Maskvoje. Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys (nuo 1972), garbės narys (nuo 2001). 1992–1996 m. Lietuvos fotomenininkų sąjungos pirmininkas. Surengė 112 individualių parodų Lietuvoje ir užsienyje. Pelnė daugiau kaip 220 apdovanojimų. Svarbiausi iš jų: Lietuvos fotomenininkų sąjungos premija (1991, 2008), Lietuvos meno kūrėjų asociacijos premija (1997), LR Vyriausybės kultūros ir meno premija (1999), LR kultūros ministerijos premija (2000, 2003, 2011), Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžius (2002), Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija (2004), Lietuvos fotomenininkų sąjungos 40-mečio aukso medalis (2009), Aukso medalis Už nuopelnus Vilniaus kultūrai (2010), Balio Buračo fotografijos meno premija (2010), Skirmanto Valiulio premija (2012).

Rengėjų inf.

Susitikimas su festivalio „Kaunas mene“ organizatoriais

Spalio 6 d. (ketvirtadienį) 17.30 val. Kauno fotografijos galerijoje (Vilniaus g. 2, Kaunas), kurioje veikia viena iš tarptautinio šiuolaikinio meno festivalio "Kaunas mene" parodų, vyks susitikimas su festivalio „Kaunas mene“ organizatoriais. 



Susitikimo metu bus plačiau papasakota apie fotografijos galerijoje pristatomą menininkų Giorgi Maghradze, Kyoung-Jae Cho, Chen I-Chun ir Hsu Chia-Wei ekspoziciją. 



Festivalio organizatoriai – galerija „Meno parkas“ ir jos kuratorių komanda – bendradarbiaudami su „Liang Gallery“ (Taipėjus) ir kuratore Laura Lygaityte Kauno fotografijos ekspozicijoje pristato Taivano menininkų Chen I-Chun ir Hsu Chia-Wei videokūrinius. „Šiuolaikinis Taivano videomenas vis dar mažai žinomas plačiajai visuomenei ne tik Lietuvoje, bet ir kitose pasaulio šalyse. Tuo tarpu Taivane tai tampa viena dominuojančių kūrybinių formų menininkų tarpe. Festivalyje „Kaunas mene“ pristatomi menininkai Chen I-Chun ir Hsu Chia-Wei yra laikomi vienais pagrindinių jaunosios videomenininkų kartos atstovų, kurie iš kitų videomenininkų išsiskiria savo požiūriu į vietinę istoriją, kultūrą, tradicinius papročius ir žmonių asmenines patirtis“ (L. Lygaitytė).

Hsu Chia-Wei darbas
Hsu Chia-Wei darbas
Aistė Kisarauskaitė

Istorijų punktyrai

Fotomenininkų seminare „Nida 2016“

Pradėjau rašyti iš karto vos grįžusi. Tačiau „7md“ privalo sutalpinti gausybę aktualijų, straipsnių su rugsėjo mėnesį priaugusių ir dar tinkamų vartoti įvykių apžvalgomis (ruduo, visi skuba nuimti derlių, taip ir turi būti), tad fotomenininkų seminaro „Nida 2016“, kaip jau pasibaigusio, tekstas turėjo laiko pabręsti. Gali būti, kad jis kaip koks vasarinis obuolys net kiek patižo, bet čia jau spręsti jums, nes aš uodžiu neįkainojamą Viduržemio jūros šalių kvapą, žiūriu į nokstančias alyvuoges ir, oda gerdama lengvą lyg pūkas vakaro vėją, dar kartą peržiūriu tekstą. Tiesa, labai nuo Nidos nenutolau, nes vasara, atkakliai slėpusis visą rugpjūtį, rugsėjo pradžioje susigriebė ir pašildė net mūsų Baltijos jūrą iki tinkamos maudynėms, Nidos paplūdimį paversdama malonumo arena.

Nuo seniau, nes lankausi ne pirmą kartą, buvau susidariusi įspūdį, kad tarptautinis fotografų seminaras Nidoje – tai vieta, kur žmonės susirenka kalbėtis apie objektyvus, puikuotis naujausiais skaitmeniniais aparatais ir fotografuoti, fotografuoti, gaudyti tuos auksinius kadrus, gamtos grožybes ir kitus saulėlydžius. Todėl jau keleri metai nė nemaniau važiuoti. Greičiausiai šiemet suviliojo personalijos. Paskaitų lektoriai, tokie kaip Natalija Arlauskaitė, Agnė Narušytė, Kęstutis Šapoka, Nerijus Milerius, Ričardas Šileika ir kiti tikrai neatrodė kankinsią židinio nuotoliais ir išlaikymais. Tad atvėriau diafragmą ir leidausi į paskaitų srautą. O jų daug – po dvi rytines, vos spėji maudytis (vis dėlto Nida!), valgyti, ir vėl paskaitos, knygų pristatymai, knygų leidėjų prisistatymai ar įvairios diskusijos, jei vėl praalkote, tenka derinti maistą ir fotografų prisistatymus, po to rinktis – maudytis tamsoje ar žiūrėti filmą. O gal tiesiog gulėti po krintančiomis žvaigždėmis ant Parnidžio kopos. Krito jos gausiai, lyg organizatorių užsakytos, ir va čia visai derėjo galvoti apie sekundes, jų dalis, apie mus pasiekiančią šviesą, nes pati fotografija – kadaise prabėgusios jautriąja medžiaga šviesos pėdsakas.

Aurelijos Maknytės akcijos „Keptos skaidrės“ metu perdirbtas archyvinis vaizdas ant Nidos švyturio. 2016 m. A. Narušytės nuotr.
Aurelijos Maknytės akcijos „Keptos skaidrės“ metu perdirbtas archyvinis vaizdas ant Nidos švyturio. 2016 m. A. Narušytės nuotr.
Aurelijos Maknytės akcijos „Keptos skaidrės“ metu perdirbtas archyvinis vaizdas ant Nidos švyturio. 2016 m. A. Narušytės nuotr.
Aurelijos Maknytės akcijos „Keptos skaidrės“ metu perdirbtas archyvinis vaizdas ant Nidos švyturio. 2016 m. A. Narušytės nuotr.
Aurelijos Maknytės akcijos „Keptos skaidrės“ metu perdirbtas archyvinis vaizdas ant Nidos švyturio. 2016 m. A. Narušytės nuotr.
Aurelijos Maknytės akcijos „Keptos skaidrės“ metu perdirbtas archyvinis vaizdas ant Nidos švyturio. 2016 m. A. Narušytės nuotr.
Aurelijos Maknytės akcijos „Keptos skaidrės“ metu perdirbtas archyvinis vaizdas ant Nidos švyturio. 2016 m. A. Narušytės nuotr.
Aurelijos Maknytės akcijos „Keptos skaidrės“ metu perdirbtas archyvinis vaizdas ant Nidos švyturio. 2016 m. A. Narušytės nuotr.
Aurelijos Maknytės akcijos „Keptos skaidrės“ metu perdirbtas archyvinis vaizdas ant Nidos švyturio. 2016 m. A. Narušytės nuotr.
Aurelijos Maknytės akcijos „Keptos skaidrės“ metu perdirbtas archyvinis vaizdas ant Nidos švyturio. 2016 m. A. Narušytės nuotr.
Aurelijos Maknytės akcijos „Keptos skaidrės“ metu perdirbtas archyvinis vaizdas ant Nidos švyturio. 2016 m. A. Narušytės nuotr.
Aurelijos Maknytės akcijos „Keptos skaidrės“ metu perdirbtas archyvinis vaizdas ant Nidos švyturio. 2016 m. A. Narušytės nuotr.
Aurelijos Maknytės akcijos „Keptos skaidrės“ metu perdirbtas archyvinis vaizdas ant Nidos švyturio. 2016 m. A. Narušytės nuotr.
Aurelijos Maknytės akcijos „Keptos skaidrės“ metu perdirbtas archyvinis vaizdas ant Nidos švyturio. 2016 m. A. Narušytės nuotr.
Romo Juškelio fotografijų parodos fragmentas (Neringos istorijos muziejus, Pamario g. 53). 2016 m. A. Narušytės nuotr.
Romo Juškelio fotografijų parodos fragmentas (Neringos istorijos muziejus, Pamario g. 53). 2016 m. A. Narušytės nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 582  >>> Archyvas