2016 m. spalio 6–29 dienomis Vilniaus grafikos meno centro galerijoje „Kairė-dešinė“ veiks 9-osios tarptautinės mažosios grafikos trienalės „Vilnius 2016“ paroda. Parodos atidarymas ir laureatų apdovanojimas vyks 2016 m. spalio 6 d. 18 val.
Tarptautinė mažosios grafikos trienalė Vilniuje vyksta nuo 1994 m. Šiemet ji jau 9-oji. Tai puiki žinia tiems, kurie domisi šiuo renginiu, nekantriai jo laukia. O kitiems tai pati tinkamiausia proga pradėti pažintį su Lietuvos ir užsienio šalių mažąja grafika. Trienalė aktualizuoja ją kaip gyvą procesą ir svarbų tarptautinį reiškinį, o kas trejetą metų nepertraukiamai vykstantis renginys įgauna vis daugiau svorio, įsitvirtina tarp ryškių europinių šio žanro parodų.
Šiemet trienalė ypač išsiplėtė geografiškai – iš 178 paraiškų vertinimo komisija parodai atrinko 97 autorių iš 29 pasaulio šalių kūrinius.
2016 m. spalio 6 d. 17 val. Bažnytinio paveldo muziejuje atidaroma paroda „Piligrimų ženklai. Archeologiniai pamaldumo Marijai įrodymai viduramžių Gdanske“. Maloniai kviečiame į parodos pristatymui skirtą spaudos konferenciją, kuri įvyks 2016 m. spalio 6 d. 12 val. Bažnytinio paveldo muziejuje (Šv. Mykolo g. 9). Konferencijoje dalyvaus parodos kuratorės Beata Ceynowa ir Ewa Trawicka (Gdansko archeologijos muziejaus direktorė).
Parodoje bus pirmą kartą pristatyti Gdansko archeologijos muziejuje saugomi radiniai, susiję su Švč. Mergelės Marijos gerbimu viduramžių Europoje. 200 parodos eksponatų pasiekė mūsų dienas iš XIV–XVI a., kai Gdanskas tapo vienu iš svarbiausių piligrimystės centrų. Paroda siekiama pristatyti piligrimystės reiškinį, kurio ištakos siekia dar antikos laikus, atskleisti viduramžių Europos visuomenės pamaldumo šventiesiems specifiką ir pasaulio suvokimo bruožus. Piligrimystė, ilga ir pavojinga kelionė – dėkingumo Dievui ar noro atsiteisti už padarytas nuodėmes išraiška. Tai vienas iš raktų, galinčių padėti pažinti viduramžių žmogaus pasaulėžiūrą ir apmąstyti dabartinės Europos tapatybės pagrindus.
4-ajam gatvės meno festivaliui „Street Art Vilnius ’16“ pasibaigus
Kadangi kelerius pastaruosius metus paskutines rugpjūčio ir pirmąsias rugsėjo savaites leisdavau gamtoje toli nuo sostinės, 4-ojo gatvės meno festivalio „Street Art Vilnius ’16“ turbūt negalėčiau adekvačiai įvertinti iš laiko perspektyvos. Festivalio veiklą pastebėdavau tik iš feisbuko pranešimų, susijusių su miesto šventėmis ir, pavyzdžiui, praeitais metais tik po gero pusmečio jam pasibaigus išsiaiškinau, kad tai per jį buvo papuoštos kelių mano dėmesį atkreipusių pastatų sienos. Mėgindama sužinoti atsakymus į šį rudenį vykusio festivalio sukeltus klausimus, veltui ieškojau ankstesnės jo veiklos archyvo internetinėje svetainėje www.streetart.lt (pavadinimas suponuoja, kad kalbama apie visos Lietuvos gatvės meną). Ir tai nėra vienintelis festivalio neaiškumas.
Šiais metais festivalis daugiausia dėmesio skyrė komunikacijos temai, ją interpretavus kiek plačiau nei galima būtų tikėtis: transportui, simbolių kalbai, smulkiosios architektūros objektų – stotelių, garažų, apšvietimo stulpų, reklaminių stendų, gėlių vazonų ir t.t. – dizaino kuriamoms vizualinėms „žinutėms“, ir pan. Komunikacija, kaip svarbus miestiečių kasdienybės aspektas, organizatorius įkvėpė ir į miesto aplinką pažvelgti kaip į tekstą, turintį ne tik tiesioginių, bet ir užslėptų prasmių, nuolatos redaguojamą ir keičiamą. Kaip profesionaliai rašančiai (ir redaguojančiai) sostinės gyventojai, man pasirodė ironiška, kad būtent su pagrindine – susisiekimo, ryšio, bendravimo – tema susiję dalykai buvo nedarniausi. Komunikacija virtualioje erdvėje pavyko kur kas sklandžiau ir veiksmingiau nei keli svarbiausi festivalyje vykę renginiai.




Maloniai kviečiame į Thom Bara ekperimentinės kolekcijos parodą „Juoda“, kuri veiks nuo rugsėjo 30 d. 19 val. Parodą galima pamatyti iki spalio 15 d.
Thom Bara (Tomas Baranauskas) yra jaunosios kartos dizaineris, aktyviai veikiantis kostiumo dizaino lauke ne tik kaip kūrėjas, bet ir kaip įvairių su mada susijusių veiklų koordinatorius. 2015 m. Thom Bara tapo jaunųjų mados dizainerių konkurso „Mados Injekcija“ prizininku.
Galerijos Artifex darbo laikas: II – V 12 – 18; VI 12 – 17.
Adresas: Gaono g. 1.
Spalio mėnesį Kauno Rotušės aikštės lankytojus dienomis ir naktimis pasitiks analogų neturinti festivalio KAUNAS PHOTO paroda po atviru dangumi su užsienio menininkų darbais, sukurtais Kauno Savanorių prospekte. Tai baigiamasis festivalio akcentas, organitoriaus – VšĮ Šviesos raštas dalyvavimo Europos masto projekte „Flâneur: naujieji miesto naratyvai“ rezultatas. Šią parodą lydi renginiai rugsėjo 30 d. ir spalio 1 d.
Dailininko Antano Visockio (Lietuva) jubiliejinė 75-mečio akvarelės paroda ir Latvijos dailininko Janio Spalvinš bendra akvarelių paroda, kurią sudarys kolekcija, suformuota iš autorių požiūriu, geriausių pastarųjų metų kūrinių. Kiekvienas dailininkas pateikia po 20 darbų (20+20). Dauguma akvarelių buvo eksponuotos Lietuvos ir užsienio galerijose, tačiau kolekciją papildys naujausi darbai. Paroda „Akvarelės šviesa“ - tai paroda dviejų ištikimų akvarelės technikai dailininkų, naudojančių skirtingas menines išraiškas, tačiau kūryboje talpinančių tradicinio ir šiuolaikinio meno sąsajas. Meninės idėjos jungiamoji grandis - Baltų vienybės tema.
Pabaltijo akvarelės istorija.
Rugsėjo 27 d. (antradienį) 17.30 val., Vilniaus fotografijos galerijoje (Stiklių g. 4, įėjimas iš Didžiosios gatvės pusės) atidaroma Alvydo Donėlos paroda „Kultūros namai“.
Alvydo Donėlos (g. 1980) tęstinis fotografijos projektas „Kultūros namai“ fiksuoja atmintį ir analizuoja sociokultūrinį lauką, kuris jungia sovietmetį ir dabartį.
Kultūros namai anuomet buvo modernios, gausėjančios miestietiškos gyvenvietės simboliai, kuriuos projekto autorius vėl aktualizuoja keldamas kultūrinės situacijos kaitos problematiką. Aktyvus kultūros centras, veikiantis kiekviename miestelyje ar kaimelyje sudarė platų kultūrinių periferijų tinklą. Tokiu būdu kultūra plito po visą šalį. Per tris dešimtmečius pastatyta arti tūkstančio tokių kultūros namų su jiems būdinga monotoniška architektūra atspindi ne tik to laikotarpio ekonominius ir ideologinius niuansus, bet kartu parodo, kokiu mastu ir priemonėmis vykdyta urbanizacija.
Pasijuntu stebimas kito
Mykolo Saukos skulptūros paroda
Spalio 3 d., pirmadienį, 18 val. VDA parodų salėse „Titanikas“ (Maironio g. 3, Vilnius) atidaroma skulptoriaus Mykolo Saukos paroda „Pasijuntu stebimas kito“.
Mykolas (g. 1989) – skulptorius ir rašytojas. Nuo keturiolikos metų dalyvauja parodose. Baigęs magistrantūros studijas Vilniaus dailės akademijoje, 2015 m. laimėjo Lietuvos rašytojų sąjungos organizuojamą pirmosios knygos konkursą ir išleido apsakymų rinkinį „Grubiai“ (už jį apdovanotas Kazimiero Barėno literatūrine premija).
Užutrakio dvaro sodybos rūmuose nuo 2016 m. spalio 6 d. iki 2017 m. rugsėjo 15 d. viešės paroda „Menas ir epocha: Aleksandras Šturmanas (1869-1944). Keliaujantis menininkas“. Tai bus jau ketvirta laikinoji „Užutrakio projekto“ paroda, remiama Lenkijos Respublikos Kultūros ir nacionalinio paveldo ministerijos ir Lietuvos kultūros tarybos.
Parodos organizatoriai: Balstogės Palenkės muziejus ir Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija. „Užutrakio projektą“ koordinuoja Karaliaus Jono III rūmų muziejus Vilanove.
Aleksandro Šturmano gyvenimo kelias ir meniniai interesai susiję su Vilnija. Vilniuje menininkas praleido 20 metų. Čia 1923 metais jis pradėjo pedagoginę veiklą Stepono Batoro universitete, tapdamas Dailiųjų menų fakulteto Peizažinės tapybos katedros vyriausiuoju asistentu. Tapytojas mokė studentus natiurmorto ir peizažo meno. Vilniaus architektūra tapo daugelio jo darbų tema.
Spalio 4 d. (antradienį) Vilniuje, 17.30 val. Dailininkų sąjungos galerijoje (Vokiečių g. 2) ir 18.30 val. Šv. Jono gatvės galerijoje (Šv. Jono g. 11) atidaroma tarptautinė stiklo meno bienalė „2D→2016“. Tai – tęstinis projektas, pristatantis Baltijos ir Šiaurės šalių stiklo menininkų kūrybą. Bienalės parodos taip pat bus pristatytos Jurbarko V. Grybo muziejuje, Pärnu šiuolaikinio meno muziejuje (Estija) ir Raplos šiuolaikinio meno centre (Estija).
Bienalės meno vadovės Dalios Truskaitės teigimu, projekto poreikis gimė siekiant bent iš dalies užpildyti tarptautinių stiklo parodų trūkumą Lietuvoje ir sudaryti galimybę kuo platesniam visuomenės ratui išsamiau susipažinti su šia dailės šaka. Keliaujančiose bienalės parodose šiemet pristatoma 27 menininkų iš Lietuvos, Estijos, Latvijos, Švedijos, Suomijos, Vokietijos ir Lenkijos kūryba – šiuolaikiniai stiklo kūriniai, objektai, instaliacijos.