7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Dailės anonsai

Karolina Rimkutė

Odė bulvei

Aistės Kisarauskaitės paroda „Solanum tuberosum“

Vieną vasarą svečiavausi pas bičiulę Žirmūnuose, viename tų pilkųjų blokinių namų. Kartoninio buto, kurį draugė nuomojosi, balkone ankstesnysis gyventojas buvo palikęs nedidelį savo ūkį – žydinčią bulvę plastikinėje dėžėje. Esu mačiusi butuose auginamas prieskonines žoleles, pipirus, mažyčius pomidoriūkščius, kadaise ir pati svarsčiau baziliką vazonėlyje pasisėti, bet bulvės? Daugiabučio balkone? Iš tos nuostabos ir nežinojimo, ką ir begalvoti, garsiai užsikvatojau. Prisiminiau įvairius juokelius (keliuose jų ir tiesos būta) apie ožkas, karves, arklius, pastebėtus Lietuvos didmiesčių balkonuose. Kaip ten sakoma, kaimo iš žmogaus neišvarysi?..

Ekspozicijos fragmentas. L. Skaisgielos nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. L. Skaisgielos nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. L. Skaisgielos nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. L. Skaisgielos nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. L. Skaisgielos nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. L. Skaisgielos nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. L. Skaisgielos nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. L. Skaisgielos nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. L. Skaisgielos nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. L. Skaisgielos nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. L. Skaisgielos nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. L. Skaisgielos nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. L. Skaisgielos nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. L. Skaisgielos nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. L. Skaisgielos nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. L. Skaisgielos nuotr.
AV17 inf.

Nerijaus Ermino personalinė paroda „Mąstantis vandenynas. Svečiai“

Gruodžio 13 d. 18 val. (AV17) galerija atidaro konceptualios skulptūros kūrėjo Nerijaus Ermino personalinę parodą „Mąstantis vandenynas. Svečiai“. N. Erminas skaičiuojantis jau daugiau nei dešimt personalinių parodų, parodoje „Mąstantis vandenynas. Svečiai“ retrospektyviai permąsto plėtojamas kūrybines temas: žmogaus vidinio pasaulio, jo pasąmonės santykius su kasdienybe.

Menininkas vizualiais pasakojimais išryškina nepastebimus kasdienybės ritualus, pabrėždamas jų siurrealumą. Parodoje kvestionuojamas racionalus žmogaus mąstymas, kuris atmesdamas bet kokius jausmus ar emocinę patirtį trukdo žmogui suvokti aplinką bei save. Pasak menininko, pasitelkdami tik šaltą protą prarandame galimybę suvokti mus supančios aplinkos poetiką. Aprėpiant platų kontekstą, pritaikomą įvairiems fenomenams vykstantiems šiuolaikinio žmogaus gyvenime, pradedant nuo visuomenės santvarkos, jos socialinio susiskirstymo, valdžios ir galios institucijų diktato bei kiekvieno iš mūsų asmeninių gyvenimų, apmąstoma idėja, jog racionali pasaulėžiūra, tam tikrų normų bei taisyklių kūrimas bei jų pritaikymas dažnu atveju kuria tik dar didesnį chaosą. Tai pabrėždamas N. Erminas teigia, kad kiekvienam iš mūsų būdingas savitas kelias bei unikalus aplinkos suvokimas, todėl parodoje kultūrinis bei gamtinis kontekstai pateikiami kaip pirmapradis chaosas, priešiškas žmogui.

N. Ermino darbai, kaip ir parodos pavadinimas, iš dalies inspiruoti Stanislavo Lemo knygos „Soliaris“ bei Andrei Tarkovskio to paties pavadinimo filmo. Kūriniuose veikėjai tirdami planetą, kurioje nėra nieko daugiau, tik mąstantis vandenynas, bando įminti jo paslaptis, tačiau ilgainiui vandenynas prikelia iš praeities jų pačių gyvenimo akimirkas ir skatina atsigręžti į savo pasąmonę. Prisimindami praeities įvykius, istorijas veikėjai konstruoja iš padrikų prisiminimų ar faktų.

Parodoje N. Erminas taip pat formuoja siužetus iš pavienių objektų kalbančių apie pasaulio nepažinumą bei nuolatos mus lydintį subjektyvumą. Iš pirmo žvilgsnio gana buitiški objektai instaliacijose dėliojami nepaklūstant logikos principams, kuriant sapnišką atmosferą, kur nėra vieno galutinio scenarijaus, ar vienos tiesos.  N. Ermino darbams būdingas jautrus tikrovės perkeitimas į siurrealius, pasąmoninius išgyvenimus. Jo kuriamose naratyvinėse instaliacijose lengvai atpažįstamos žmogaus gyvenimo detalės ir kasdienės situacijos yra transformuojamos, pakreipiamos joms neįprasta, nuo realybės nutolusia linkme, o žiūrovas – įtraukiamas į nesibaigiantį prasminį žaidimą. N. Ermino darbų siužetai formuojasi ne tik stebint ir nagrinėjant kasdienybės ritualus, bet taip pat interpretuojant kultūrinį, politinį kontekstus, istoriją, religiją bei perteikiant asmeninę ir kolektyvinę patirtis.


Nerijus Erminas (1976) skulptoriaus specialybę įgijo Vilniaus dailės akademijoje. Menininkas yra surengęs daugiau nei dešimt personalinių parodų Lietuvoje, tai pat aktyviai dalyvauja grupinėse parodose užsienyje: Danijoje, Vokietijoje, Italijoje, Kinijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Latvijoje ir kt. 2012 metais šiuolaikinio meno mugėje „ArtVilnius“ komisijos apdovanotas už geriausią mugėje pristatytą skulptūrą. N. Ermino darbai įtraukti į MO muziejaus nuolatinę kolekciją. Autorius ne kartą įvertintas Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos individualiomis valstybinėmis stipendijomis kultūros ir meno kūrėjams. Paroda „Mąstantis vandenynas. Svečiai“ (AV17) galerijoje, Totorių g. 5, veiks iki sausio 19 d.

 

Rengėjų inf.

6-oji tarptautinė Rygos tekstilės trienalė

Trienalė pavadinimu TAPATYBĖ, skirta Latvijos valstybės šimtmečio minėjimui, tad TAPATYBĖS tema buvo pasirinkta neatsitiktinai. Pastaraisiais metais, globaliame įvairių politinių ir socialinių įvykių kontekste (įskaitant ir migracijos problemą), ji tapo itin aktuali. Ši sąvoka nebeturi siauro nacionalinio požiūrio, ji – kur kas platesnė ir filosofiškai talpesnė, todėl ir menininkai buvo kviečiami apmąstyti TAPATYBĖS temą įvairiais aspektais: istoriniu, socialiniu, politiniu ir nationaliniu, o taip pat – asmeniniu, menininiu bei filosofiniu.


Atsižvelgiant į tai, kad šiais metais mūsų kaimyninės šalys Lietuva ir Estija švenčia savo valstybių atkūrimo šimtmetį, meno kūriniai iš visų trijų Baltijos šalių yra eksponuojami kartu, pristatant Baltijos šalių meno tapatybę, grįstą bendra istorija, tradicijomis ir mąstysena. Menininkų kūriniuose atsispindi Baltijos tekstilės meno mokyklos vertybės – profesionalumo stabilumas, techninio išpildymo meistriškumas, inovacijų paieška meninėje raiškoje.

Triennial IDENTITY is dedicated to the centenary of Latvia and the theme IDENTITY has not been chosen by accident. In the global world it has become acute within the few last years on the background of different political and social events (including issues of migration). It does not have the narrow national character anymore, it is wider and philosophically voluminous and therefore artists were asked to discuss IDENTITY from different aspects: historical, social, political and national, as well as personal, artistic and philosophical.

Taking into consideration the fact that our neighbouring countries Lithuania and Estonia are also celebrating their centenary this year, their art pieces are displayed together featuring the common identity of art of the Baltic States, based on history, traditions and mentality. You can trace there common values of the Baltic textile and fibre art school – stability of professional classical values, mastership of technical execution, searching of innovations in expressions.

Velta Raudzepa, MA (Latvija / Latvia)
Trienalės projekto vadovė ir kuratorė / Triennial project leader  and curator.
Latvijos nacionalinis dailės muziejus / Dekoratyvinės dailės ir dizaino muziejus
 Latvian National Museum of Art / Museum of Decorative Arts and Design

 

TARPTAUTINĖ ŽIURI / INTERNATIONAL JURY

Velta Raudzepa, ( Latvija / Latvia )
Trienalės projekto vadovė ir kuratorė / Triennial project leader and curator.
Latvijos nacionalinis dailės muziejus / Dekoratyvinės dailės ir dizaino muziejus
Latvian National Museum of Art / Museum of Decorative Arts and Design

Signe Kivi ( Estija / Estonia )
Menininkė / Textile Artist.
Direktorė, Tartu meno muziejaus, Estija / Director. Tartu Art Museum, Estonia

Laima Oržekauskienė - Ore ( Lietuva / Lithuania )
Menininkė / Textile Artist.
Profesorė, Vilniaus dailės akademija / Professor, Vilnius Academy of Art

Pasi Velima ( Suomija / Finland )
Menininkas ir dizaineris / Textile Artist and Designer
Profesorius / Professor, University of Gothenburg, Švedija / Sweden

Egils Rozenbergs ( Latvija / Latvia )
Menininkas / Textile Artist

 

 

 

Agnė Narušytė

Apie stuburą

Eglės Grėbliauskaitės instaliacija Vilniuje „Į šaltą mūrą atsitrenkus iš savo sapno nubudau“

Lapkričio 17 d. buvo Salomėjos Nėries gimtadienis. Apie ją nenorime kalbėti. O jei kalbame, tai „blogai“. Nors yra ir tokių, kurie kalba tik „gerai“. Jos išdavystę nutylime arba teisiname, kai užliūliuoja poezijos ritmai ir rimai.

Eglės Grėbliauskaitės instaliacija „Į šaltą mūrą atsitrenkus iš savo sapno nubudau“
Eglės Grėbliauskaitės instaliacija „Į šaltą mūrą atsitrenkus iš savo sapno nubudau“
Eglės Grėbliauskaitės instaliacija „Į šaltą mūrą atsitrenkus iš savo sapno nubudau“
Eglės Grėbliauskaitės instaliacija „Į šaltą mūrą atsitrenkus iš savo sapno nubudau“
Trivium inf.

Namų galerijoje „Trivium“ Antono Lukoszevieze paroda „Pamesta opera”

Namų galerija „Trivium“ (Vilkpėdės g. 7-105, Vilnius) lapkričio 30 d. 18 val. atidaro lietuvių kilmės britų menininko Antono Lukoszevieze naują parodą „Pamesta opera”. Paroda veiks iki gruodžio 16 dienos.


Antonas Lukoszevieze Lietuvoje daugeliui geriau pažįstamas kaip muzikas. „Pamesta opera” pristatys autoriaus koliažų rinkinį.

„Žodis „opera” reiškia „darbas”, o šie koliažai yra pamesti, įsivaizduoti ar galbūt pamiršti didesnio kūrinio fragmentai. Tai galėtų būti daugybe įvairių priemonių atliekamo kūrinio natos arba tiesiog absurdiškos partitūros, egzistuojančios vien kaip estetiniai objektai. Jie kuria savas prasmes- iš mano prisiminimų apie save kaip muziką, menininką ir keistą šios planetos svečią.“- sako Antonas Lukoszevieze.


 Antonas Lukoszevieze (g. 1965) –  muzikas ir tarpdisciplininio meno kūrėjas, vienas įdomiausių savo kartos atlikėjų, žinomas dėka savo avangardinės, eksperimentinės bei improvizacinės muzikos, koncertavęs daugybėje muzikos festivalių visoje Europoje ir JAV.


2009 metais, už nuopelnus Lietuvos kultūrai, Antonas Lukoszevieze buvo apdovanotas Lietuvos tūkstantmečio žvaigždės medaliu.


Parodą dalinai remia Lietuvos kultūros taryba.

Namų galerija „Trivium“ (Vilkpėdės g. 7-105, Vilnius). Darbo laikas: trečiadieniais – sekmadieniais 15:00-20:00. Apsilankyti galima iš anksto susitarus tel. + 370 693 58318

 

Rasa Žukienė

Retas svečias – litvakas Maksas Bandas

Paroda 2018-ųjų Lietuvos kultūros sostinėje

Tame mieste tebestūksantis žydų sinagogos pastatas anaiptol negriūva. Išpuoselėta ir senamiesčio gatvelė, pavadinta vietinės grafienės vardu. Buvusioje sinagogoje veikia dailės galerija.

Maksas Bandas, „Suvalkijos peizažas su malūnu“. 1935 m. LDM nuos.
Maksas Bandas, „Suvalkijos peizažas su malūnu“. 1935 m. LDM nuos.
Maksas Bandas, „Berniukas su būgnu“. 1932 m. „Lewben Art Foundation“ kolekcija
Maksas Bandas, „Berniukas su būgnu“. 1932 m. „Lewben Art Foundation“ kolekcija
Maksas Bandas, „Moteris su vaiku degančio miesto fone“. „Lewben Art Foundation“ kolekcija
Maksas Bandas, „Moteris su vaiku degančio miesto fone“. „Lewben Art Foundation“ kolekcija
Maksas Bandas, „Venecija“. „Lewben Art Foundation“ kolekcija
Maksas Bandas, „Venecija“. „Lewben Art Foundation“ kolekcija
Maksas Bandas, „Moteris ir vyras“. „Lewben Art Foundation“ kolekcija
Maksas Bandas, „Moteris ir vyras“. „Lewben Art Foundation“ kolekcija
Ekspozicijos fragmentas. R. Žukienės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Žukienės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Žukienės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Žukienės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Žukienės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Žukienės nuotr.
Mo inf.

Pirmojoje MO muziejaus parodoje „Visas menas – apie mus“

Pirmojoje MO muziejaus parodoje „Visas menas – apie mus“ pirmą kartą viešai ir išsamiai pristatoma MO kolekcija, kuri apima laikotarpį nuo XX a. 6-ojo dešimtmečio iki šių dienų. Kolekciją sudaro Lietuvos dailės aukso fondas, projektui nuo 2011 m. suteiktas nacionalinės reikšmės statusas.

Paroda konstruojama išskiriant būdingiausias temas, rūpėjusias skirtingų kartų Lietuvos menininkams. Tuo pačiu atsiskleidžia meno ir gyvenimo ryšiai, per kuriuos kiekvienas kūriniuose galės ieškoti savęs ir savo patirčių.

Pavadinimas „Visas menas – apie mus“ yra lyg provokacija, kuri kviečia į kūrinius žiūrėti ir iš savo asmeninės perspektyvos, ir per bendresnę – lietuviškos tapatybės prizmę.

Parodoje pinasi daugybė mūsų istorijos išgyvenimų – pokaris, sovietinis atšilimas, brežnevinis sąstingis, pertvarkos skersvėjis, Sąjūdžio grąžinta nepriklausomybė ir sparčios permainos su naujais iššūkiais. Ir šio laiko sūkuryje išryškėja tai, kas būdinga Lietuvos menui ir mums patiems.

Išskirtos temos, ties kuriomis susitelkia skirtingų kartų menininkų kūryba. Kalbama apie prasmės paiešką, gilinantis į gamtą, susitelkiant į spalvą ar medžiagą. Apmąstomi istoriniai įvykiai ir sukrečiančios žmonijos patirtys. Sustojama ties praeinančia kasdienybe (pavyzdžiui, šiukšlių metimo ritualas 7-ajame dešimtmetyje) ir momentais, kada prarandama realybės kontrolė, susiduriama su ribiniais išgyvenimais.

MO muziejus kiekvieną apsilankiusį parodoje kviečia būti atviram ir rasti savo santykį: gal vieni darbai leis atpažinti savo patirtis, primins gyventą laiką ar tai, kas vyksta dabar, kiti neužkabins, o kai kurie papasakos visiškai naujas istorijas ir įkvėps naujiems potyriams.

Parodą papildo multimedijų gidas, kuriame pristatomi 23 skirtingi kūriniai ir jų autoriai. Tai galimybė pažinti ne tik meną, bet ir žmones, kurie slepiasi už jo – kūrėjus ir jų gyvenimus.

Paroda veikia iki 2019 m. vasario 18 d.
Paroda apima muziejaus Didžiąją bei Mažąją sales.
Bilietai į parodą parduodami MO muziejaus kasoje arba internetu.

Kuratorė: prof. dr. Raminta Jurėnaitė Kuratorė-koordinatorė: Miglė Survilaitė Architektas: Audrius Ambrasas Dizainerė: Aušra Lisauskienė Parodą įrengė: Justinas Dūdėnas, Antanas Gerlikas Koordinatorės: Ieva Stasevičiūtė, Ugnė Paberžytė
 

 

Rengėjų inf.

Irmos Balakauskaitės paroda „Į pradžią / įtakos ir pasirinkimai“

Lapkričio 27 – gruodžio 22 dienomis Vilniaus grafikos meno centro galerijoje „Kairė-dešinė“ veiks Irmos Balakauskaitės paroda „Į pradžią / įtakos ir pasirinkimai“. Atidarymas 2018 m. lapkričio 27 d., 18 val. VGMC (Latako g. 3)

 

Tai pirmoji parodų ciklo, kuriuo Irma Balakauskaitė pažymi savo kūrybos 25-metį, ekspozicija. Ši paroda retrospektyviai pristato ir apibendrina svarbiausius dailininkės plastinius ieškojimus, estetinius pasirinkimus bei kūrybinį virsmą, prasidėjusį maždaug 1993 m. Tai savotiškas atsigręžimas į savo kūrybos ištakas, idėjinių bei prasminių atspirčių refleksija bei kūrybos konteksto analizė. Parodoje pristatomi įvairaus laikotarpio darbai: lig šiol beveik niekur neeksponuoti ankstyvieji tapybiniai eksperimentai, „Teatro Ū“ scenografiniai elementai, grafika bei objektai.

Irma Balakauskaitė, „Laukiančios“. 2002 m. A. Zavadskio nuotr.
Irma Balakauskaitė, „Laukiančios“. 2002 m. A. Zavadskio nuotr.
ŠMC inf.

Šiuolaikinio meno centre – ispanų videomenininkės Eli Cortiñas solo paroda

Naujame Šiuolaikinio meno centro parodų cikle bus pristatyti ispanų menininkės Eli Cortiñas videodarbai. Trečiadienio vakarą, lapkričio 28 dieną, 18 val. įvyks solo parodos „Remiksuotojai niekada nemiršta“ atidarymas. Cortiñas kūrybai būdingas kinematografinės atminties kvestionavimas, juose dažnai analizuojama ir permontuojama rasta filmuota medžiaga, kuri kruopštaus montažo būdu supinama su menininkės filmuotais vaizdais.

„Manau, kad vaizdas, turiu omenyje filmą, koliažą, skulptūrą ir taip toliau, – yra tik pusė paties meno kūrinio. Kita pusė užsipildo žiūrovo akyse ir sąmonėje. Čia ir prasideda tikroji magija,“ – komentuodama savo kūrybą yra sakiusi menininkė.

Neringos Bumblienės kuruotoje parodoje, kuri veiks iki kitų metų sausio 13 dienos, bus galima išvysti du E.Cortiñas video kūrinius, taikliai apibrėžiančius jos profesinį interesų lauką ir išsamiai atskleidžiantį jos kūrybinę kalbą. „Duotybių duotybė“ (The Most Given of Givens, 2016) – tai trijų kanalų instaliacija, siekianti  parodyti ir kvestionuoti Holivudo kine suformuotą „kito“ įvaizdį. Kūrinio išeities tašku tapo filmų saga apie Tarzaną. Naudodama filmuotą medžiagą iš labai įvairių šaltinių – nuo minėtų Holivudo filmų, Walto Dinsney‘aus produkcijos iki plačiai žinomų prancūzų bei pirmųjų Afrikos režisierių filmų – Cortiñas tiria etnocentrinį žvilgsnį vakarietiškame kine. Cortiñas interesų laukas toliau skleidžiasi kitame parodoje eksponuojamame filme „Ta, kuri vaikšto“ (The One Who Walks, 2014). Šiame kūrinyje menininkė vėl miksuoja rastą filmuotą medžiagą su savo darytais vaizdo įrašais. Čia ji pirmą kartą savo kūryboje panaudoja abstrakčių skulptūrinių objektų vaizdus, kurie veikia kaip nuoroda į vidines protagonistų kovas.

Šie du videokūriniai, pristatomi kaip instaliacija juodo kubo situacijoje, sukuria koncentruotą kinematografinę patirtį.  Paroda kviečia žiūrovus iš naujo permąstyti, kaip mes suvokiame kino vaizdinius, ir rasti naujus bei, galbūt, subtilesnius naratyvus kompleksiškame, menininkės sukurtame kaleidoskope.

Eli Cortiñas gimė 1979 m. Gran Kanarijos las Palme, Ispanijoje, nuo 1995 m. gyvena ir kuria Berlyne. Ji studijavo Kelno medijų meno akademijoje ir Europos filmų koledže Ebeltofte, Danijoje. Jos svarbiausios solo parodos yra eksponuotos meno centre „SCHIRN Kunsthalle“ Frankfurte prie Maino, Vokietijoje, galerijoje „Waldburger Wouters“ Briuselyje, meno centre „DA2“ Salamankoje, Ispanijoje, modernaus meno muziejuje „Berlinische Galerie“ Berlyne.

Parodą remia Goethe institutas Vilniuje.

Parodos Šiuolaikinio meno centre. Lapkričio 28 d. atidaryta ispanų paroda „Architektas be architektūros? Valdo Ozarinsko retrospektyva“, o lapkričio 30 d., penktadienį, 18 val. įvyks jaunųjų menininkų darbus pristatančios parodos „JCDecaux premija“ atidarymas.

Rengėjų inf.

Aistės Kisarauskaitės personalinė paroda Sodų 4

„Solanum tuberosum*“ / *valgomoji bulvė. Aistė Kisarauskaitė

Tarpdiscipliniškumas pasireiškia įvairiomis simbiozėmis. Aistė Kisarauskaitė klasikines disciplinas apjungia su domėjimusi augalais. Nebūtų klaida Aistę pavadinti botanike, ieškančia augalų pasaulyje atsakymų į šiuolaikiniame mene užduodamus klausimus. Galima prisiminti keletą autorės projektų: fotografijų ciklą apie žydinčias obelis miesto aplinkoje, nagrinėjantį urbanistinės plėtros ir augmenijos, kaip atminties kodo, santykį; juodų augalų kolekciją, ieškančią ryšio tarp fotosintezės ir estetikos; didelio formato piešinius, kuriuose realiu masteliu smulkmeniškai perkelti pievų fragmentai. Pačios menininkės namai nuolatos pilni sodinukų, kurių vieni vėliau keliauja į sodybą Dzūkijoje, kiti tampa meno kūriniais.


Žemės ūkio tradicijos ilgą laiką buvo mūsų gyvensenos pagrindu. Dabar gyvenimui persikėlus į miestą, ši atmintis tapo ilgesio šaltiniu. Vienoje iš tirščiausių miesto vietų (greta turgaus, kuriame prekiaujama žemės ūkio produkcija) esančioje galerijoje „Sodų 4“ menininkė pristato didelio formato akvareles, kuriose išlieti išdidinti bulvienojai, dirvos fragmentai. Pasirinktas dydis ir mastelis sietinas su tam tikru meditatyvumu, kurį galima įžvelgti žemės apdirbimo procese. Autorė skęstanti miestu persmelktoje būtyje, pasiklojusi per pusę daugiabučio kambario popieriaus lapą jį paverčia dirvos fragmentu, tokiu būdu kompensuodama savo ilgesį gamtai, ar ramybės pojūtį būnant joje.
Antroji grupė eksponatų - seni su žemės ūkiu susiję rakandai, praradę savo praktines savybes ar tiesiog dėl technologijų vystimosi tapę praeities reliktais, dabar autorės pastebėti ir prikelti antram gyvenimui, juos ar jų dalis nudažant automobiliniais dažais. Šioje parodoje vienas iš didesnių Aistės Kisarauskaitės išsikeltų uždavinių: teisingas paviršiaus padengimas, tiek užliejant didelį plotą akvarele, tiek senus rakandus padengiant automobilinių dažų sluoksniu. Jau ne pirmą kartą menininkės kūryboje daiktų padengimo procesas tampa koncepcijos pagrindu. Šioje parodoje tobulas perlamutras reiškia pavykusį kūrinį. Ar ne taip kuriami Ferariai, kai raudona reiškia visumą? Estetika tampa simboliu to, kas slypi viduje. Rakandai, padengti perlamutru, yra tartum hiperbolizuotos dekoracijos, brukančios mums mūsų agrarinį identitetą.

Parodos kuratorius Danas Aleksa


Aistė Kisarauskaitė yra menininkė, kritikė bei kuratorė. 1992-ais metais baigusi Vilniaus dailės akademiją, Aistė ima aktyviai veikti šiuolaikinio meno lauke, nuo 2003-ųjų jos rašomos novelės ir esė plačiai publikuojami kultūrinėje spaudoje.


XX a. 10-deš. pirmoje pusėje reiškėsi kaip performanso menininkė. Kisarauskaitės performansai iš pažiūros būdavo suręsti ant „švelnaus“ karkaso ‒ „pasakos“, „pelyčių“, nereikšmingų „smulkmenų“, tačiau šis neįpareigojantis performatyvumas dažnai įgaudavo nedemonstratyviai drastišką pavidalą ‒ savižalą „pasakos“ pagrindu ir t.t. Galima sakyti, kad Kisarauskaitės „minkštos“ ir kartu tam tikromis prasmėmis drastiškos performatyvumo taktikos laikytinos ir vienais iš pirmųjų Lietuvos performanse feministinės estetikos pavyzdžių.

Plačiau:
http://letmefix.lt/Aistė_Kisarauskaitė

Atidarymas 2018 m. lapkričio 26 d. 19 val.
Paroda veikia 2018 m. lapkričio 27 – gruodžio 9 d.
Trečiadieniais – sekmadieniais 15–19 val. arba susitarus tel. +37062728274

Parodą organizuoja Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga.
Rėmėjas: Lietuvos kultūros taryba.

Projektų erdvė „Sodų 4“
Sodų g. 4, Vilnius
www.letmekoo.lt/sodu-4

  < PUSLAPIS IŠ 582  >>> Archyvas