7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Dailės anonsai

Rengėjų inf.

Daivos Kairevičiūtės ir Eglės Marijos Frank paroda

tavo šviesa / tavo tamsa

Šv. Jono gatvės Medalių galerijoje (Šv. Jono g. 11, LT-01123 Vilnius)

Daiva Kairevičiūtė
/grafika/
Piešinys, vedantis į tekstą ir tekstas be rėmų, tarsi praplečiantis piešinį – šios parodos idėja. Piešiant vaizduotė bando iškelti asociatyvų vaizdą, aš jį provokuoju įtempusi atmintį, tarytum iš paukščio skrydžio, bandydama aprėpti realias savo gyvenime sutiktas moteris, taip pat tas, kurias sutikau Eglės Marijos kurtuose tekstuose ir suteikti joms simbolinį kūną.
Iš pradžių paveikslas neryškus, it vakaro prieblanda, panašus į sapną, nes nėra konkrečių erdvių ir sienų, daug kvapų, kuriuos pirmą kartą uodžiu. Mėginu klausytis garso, kartu su šešėliais jis ateina iš mano praeities, visa tai virsta siluetais, kol įgauna juodą, apčiuopiamą moters pavidalą.

Eglė Marija Frank
/tekstai/
Daiva savo juodas moteris vaizduoja unikaliai šviesiai – dažnai giedra ir romia veido išraiška, rankose laikančias gėles, vaisius ir kitus simbolius, ir tik maža detalė ar motyvas – vos įtemptas smakras, vainiklapis, nutūpęs ant krūtinės, lyg būtų žaizda, kasos, skausmingai pančiojančios krūtinę – man yra raktas į tai, kas slypi kiekvienos jos viduje; liūdesys, nerimas, baimė, skausmas, ilgesys, aistra ar geiduliai – tai, kas dažnai yra paslėpta nuo visų, suspenduota iki niekam nematomo geluonies, tvinksinčio kažkur saulės rezginy.
Iš šios prieštaros gimsta mano tekstai – ar tai, kas juoda, gali būti šviesu?

Parodos atidarymas - gruodžio 18 d., 18 h.
Paroda veiks iki gruodžio 30 d.

Agnė Taliūtė

Be pavadinimo

Audronės Petrašiūnaitės paroda Kauno paveikslų galerijoje

Parodos pavadinimas gali būti informatyvus ar įsimenantis. Pavadinimas gali pasakyti šį tą apie parodą, joje pristatomą menininką, jos kuratorių. O ką sako Nacionalinio M.K. Čiurlionio dailės muziejaus Paveikslų galerijoje eksponuojamos menininkės Audronės Petrašiūnaitės siuvinėtų kilimų ir grafikos parodos pavadinimas? a) kad jo nėra, b) jei jį suvoksime kaip „Siuvinėti kilimai ir grafika“, kad parodoje iš tikrųjų pirmą kartą eksponuojami Petrašiūnaitės siuvinėti kilimai ir grafika, c) kad ir taip puikiai žinomai menininkei visai nebereikia prisistatinėti, d) kad įvairialypei, skirtingai ne tik techniškai, bet ir temiškai kūrybai bei eksponuojamiems ciklams: „Kūno namai“, „Sniego laikas“, „Amy svaigulys“ bei „Pašnekesiai ant popieriaus lapų“ sunku sugalvoti ką nors tinkamo, siejančio. Bet pamėginti verta.

Audronė Petrašiūnaitė, iš serijos „Sniego laikas“. „Snieguota“. 2018 m. P. Ramanausko nuotr.
Audronė Petrašiūnaitė, iš serijos „Sniego laikas“. „Snieguota“. 2018 m. P. Ramanausko nuotr.
Audronė Petrašiūnaitė, iš serijos „Kūno namai“. 2016–2017 m. P. Ramanausko nuotr.
Audronė Petrašiūnaitė, iš serijos „Kūno namai“. 2016–2017 m. P. Ramanausko nuotr.
Audronė Petrašiūnaitė, iš serijos „Sniego laikas“. „Šerkšnas“. 2018 m. P. Ramanausko nuotr.
Audronė Petrašiūnaitė, iš serijos „Sniego laikas“. „Šerkšnas“. 2018 m. P. Ramanausko nuotr.
Audronė Petrašiūnaitė, „Nakties siūlais plonais siuvineta“. 2018 m. P. Ramanausko nuotr.
Audronė Petrašiūnaitė, „Nakties siūlais plonais siuvineta“. 2018 m. P. Ramanausko nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. P. Ramanausko nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. P. Ramanausko nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. P. Ramanausko nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. P. Ramanausko nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. P. Ramanausko nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. P. Ramanausko nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. P. Ramanausko nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. P. Ramanausko nuotr.
NDG inf.

Nacionalinėje dailės galerijoje – paroda „Kolega iš kitos genties. Menininkas susitinka su verslininku“

Gruodžio 13 d., ketvirtadienį, 18 val.  Nacionalinėje dailės galerijoje atidaroma paroda „Kolega iš kitos genties. Menininkas susitinka su verslininku“ (veiks iki 2019 m. vasario 10 d.). Joje bus pristatyti nauji penkių lietuvių menininkų kūriniai, sukurti, bendradarbiaujant su verslininkais.


Spaudos konferencija – tą pačią dieną, 11 val. Nacionalinės dailės galerijos auditorijoje. Dalyvaus Nacionalinės dailės galerijos vadovė dr. Lolita Jablonskienė, parodos kuratorė Eglė Mikalajūnė, choreografė Austėja Vilkaitytė, menininkas ir Galerie Uberall direktorius Andrej Polukord, True Insight įkūrėja, verslininkė Kamilė Jokubaitė.

XXI a. menininko ir verslininko bendradarbiavimas nėra didelė naujovė. Tradicinį santykį puikiai atspindi menu besidomintys verslininkai, kurie kaupia kūrinių kolekcijas arba remia meno institucijas. Sparčiai populiarėjantis naujas bendradarbiavimo modelis yra kūrybinės industrijos, kur menininko ir verslininko bendradarbiavimas yra naudingas, plėtojant šiuolaikiniame pasaulyje konkurencingą veiklą. Ir vis dėlto nesudėtinga pastebėti, kad, nepaisant senų ar naujų bendradarbiavimo modelių, vis dar egzistuoja du skirtingi meno ir verslo pasauliai, kurių atstovai, nors ir kartais susitinkantys, vieni kitus pažįsta gana menkai.


Projektu „Kolega iš kitos genties. Menininkas susitinka su verslininku“ siekiama praplėsti įprastas praktikas, kai menininkas atstovauja kūrybingumui, o verslininkas – verslumui, ir pabandyti pažvelgti vienam į kitą, stumtelint į šalį stereotipus. Įgyvendinant šį projektą, penki Lietuvos menininkai - Miglė Anušauskaitė, Viktorija Damerell, Ernestas Parulskis, Andrej Polukord ir Austėja Vilkaitytė – susitiko su įvairiais verslininkais: naujomis idėjomis pasaulį nustebinusiais startuoliais, sėkmingai įsitvirtinusiomis didelėmis įmonėmis, smulkiais verslininkais bei asmenimis, kurių verslas kažkada nepasiteisino. Pokalbiai su verslininkais inspiravo naujų kūrinių – performansų, instaliacijų, komiksų serijos ir apsakymo – atsiradimą. Juose verslininkai tampa meno kūrinio veikėjais ar dirigentais, jų verslo idėjos pasitelkiamos, kuriant meno kūrinį, o verslo kūrimo proceso „atliekos“ – kartu su užrašais gimstantys nevalingi piešiniai – tampa meno kūrinio dalimi.


Parodos atidarymo metu vyks įvairūs renginiai. Bus pristatyta choreografės Austėjos Vilkaitytės kuruota renginių programa: verslininkių Dalės Ruplėnienės ir Indros Bukauskienės performansai bei Vinted komandos diskusija apie kūrybišką strategavimą versle. Menininkas ir galerininkas Andrejus Polukordas žiūrovams aprodys mobilųjį Galerie Uberall biurą, parodos laikotarpiui laikinai įsikursiantį Nacionalinėje dailės galerijoje, o True Insight komanda suteiks galimybę pažvelgti į Miglės Anušauskaitės komiksus pro akių judesius fiksuojantį įrenginį.  
Paroda veiks iki 2019 m. vasario 10 d.


Parodos kuratorės: Jelena Čerkasova, Eglė Mikalajūnė
Partneriai: Startup Lithuania, Užimtumo tarnyba, True Insight Lab, Telesoftas, Vinted, Galerie Uberall, EMKO    
Rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, Vilniaus Vartų Art Apartment, Exterus, Imparat
Informaciniai rėmėjai: Verslo klasė, lrytas.lt

Daugiau informacijos: www.ndg.lt, [email protected], 8 675 10015

Andrej Polukord. Galeristo įrankiai, 2018 m. A. Vasilenko nuotr.
Andrej Polukord. Galeristo įrankiai, 2018 m. A. Vasilenko nuotr.
The Rooster gallery

Paroda „Backstage party“ galerijoje „The Rooster“

Jaunajai Lietuvos menininkų kartai atstovaujanti galerija „The Rooster Gallery“ švenčia dešimtmetį. Gimtadienio proga rengiama paroda „Backstage Party“. Netradicinės ekspozicijos centre – galerijos istorija, nefasadinė jos pusė bei žinomų Lietuvos menininkų kūryba.

Parodoje išnyksta ribos tarp ekspozicijos ir jos užkulisių, o pagrindiniu akcentu tampa tai, kas įprastai lieka nematoma galerijų lankytojams. Greta galerijos atstovaujamų menininkų kūrybos – tapybos darbų, piešinių, skulptūrinių objektų, pristatomas „The Rooster Gallery“ dešimtmečio archyvas. Jame – dokumentai, leidiniai, įvairūs kiti su galerijos veikla susiję artefaktai, fotografinėje ir vaizdo medžiagoje užfiksuotas darbo procesas, įsiminę renginiai ir kasdienybės akimirkos.

Kuriant ekspoziciją-instaliaciją, dalyvavo visa galerijos komanda ir menininkai, prisidėję prie ekspozicijos įvairiomis formomis – nuo parodos koncepcijos ir jos įgyvendinimo iki grojimo parodos atidarymo vakarėlio metu. „Parodoje galerija apibrėžiama ne kaip institucija, o kaip kolektyvas. Taigi ekspozicijoje svarbiausiomis tampa keliavimo laike ir erdvėje, susitikimo, apsikeitimo idėjomis, bendradarbiavimo galimybės, kurios ir apibūdina parodos struktūrą, ir kartu atspindi pagrindinius galerijos veiklos principus,“ – pasakoja galerijos vadovė Jurgita Juospaitytė-Bitinienė.

„The Rooster Gallery“ pradėjo veiklą 2008-aisiais metais kilnojamosiomis parodomis ir trumpalaikiais meniniais įvykiais. Mobili, nuolatinių ekspozicijų salių neturinti galerija menininkų darbus eksponavo vis kitose, menininkų kūrybą išryškinančiose vietose ir taip atvėrė viešam lankymui įprastai uždaras Vilniaus erdves nuo šiuolaikinių loftų iki istorinių interjerų. „The Rooster Gallery“ buvo ir viena pirmųjų galerijų Lietuvoje, tikslingai dirbusi tik su jaunąja tapytojų karta. Per dešimtmetį galerija išaugo kartu su savo atstovaujamais menininkais, išplėtė veiklą Lietuvoje ir už jos ribų, tačiau ypatingas dėmesys jaunųjų menininkų kūrybai išliko. Galerija nuosekliai laikosi veiklos pradžioje išsikeltų tikslų – atrasti perspektyvius jaunus menininkus ir pristatyti bei populiarinti jų kūrybą.

Eksponuojami galerijos istorijos fragmentai ne tik atspindi pačios galerijos dešimtmetį, bet ir pateikia įžvalgų apie Lietuvos meno sceną, meno rinką, meno bendruomenę. Šiame kontekste naujai atsiveria ir galerijos menininkų darbai.

Parodos „Backstage party“ atidaryta 2018 m. gruodžio 11 d., Gynėjų g. 14, Vilniuje.

Paroda veiks iki gruodžio 22 d. Galerija dirba antradieniais–penktadieniais 14–18 val., šeštadieniais 14–17 val.

Po dešimties metų

Pokalbis su „The Rooster Gallery“ vadove Jurgita Juospaityte-Bitiniene

Šiek tiek keista, kad praėjo jau dešimt metų nuo „The Rooster Gallery“ pradžios, nes vis dar yra jausmas, kad tai nauja ir labai reikalinga iniciatyva. O gal naujumo įspūdis susijęs su tuo, kad galerija ištikimai orientuojasi į jaunus kūrėjus? Apie pagrindinius pokyčius, pasiekimus ir artimiausius planus kalbamės su dailės kritike, galerijos įkūrėja ir vadove Jurgita Juospaityte-Bitiniene.

Jurgita Juospaitytė-Bitinienė. M. Žičiaus nuotr.
Jurgita Juospaitytė-Bitinienė. M. Žičiaus nuotr.
D. Petrulaičio nuotr.
D. Petrulaičio nuotr.
Iš parodos „Big Picture“. D. Petrulaičio nuotr.
Iš parodos „Big Picture“. D. Petrulaičio nuotr.
Giedrė Jankevičiūtė

Šiuolaikinės Lietuvos dailėtyros klasikė

Ingridai Korsakaitei – VDA garbės daktaro vardas

Lapkričio 30 d. iškilmingame Vilniaus dailės akademijos senato posėdyje dailės istorikei Ingridai Korsakaitei suteiktas VDA garbės daktaro vardas. Iškilmėse dalyvavo ypač daug Ingridos kolegių ir kolegų. Korsakaitė – pirmoji moteris, tapusi VDA garbės daktare. Tikėsimės, kad tai bus vienas iš daugelio žingsnių pagerbiant vizualinio meno lauko veikėjas – menininkes, meno istorikes ir kritikes. VDA bibliotekoje surengta Ingridos Korsakaitės gyvenimą ir profesinę veiklą pristatanti paroda. Per jos atidarymą kalbėjo dailės tyrėjai Algė Andriulytė, Helmutas Šabasevičius, Laima Laučkaitė, Giedrė Mickūnaitė, Korsakaitės bičiulis ir jos tekstų herojus Juozas Galkus, vaikų ir jaunimo literatūros tyrinėtojas Kęstutis Urba, grafikų bendruomenės vardu Ingridą pasveikino Ramunė Vėliuvienė. Vakarą vedė viena parodos rengėjų – VDA bibliotekos vedėja Rūta Kuodienė. „7 meno dienos“ spausdina Giedrės Jankevičiūtės rašytą parodos anotaciją.

Ingrida Korsakaitė. A. Vasilenko nuotr.
Ingrida Korsakaitė. A. Vasilenko nuotr.
Ingridai Korsakaitei įteikiamas diplomas. A. Vasilenko nuotr.
Ingridai Korsakaitei įteikiamas diplomas. A. Vasilenko nuotr.
Ekspozicijos fragmentas Vilniaus dailės akademijoje. M. Krikštopaitytės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas Vilniaus dailės akademijoje. M. Krikštopaitytės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas Vilniaus dailės akademijoje. M. Krikštopaitytės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas Vilniaus dailės akademijoje. M. Krikštopaitytės nuotr.
Prie vaikystės namų Tauro gatvėje. Iš kairės: Andrius Meškauskas, Tomas Venclova, Rita Bulavaitė, Vladas Bulavas, Ingrida Korsakaitė. XX a. 5-asis deš.
Prie vaikystės namų Tauro gatvėje. Iš kairės: Andrius Meškauskas, Tomas Venclova, Rita Bulavaitė, Vladas Bulavas, Ingrida Korsakaitė. XX a. 5-asis deš.
Istorijos instituto Menotyros sektoriuje. Iš kairės: Irena Kostkevičiūtė, Marijana Malcienė, Ingrida Korsakaitė, Vanda Zaborskaitė. XX a. 7-asis deš.
Istorijos instituto Menotyros sektoriuje. Iš kairės: Irena Kostkevičiūtė, Marijana Malcienė, Ingrida Korsakaitė, Vanda Zaborskaitė. XX a. 7-asis deš.
Trys Korsakų moterų kartos. Iš dešinės: Ingrida Korsakaitė, Halina Korsakienė, Radvilė Racėnaitė, Jurga Ivanauskaitė. 1992 m.
Trys Korsakų moterų kartos. Iš dešinės: Ingrida Korsakaitė, Halina Korsakienė, Radvilė Racėnaitė, Jurga Ivanauskaitė. 1992 m.
Su kolegomis iš Dailės istorijos ir vizualiosios kultūros skyriaus LKTI. 1-oje eilėje iš kairės: Laima Laučkaitė, Ingrida Korsakaitė, Jolita Mulevičiūtė, 2-oje eilėje: Giedrė Jankevičiūtė, Jolanta Širkaitė, Aistė Paliušytė, Erika Grigoravičienė, Mindaugas Paknys, Lijana Natalevičienė, Auksė Kaladžinskaitė, Lina Balaišytė. 2018 m.
Su kolegomis iš Dailės istorijos ir vizualiosios kultūros skyriaus LKTI. 1-oje eilėje iš kairės: Laima Laučkaitė, Ingrida Korsakaitė, Jolita Mulevičiūtė, 2-oje eilėje: Giedrė Jankevičiūtė, Jolanta Širkaitė, Aistė Paliušytė, Erika Grigoravičienė, Mindaugas Paknys, Lijana Natalevičienė, Auksė Kaladžinskaitė, Lina Balaišytė. 2018 m.
LDS inf.

Mindaugo Pridotko kūrybos paroda „Būti“

Gruodžio 7 d., penktadienį, 18 val. Pamėnkalnio galerijoje (Pamėnkalnio g. 1, Vilnius) atidaroma šiuolaikinio meno kūrėjo Mindaugo Pridotko kūrybos paroda „Būti“.


Parodoje pristatomi pastaruosius metus autoriaus kuriami skulptūriniai, autoportretinių bruožų turintys objektai, skirti daugiaveidiškumo ir beveidiškumo, savo ir svetimo veido temoms.
Mindaugas Pridotkas: „Kartais galvoju apie save. Ir kartais atrodau pats sau toks visiškai nepažįstamas ir svetimas, lyg nepažinočiau daugelį metų, lyg gatvėje sutikęs neatpažinčiau. Ir taip kaskart naujai matau save iš už trapios ir tuo pat metu neįveikiamai tvirtos realybės užuolaidos, visai kitoje dimensijoje, kur tokie dalykai, kaip erdvė, laikas, jausmai paprastai suprantami bei aiškūs, čia tampa kažkuo visai kitkuo. Atrodo, kad laikas jau nebeegzistuoja, kad sustabdytas ar teka kitokiu greičiu, kryptimi ar kažkaip paraleliškai. Būti savimi – tai būti savyje, už savęs, už sustabdytos gyvumo kaukės. Ir dažnai pasidaro baisu, tik niekam to negali nusakyti, nes tai – nenusakoma, o žodžiai visada skamba painiai ar beprasmiškai. Belieka tik kaip stebėtojui žiūrėti į gyvenimą, kaip į tam tikrą man pateiktą reiškinį, kurį matau tarp gimimo ir mirimo. O kol nebylusis žinojimas, atrodo, visai kažkur šalia, galima tik ieškoti atsakymų apie save, savo prigimtį ir likimą.“


Mindaugo Pridotko paroda „Būti“ Pamėnkalnio galerijoje vyks iki 2019 m. sausio 5 d. Parodą iš dalies remia LR Kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos dailininkų sąjunga.
Parodos laikas: 2018 12 07 – 2019 01 05. Atidarymas: gruodžio 7 d., penktadienį, 18 val. Pamėnkalnio galerijoje. Darbo laikas: II-V 10-18, VI 10-16. Parodos lankymas – nemokamas.

KKKC Parodų rūmuose – Tomo Tereko fotografijų paroda „Žuvis iš rajono“

2018 m. gruodžio 7 d., penktadienį, 17.30 val. KKKC Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) vyks fotografijos projekto „KITI 9“ pristatymas – atidaroma Tomo Tereko fotografijų paroda „Žuvis iš rajono“.

Ukmergiškis fotomenininkas Tomas Terekas į plačiuosiuos fotografijos vandenis nėrė visai neseniai ir žaibiškai šovė į dienos šviesą – 2016 metais Fotomenininkų sąjungos tarptautinio kūrybinio seminaro Nidoje metu jo sukurtas fotoprojektas „FishEye“ laimėjo pirmąją vietą konkurse „Fotografuojame Nidoje 2016“, o natiurmortų serija „Fish Fetish“ palankiausiai įvertinta neformaliojoje programoje „Nida Off“. Nuo to laiko šios fotografijos apkeliavo įvairius Lietuvos regionus, surengtos parodos Vilniuje, Telšiuose, Plungėje, Kupiškyje, Radviliškyje, Nidoje ir kt.
 
Į Didžiąją Britaniją T. Terekas išvyko „pamatyt didžiojo Londono smogo, kuris, pasirodo, dingo jau XX a. pradžioje“, ir pasiliko ilgesniam laikui. „Žuvų tema atsirado iš Tėvynės ilgesio labai organiškai – nusipirkau šprotų. Įsivaizdavau tą Rygos gamybos skardinę kaip valtį, kuria žuvys plaukia per Stiksą į ANĄ krantą, o, kad atrodytų oriau, pastačiau tas žuvis ant „kojų“, – pasakoja jis. – Kita kompozicija gimė panorus pasigaminti žuvies kotletų... Žodžiu, kulinarijos poveikis kūrybai – didelis.“

Serijoje „Fish Fetish“ siekdamas išgauti piktorialistinį efektą, Tomas dirba su analogine fotografija, naudoja pasibaigusio galiojimo juostas, pasitelkia dramatišką apšvietimą. Ši technika reikalauja lėtumo, susikaupimo, apgalvojimo: „Natiurmortai – tikrai „krapštukiškas“ darbas. Kadras neatsiranda vien spustelėjus mygtuką, iki galutinio rezultato – ilgas procesas, ypač dirbant su žuvimis, nes jos neilgai trukus praranda savo žavesį ir ima dvokti. Viename žanre neišsitenkantis projektas „Fish Fetish“ – daugiaplanis, susidedantis iš „Fish You Were Here“, „Flying Fishes“, „Something Fishy“ ir dar kelių mini serijų, vis dar yra kuriamas.

Kito T. Tereko fotografijų projekto „Jesus of Suburbia“ pavadinimas pasiskolintas iš britų televizijos serialo „Buddha of Suburbia“, pasakojančio apie emigrantų iš Pakistano gyvenimą Jungtinėje Karalystėje. Mąstydamas apie emigraciją kaip tam tikrą persikėlimą ne tik erdvėje ar kultūroje, bet ir laike, fotografas klausia savęs, kaip Jėzus interpretuotų dabartinį pasaulį? „Jėzus iš rajono ir Jėzus rajone. Visa matanti akis CCTV kamerų apsuptyje. Kartais ironiškas, o kartais labai rimtai nukreipiantis žvilgsnį į globalizaciją, vartotojiškumą ir kitas XXI a. epidemijas. Mesijas, kuriam nesvetimos naujosios medijos, socialiniai tinklai, reklama“, – darbų kontekstus vardija autorius.
 
Kartais jo buvimas – nenuginčijamas, net intensyvus, kiek akiplėšiškas: štai Jėzus vietoj aureolės užsimaukšlina Gediminaičių stulpus, staiga jo nimbą pakeičia ženklas, draudžiantis rūkyti, lyg kelio filme už pagrindinio veikėjo nugaros mirga reklaminiai tekstai ir iškabų šviesos... Kitose kompozicijose Kristaus buvimas tėra menamas, atpažįstamas tik jo siluetas. Už vieną svarą Londono sendaikčių turguje pirkta statulėlė keliauja po knibždantį metropolį ir nedidelę Lietuvą, įsitraukus į žaidimą statiškas personažas tarsi atgyja, ironiškai žvelgia į save ir šių dienų ikonas.

T. Tereko darbuose persipina siurrealizmo, absurdo, natiurmorto, portreto bei populiariosios kultūros ženklai ir bruožai. Užuot balansavęs ties kičo riba, jis pastarąją kartais sąmoningai peržengia ir nekantriai užmeta meškerę – gal užkibs naujas siužetas?

Projektą „KITI“ iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba, rengia Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyrius. Kuratorius Darius Vaičekauskas.

Paroda veiks iki 2019 m. sausio 6 d.
KKKC Parodų rūmų (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) darbo laikas: trečiadienį–sekmadienį 11–19 val. (valstybinių švenčių dienomis nedirba).

www.photoklaipeda.lt

 

 

 

Rimanto Antano Šulskio (1943–1995) paroda „Pasivaikščiojimai su paukščiu“

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Paveikslų galerijoje, K. Donelaičio g. 16, Kaune, nuo gruodžio 6 d., ketvirtadienio, pradės veikti Rimanto Antano Šulskio (1943–1995) paroda „Pasivaikščiojimai su paukščiu“, skirta menininko 75 metų jubiliejui.

R. A. Šulskis (1943–1995) – menininkas, pasižymėjęs tvirta moraline gyvenimo nuostata, intelektualumu, filosofiniu mąstymu, o kūryboje – savita stiliaus raiška. Jis išrado ir ištobulino unikalią vario kalstymo techniką, kuri yra originali tiek Lietuvos, tiek pasaulio mene.

Nekolaboravęs, valdžiai nepataikavęs, sovietinių vadų ir generolų nelipdęs skulptorius buvo ignoruojamas, retai galėdavo eksponuoti savo kūrinius, neturėjo elementarių sąlygų dirbti. R. Šulskio gyvenimas ir kūryba – ryškus atkaklios kovos prieš sovietinę sistemą pavyzdys. Jo kūrybinis palikimas – dekoratyviniai reljefai interjerams, skulptūra miesto erdvėms, vario horeljefai, apvalioji skulptūra, monotipijos ir piešiniai – svari Lietuvos profesionalaus moderniojo meno paveldo dalis.

R. Šulskį išgarsinusios „Varinės karalystės“ (1981–1988) kūrimas pareikalavo titaniškų pastangų, palaužė jau sovietinėje kariuomenėje pašlijusią sveikatą. Susirgęs sunkia inkstų liga, paskutinį šiame pasaulyje skirtą laiką ir jėgas jis atidavė apvaliajai skulptūrai, monotipijoms bei piešiniams. Temos išliko panašios – egzistencija, tiesa, kova, amžinybė, bet atsirado kai kas iš esmės nauja. Pagrindiniai menininko herojai – žmogus, paukštis, medis, gyvatė, mitinės būtybės – jėga įkalti, supinti, sugrūsti ir sukaustyti grandinėmis varinėse plokštėse, regis, amžiams liko pasmerkti kančiai, nesuteikiant jokios vilties ištrūkti ir išsilaisvinti. Vis dėlto vienam jų – Paukščiui – menininkas skyrė ypatingą dėmesį.

Pasišaukęs Paukštį iš varinės karalystės, nubraukęs nuo jo plunksnų viduramžišką siurrealizmą ir suteikęs stilizuoto, minimalistinio realumo, pasikvietė pasivaikščioti naujai atrastose kūrybinėse erdvėse. Bet ir čia dialogai išliko komplikuoti ir rūstūs, nesuteikiantys paukščiui / žmogui indulgencijos, nes kūrėjas, susitapatinęs su paukščiu, perkėlė į jį dalį savo sielos ir apkrovė egzistenciniu būviu, verčiančiu grumtis iš paskutiniųjų: kažką sunkiai nešti, tempti, laikyti, skausmingai mąstyti, sunkiai žingsniuoti žeme be galimybių išskleisti sparnus ir išskristi. Vis dėlto vidinė laisvė, kurios Šulskis siekė visą gyvenimą, netikėtai prasiveržė stulbinančia jėga ne tiek per herojus, jų sudėtingo bendravimo ir veiksmo scenas, kiek per plastinę raišką, kurią menininkui lyg sparnus suteikė grafika.

Monotipijose skulptorius tiesiog atgijo – impulsyviai ir ekspresyviai brėžiama linija, vietomis plona, trūkinėjanti, dirginanti nervus, kitur – plati, šerpėta, dosni lyg teptuko mostas, veržiasi iš popieriaus formato rėmų ir priverčia skrieti kosminės orbitos amplitude. Gestas – pirmapradis, gaivalingas, stipresnis už naudojamą juodo, balto ir raudono dažo simbolinį užtaisą, pagaliau atskleidžia visą menininko sielos spalvų paletę bei akivaizdžiai išsipildžiusį taip skausmingai siektos laisvės jausmą.

Rimanto Antano Šulskio 75 metų jubiliejaus proga visuomenei pristatoma mažoji skulptūra ir monotipijos iš muziejuje saugomų kūrinių. Konceptualiai apsisprendus nerodyti sovietmečiu sukurtų, slogios „Varinės karalystės“ horeljefų, norima atkreipti dėmesį į mažiau žinomą ir tyrinėtą menininko kūrybos etapą, kuris ne tik demonstruoja daugiabriaunį talentą įvaldant įvairias meno sritis bei technikas, bet ir giliau bei plačiau nušviečia paties kūrėjo asmenybę, bene ryškiausią menininko pilietiškumo, kovotojo už laisvę pavyzdį, vertą minėti kartu su kitais iškiliais atkurtos Lietuvos šimtmečio kontekste pagerbiamais asmenimis.

Parodos kuratorė – Violeta Jasevičiūtė

Paroda veiks: 2018 12 06–2019 01 27

 

Robertas Narkus

Robertas Narkus MO muziejuje rengia spaudos konferenciją-performansą

„Keršto Moneta” Kaip sėkmingai prastumti (naujas idėjas), net tada kai jų niekam nereikia? Kaip susikaupti? Kaip paversti nusivylimą, desperaciją, nesaugumą į finasinius instrumentus? Penktadienio popietę 16.30 menininkas Robertas Narkus MO muziejuje rengia spaudos konferenciją-performansą kurio metu pristatys „Keršto Monetą”, bei projektą „Keršto tiesioji” (www.prospectrevenge.com).

Robertas Narkus kviečia susipažinti ir investuoti į schemą kuri pavers neigiamas emocijas į viršfinansinius išteklius. „Keršto tiesioji” yra naujausia Roberto Narkaus „išgyvenimo drama”, vieno žmogaus spektaklis, viešųjų ryšių performansas bei paskaita su tragi-komedijos elementais. Performanso/pičo metu menininkas pristatys „Keršto Monetą”, spekuliatyvų projektą kuriuo siekiama permąstyti kapitalo, vertės, dėmesio ekonomikos sampratas. Po pristatymo kviečiame pasivaišinti canape iš restorano „Delta Mityba”.

„Keršto moneta” - moneta įkūnija neramią sielą siekiančią pokyčių nepaisant aplinkybių spaudimo, paauksuota, 5g, 18 x 24 mm Aversas vaizduoja viešųjų ryšių kaukę, po kuria slepiasi prieštaros, neapibrėžtumas, tiesiog spekuliacijos ir tikras ryžtas keistis, neviltis ir sėkmė, pyktis, meilė, susitaikėliai ir maištininkai, protingi žodžiai, paikos mintys, godulys ir dosnumas. Reversas vaizduoja sūkurį, amžiną judesį kuris kiekvienu gūsių augina vertę ir ryžtą veikti.

Robertas Narkus savo meninę praktiką apibrėžia kaip aplinkybių̨vadybą atsitiktinumų ekonomikoje. Ieškodamas naujų būdų apibrėžti menininko veiklą, Robertas Narkus nuolat įsivelia į keisčiausias kolaboracijas, steigia kūrinius-bendroves ir organizacijas kvestionuojančias autorystės, ekonomikos ir socialinio teisingumo sampratas. Pastaraisiais metais surengė solo parodą ŠMC didžiojoje salėje, dalyvavo grupinėse parodose XII Baltijos Trienalėje, V-toje Marakešo bienalėje, de Appel meno centre, bei kitur. Robertas Narkus yra Patafizikos Instituto Vilniuje įkūrėjas bei eksperimentinės inžinerijos stovyklos „eeKūlgrinda” organizatorius, „Autarkia” menininkų dienos centro steigėjas bei meno vadovas.

  < PUSLAPIS IŠ 582  >>> Archyvas