7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Dailės anonsai

Mo inf.

MO muziejuje atidaroma nauja mažoji paroda „Atspirties taškas“

2019 m. kovo 8 d. MO muziejuje atidaroma nauja mažoji paroda „Atspirties taškas“, kuri kviečia patirti meną dalyvaujant ir klausantis autorių istorijų apie kūrinių gimimą.

Parodai „Atspirties taškas” MO muziejus subūrė jaunuosius Lietuvos talentus, kuriančius skirtingose srityse Lietuvoje ir užsienyje. Parodoje eksponuojami video meno, tapybos, fotografijos kūriniai ir meno instaliacija, sukurti šešių autorių – Geistės Marijos Kinčinaitytės, Eglės Ulčickaitės, Liudo Parulskio, Jurgos Barilaitės, Vytauto Viržbicko ir Andrej Polukord. 

Parodą papildo interaktyvūs objektai, kviečiantys žaisti ir į meną žiūrėti savaip, be įtampos. Čia bus leidžiama paliesti objektus, kurie yra tarsi eksponuojamų kūrinių šešėliai, ir kurti savo istoriją. Galimybė liesti, pakelti, parodos autorių teigimu, padeda labiau įsitraukti į pažinimo procesą. Garsai, pasigirsiantys „prakalbinus“ interaktyvius objektus, yra menininkų interviu ištraukos, kurios leis sužinoti, kas kiekvienam iš jų buvo atspirties taškas kūrybiniame procese.

Parodą ir interakcijas įgyvendino pripažintų Lietuvoje ir užsienyje meno projektų bendraautoriai: kuratoriai Gabrielė Radzevičiūtė ir Marius Armonas, patirčių dizaineriai Justas Motuzas, Lukas Valiauga ir Inga Galvanauskaitė, bei garso režisierius Antanas Dombrovskij.   

Parodos atidarymas įvyks 2019 m. kovo 8 d. 19 val. 

Atidaryme dalyvaus parodos kuratoriai Gabrielė Radzevičiūtė ir Marius Armonas, menininkai Jurga Barilaitė, Liudas Parulskis ir Vytautas Viržbickas bei interakcijų kūrėjai Lukas Valiauga, Justas Armonas ir Inga Galvanauskaitė. Renginį ves aktorius Dominykas Vaitiekūnas.

Parodą „Atspirties taškas“ lankytojai galės aplankyti nuo kovo 8 d. iki balandžio 14 d. MO muziejaus Mažojoje ekspozicijų salėje.

NMKČDM inf.

Michel‘io Goussard‘o (Prancūzija) paroda „Plačiai atmerktomis akimis. Šampanės fragmentai“

Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, V. Putvinskio g. 55, Kaune kovo 15 d., penktadienį, 17 val. įvyks fotografo Michel‘io Goussard‘o (Prancūzija) parodos „Plačiai atmerktomis akimis. Šampanės fragmentai“ atidarymas.


Fotografas Michel‘is Goussard‘as yra kilęs iš senos garsios bakalėjininkų šeimos, kurios protėviai minimi jau nuo 1514 metų. M. Goussard‘as studijavo komercijos mokslus ir dirbdamas bakalėjoje tęsė šeimos tradiciją. Sulaukęs garbaus amžiaus, jis vis dažniau pradėjo leisti laisvalaikį su fotoaparatu rankose. Parodoje „Plačiai atmerktomis akimis. Šampanės fragmentai“ M. Goussard‘as pristato intriguojančią vėtrungių kolekciją – jų elegantiški ir šmaikštūs siužetai atveria žiūrovui unikalius Šampanės ypatumus. Šis regionas garsus ne tik tauriuoju šampanu, kurį taip pat gamina ir parodos autoriaus šeimos nariai, bet ir gotikinėmis katedromis, puoštomis nuostabiais vitražais. Saulės spindulių ir senųjų vitražų sukurti paslaptingi atspindžiai, užfiksuoti jautraus Michel‘io Goussard‘o žvilgsnio, atveria dar vieną mažai pažįstamo regiono kultūros puslapį. Kūrėjas turi ypatingą santykį ir savitai bendrauja su gamta. Stebėdamas augalus, fiksuoja persikūnijusias, asociatyvias formas, žvelgdamas į vandenį, sustabdo raibuliuojantį paviršių, tyrinėdamas žemę, įamžina tapybiškas faktūras.


1991 m. fotografo dukra Anne-Marie Goussard (šiuo metu einanti LR garbės konsulės Šampanės Ardėnų regione pareigas) pirmą kartą atvyko į Lietuvą. Kelionė ne paprasta, o tikra ekspedicija su keturiais medikamentų ir įvairių būtiniausių Lietuvai daiktų sunkvežimiais. Anna-Marie Goussard su dar dviem kolegomis keliavo per Vokietiją, Lenkiją, Baltarusiją, sutiktiems pasieniečiams sakydama, kad humanitarinė pagalba skirta Minskui. Galiausiai pasuko link Lietuvos, į kurią įvažiuojant laukė itin aštri diskusija su sovietinės armijos kareiviais.


2001 m. Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus už ypatingus nuopelnus Lietuvai apdovanojo Anna-Marie Goussard Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordinu, dar po metų ji buvo paskirta Lietuvos garbės konsule Šampanės-Ardėnų regione.


Be įvairiapusės diplomatinės veiklos, Anna-Marie Goussard organizuoja Lietuvos menininkų parodas Prancūzijoje. Šiais metais, gerbiamai konsulei tarpininkaujant, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje simboliškai pristatoma jos tėčio, Lietuvą atradusio per savo dukrą, fotografijų paroda.
Parodą „Plačiai atmerktomis akimis. Šampanės fragmentai“ galima laikyti ilgametės dviejų šalių – Prancūzijos ir Lietuvos – bičiulystės simboliu.

Paroda veiks: 2019 03 15 – 2019 05 12
Papildomą informaciją teikia: Danutė Gruzdienė tel. 8 650 43383
 

Monika Krikštopaitytė

Perkūrėja

Rūtos Naujalytės paroda „Mano meile, surysiu tave gyvą“ VDA galerijoje „Artifex“

Šiaip jau labai nemėgstu dizaineriško meno, nors geras dizainas yra puiku. Man vis atrodo, kad jį žudo komercinės padermės geismas patikti, įtikti, nuspėti, kuris viską kastruoja ir į akis labiausiai krenta skausminga ir nesuvokta autoriaus vidine tuštuma, kurią turi užpildyti žiūrovų susižavėjimas, bet niekada neužpildo ir taip skatina dizaineriškų autorių produktyvumą. Ir nors Rūtos Naujalytės darbai turi daug bendra su dizainu, dizaino estetika, dizaineriško dailumo, o kai kurie tiesiogiai yra dizaino objektai (pvz., tapetai, papuošalai), ji man neatrodo esanti dizaineriška menininkė, nes jos darbų struktūra jau idėjiniame lygmenyje yra užkrėsta kritiniu žvilgsniu ir realybės reikalavimu.

V. Nomado nuotr.
V. Nomado nuotr.
V. Nomado nuotr.
V. Nomado nuotr.
V. Nomado nuotr.
V. Nomado nuotr.
V. Nomado nuotr.
V. Nomado nuotr.
V. Nomado nuotr.
V. Nomado nuotr.
V. Nomado nuotr.
V. Nomado nuotr.
Trivium inf.

Ričardo Šileikos paroda „Mizanscenos“

Ričardo Šileikos parodos „Mizanscenos“ namų galerijoje TRIVIUM (Vilkpėdės g. 7-105, Vilnius)“ atidarymas įvyks 2019 m. kovo 5 d. 19 val.


Paroda veiks iki balandžio 3 dienos.


Ričardas Šileika- vienas tų įdomių menininkų, netelpantis jokioje aiškiai apibrėžtoje meno srityje. „Mizanscenų“ ciklas yra apie mamos pečių ir buities rakandų dėliones joje arba apie gyvenamo gyvenimo pėdsakus.


Ričardas apie parodą: „Fotografuota, kai kiekvieną kartą lankytasi pas mamą Veroniką Šileikienę, gyvenančią Aristavos kaime, Kėdainių rajone.


Krosnis, kurią mes, namiškiai, vadiname pečiuku, po kūrenimo virsta puodų, bliūdų talpykla. O ypač vasarą- tiesiog mini podeliu. Tai yra erdvė, kurion laikinai apgyvendinami rakandai ir rykai. Paprastai pečiuko „scena“ yra užtraukiama mamos pasiūta užuolaidėle. Tai yra nuo pašalinių (netikėtų ar tikėtų užėjėlių) akių paslėpiama buities dalis.


Mama net nekurdama sukuria pečiuko „veikėjų“ mizanscenas. Pečiuko nišoje keičiantys daiktai „virsta“aktoriais."


Ričardas Šileika (g. 1968)- rašytojas ir fotografas, subtilus kasdienybės pokštų metraštininkas ir kolekcininkas.


Parodos kuratorė: Aistė Kisarauskaitė
Organizatorius: VšĮ „Artišokai“, Vilnius
Parodą iš dalies finansuoja Lietuvos Kultūros Taryba.

Namų galerija „Trivium“ (Vilkpėdės g. 7-105, Vilnius).

Darbo laikas: trečiadieniais – sekmadieniais 15:00-20:00.

Apsilankyti galima iš anksto susitarus tel. + 370 693 58318

 

Rengėjų inf.

Tapymas pelenais pagal Vigintą Stankų

Kovo 14 dieną Vilniaus Dailininkų sąjungos galerijoje (Vokiečių g. 4) bus pristatyta prieš metus anapilin išėjusio menininko kūryba. Parodoje “Pelenai” pristatoma V. Stankaus (1962-2018) kūrybos retrospektyva. Čia pamatysite menininko kūrybinių ieškojimų kelią – lyg aliuzija į gyvenimo laiko juostą - nuo tylių ir švelnių ankstyvųjų “japoniškų” abstrakcijų iki sunkiasvorių, daugiaprasmių, meditatyvių “pelenų”.

V. Stankus gimė Kaune, Vilniaus dailės akademijoje įgijo stiklo ir vitražo specialybę. Į meno lauką įsiliejo kartu su aktyviais meno pokyčius Kaune formavusiais tuomečiais menininkais: Alfonsu Vilpišausku, Raimundu Mikšiu-Šniūru, Eimučiu Markūnu, Vytautu Dubausku, Raimondu Gailiūnu, Antanu Obcarsku, Arūnu Vaitkūnu, Mykolu Šalkausku, Rimvydu Jankausku-Kampu ir kt.
Nepriklausomybės pradžioje, didžiuosiuose Lietuvos miestuose kultūrinis gyvenimas tiesiog kunkuliavo. Pradėjo kurtis lietuviškos dailininkų grupės, siekusios pristatyti publikai meną be sovietinių meno institucijų kontrolės. 1990 m. vasarį Kaune jau buvo įsikūrusi keturių menininkų grupė „Post Ars“, tais pačiais metais susibūrė tapytojų grupė „Angis“, o Vilniuje nuo 1989 m. gyvavo „Grupė 24“. Istorinių pokyčių ir sunkios naujos pradžios Lietuvoje laikotarpiu tapyboje išryškėjo ir įsitvirtino abstraktusis neoekspresionizmas.


Visų šių meno įvykių sūkuryje formavosi ir V. Stankaus kūrybos braižas. Ramesnio būdo menininkas laikėsi kiek atokiau nuo itin aktyvaus meno lauko procesų. Būdamas profesionaliu sportininku (vienas pirmųjų Lietuvoje įgijo juodąjį karatė diržą), jis pasinėrė į Rytų kovos menų filosofiją, kurią sudaro budizmo, taoizmo ir konfucianizmo pagrindai. Tai jį disciplinavo, išmokė kantriai ir nuosekliai siekti tikslo. Kiekvieną dieną pradėdavęs nuo meditacijos Vigintas prie drobės prisiliesdavo tik būdamas geros nuotaikos – pyktis ar susikaupusios neigiamos emocijos niekada nebuvo jo įkvėpimu. Kitaip tariant, menininkas nesiekė šokiruoti žiūrovo. Jis siekė atrasti harmoniją su savimi ir per meno kūrinį ja dalytis su pasauliu.


Ankstyvieji piešiniai, tapyba ant popieriaus, kartono lakštų ir drobės alsuoja gaivia šviesa, laisve ir ekspresyviais potėpiais. Kiek vėliau į jo tapybą įsilieja sunkios, viena kitą dengiančios dažo tekstūros ir smulkios, motyvų lopus drobėje jungiančios linijos. Paskutiniaisiais metais menininkas beveik neišeidavo iš dirbtuvės. Kūrė daug ir intensyviai, nesiliovė eksperimentuoti su drobės faktūra. Naudojo ne tik dažus, bet ir pelenus. Didžioji dalis parodoje pristatomų kūrinių ir bus būtent iš šios simbolinės serijos “peleniniai”.


Parodos atidarymas: 2019-03-14, 18:00 val
Dailininkų sąjungos galerija, Vokiečių g. 2, Vilnius.
Paroda veiks: nuo kovo 14 iki balandžio 8 dienos. Parodos kuratorė: Julija Dailidėnaitė.

 

Aistė Mikštė

Šviesa

Kristijono Miliūno paroda Justino Vienožinskio mokykloje

Pažintis su Kristijono Miliūno kūryba įvyko visiškai atsitiktinai: netarpininkaujant parodų erdvėms, kultūrinei spaudai ir net pačiam tapytojui. Justino Vienožinskio mokykloje, tapybos klasėje, ieškodama priemonės užduočiai atlikti, atsitiktinai kampe aptikau daug didelio formato kartonų su užklijuota žinia „užtapymui“. Pradėjusi juos traukti, apsalau nuo atradimo džiaugsmo – tai buvo kuo puikiausi tapybos darbai (mano vertinimu), skirti išmesti (autoriaus vertinimu), o kaip vėliau sužinojau – nemaža dalis jų buvo tapytojo studijų laikų darbai. Išsidalinome juos su bendramokslėmis, didžiąją dalį priglaudžiau pati, o jau vėliau žinia apie gelbėjimo akciją pasiekė ir K. Miliūną. Tad teko susipažinti ir prisipažinti akis į akį apie šį poelgį, nulėmusį pamąstymus apie galimą tolesnį bendradarbiavimą.

K.Miliūno nuotr.
K.Miliūno nuotr.
K.Miliūno nuotr.
K.Miliūno nuotr.
K.Miliūno nuotr.
K.Miliūno nuotr.
K.Miliūno nuotr.
K.Miliūno nuotr.
K.Miliūno nuotr.
K.Miliūno nuotr.
K.Miliūno nuotr.
K.Miliūno nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. K.Miliūno nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. K.Miliūno nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. K.Miliūno nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. K.Miliūno nuotr.
VGMC inf.

Meninės knygrišystės paroda „Dezideratai„ arba „Jei menotyrininkas būtų kolekcionieriumi

2019 m. kovo 5–30 dienomis Vilniaus grafikos meno centro galerijoje „Kairėdešinė“ veiks meninės knygrišystės paroda „Dezideratai" arba „Jei menotyrininkas būtų kolekcionieriumi".

Atidarymas 2019 m. kovo 5 d., 18.00 val. VGMC (Latako g. 3)

 

Dezideratas – trokštama, trūkstama knyga. Ta, kurios kolekcionierius nori ypatingai stipriai, ta, kurią jis „medžioja“ ilgai ir kantriai, nes kaip tik jos trūksta jo numatytam rinkiniui užpildyti. Tai knygos siekiamos, ir ne visada pasiekiamos. Ne kiekvieną teigiamai įvertintą kūrinį kritikas norėtų pats turėti. Braidant po gero meno jūrą kai kuriais sutiktais objektais stebiesi, grožiesi ir nueini, tačiau kai kuriuos iš jų mintyse imi aistringai savintis. Knygos atveju tai gali būti puikus įrišimas, tačiau knygos turinys asmeniškai neaktualus, nejaudinantis bet gali būti atvirkščiai – nuostabus įrišimas dengia dar daugiau – tavo geidžiamą dezideratą. Ši paroda, galima sakyti, subjektyvus ir savanaudiškas noras suburti į vieną rinkinį ir vienoje vietoje apžvelgti visas asmeniškai trokštamas meniškai įrištas knygas.

Šiose knygose vienodai aktualus ne vien įrišimas (jo kokybė ir/ar meninis sprendimas), bet ir jų turinys (literatūros klasika, meno albumai, istorinės monografijos), daugiausia sietinas su Lietuvos ar pasaulio kultūra. Kai kurie leidiniai numeruoti, riboto tiražo ar net vienetiniai. Vienos knygos patrauklios labiau dėl iliustracijų, kitos – dėl profesinių temų, trečios dėl reikšmės kultūrai, ketvirtos dėl retumo, penktos dėl spaudos savybių, etc.

Taigi tiek menotyrinis objektyvumas, tiek subjektyvus skonis ir pomėgiai čia yra neišvengiamai persipynę. Kartu nuoširdžiai tikint, kad būtent toks rinkinys būtų vertingas kaip pakankamai išsamiai ir taikliai pristatantis mūsų šiuolaikinės bibliofilinės (ar tradicinės) meninės knygrišystės raidą ir pasiekimus. Parodoje surinkti geriausi lietuvių atlikti prancūziško įrišimo pavyzdžiai (sudėtinga, tvari ir ilgaamžė konstrukcija), kurių Lietuvoje apskritai daroma itin nedaug. Pažvelgus atidžiau matyti, kad parodoje visi prancūziško įrišimo autoriai šių amato žinių įgijo užsienyje (Čekijoje, Ispanijoje, Šveicarijoje, Estijoje). Prancūziško įrišimo kokybė labiausiai akivaizdi Tado Lomsargio (1905–1942) darbuose – po daugybės dešimtmečių knygos ne tik neplyšo, bet net nesideformavo, jų amžių išduoda tik išblukusios nugarėlės. Kiti parodoje surinkti meniniai įrišimai, reikšmingi lietuvių knygrišystės raidai, vienokiam ar kitokiam kontekste geriausi ar tipiniai pavyzdžiai. Kuratorė Rūta Taukinaitytė-Narbutienė Dalyviai: Matas Dūda, Rimantas Dūda (1953–2017), Sigita Kavaliauskaitė, Virginija Ligeikienė, Tadas Lomsargis (1905–1942), Dalia Madrona Lopez, Relita Mielė, Ieva Rusteikaitė, Ferdinandas Saladžius, Gražina Smaliukienė, Rūta Taukinaitytė-Narbutienė, Ramutė Toliušytė, Aušra Vaitiekūnaitė.

Organizatoriai Vilniaus knygrišių gildija, Vilniaus grafikos meno centras Rėmėjai LR Kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos dailininkų sąjunga

Tadas Lomsargis (1905–1942)
Tadas Lomsargis (1905–1942)
VGMC inf.

Danutės Gražienės kūrybos paroda „Žvilgsnis

2019 m. kovo 5–30 dienomis Vilniaus grafikos meno centro galerijoje „Kairė-dešinė“ veiks Danutės Gražienės kūrybos paroda Žvilgsnis. Atidarymas 2019 m. kovo 5 d., 18.30 val. VGMC (Latako g. 3)

Danutė Gražienė kūrybinį kelią pradėjo 8 dešimtmetyje. Išmėginusi įvairius spaudos būdus (linoraižinį, litografiją, giliaspaudę), ilgainiui dailininkė pasirinko ir ištobulino spalvoto oforto ir akvatintos technikas. Šiuose grafikos lakštuose vyravo metaforiški, šešėlių gaubiami miestovaizdžiai. Vėlesnėje kūryboje pasakojimai prabilo kadruotėmis, atsirado neskaitomo šrifto detalių, reljefo – taip meistriškai Lietuvoje jį eksploatuoja nedaugelis. Pastaraisiais metais Gražienė daugiau tapė, tačiau pamažu vėl grįžta prie estampo, šįkart – linoraižinio. Šioje parodoje pristatomi naujausi, 2015–2019 m. laikotarpiu sukurti menininkės atspaudai. Kokią formą bepasirinktų, dailininkė geba sukurti jautriai autobiografišką istoriją, subtiliais pustoniais, šešėliais ar optiniu paviršiaus virpėjimu pavaizduoti jausmus. Autorė teigia stebinti žmonių veiksmus, judesius, užmezganti pokalbį, po to apie tai galvoja, piešia, karpo, dėlioja ir klijuoja figūras, raižo, voluoja dažus, kelis kartus atspaudžia, kol erdvė popieriaus paviršiuje pradeda virpėti, kol figūrų buvimas joje virsta būsenomis. Pastebiu, kad visai nepriklausomai nuo to, kokias grafikos technologijas naudoju, atvaizdas žmogaus, su pergyvenimais ir didžiuliu savo šešėliu klajojantis po begalinę erdvę, kaip ir anksčiau lieka mano akiratyje.

Neišvengiamai jo egzistencija, jo judėjimo trajektorija įtraukia mane į tą pasaulį, kuris, atrodo, neturi nei pradžios, nei pabaigos – sako autorė. Danutė Gražienė (g. 1950) – grafikė, 1974 m. baigė dailės pedagogiką Vilniaus valstybiniame dailės institute. Surengė 18 asmeninių parodų Lietuvoje ir užsienyje. Dalyvauja lietuvių dailininkų estampo, piešinių, ekslibrisų, mažosios grafikos ir knygos meno parodose. Nuo 9 dešimtmečio iliustruoja mokslinės ir grožinės literatūros knygas.

Organizatorius Vilniaus grafikos meno centras Rėmėjai LR Kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos dailininkų sąjunga

NMKČDM inf.

Aldonos Keturakienės paroda „Ciklai“

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje, V. Putvinskio g. 64, Kaune, kovo 8 d., penktadienį, 17 val. įvyks Aldonos Keturakienės parodos „Ciklai“ atidarymas.

Menininkė, apibendrindama penkiasdešimties metų kūrybinio darbo patirtį, kurio didžiąją dalį sudarė darbas su kaulo porcelianu, parodoje nori atskleisti autorinio dizaino (koncepcijos ir funkcijos) galimybes. Pasak A. Keturakienės, šiandien vis rečiau jauni kūrėjai renkasi taikomosios keramikos sritį. Informacinių technologijų amžiuje daiktų gaminimas rankomis tapo anachronistiniu užsiėmimu. Paroda „Ciklai“ – tai menininkės aplinka: namai ir kiemas, praeitis ir dabartis bei kelias, kuriuo ėjo.

Profesorė, ilgametė Kauno keramikos katedros vedėja, buvusi VDA KDI direktorė, Taikomosios keramikos programos komiteto narė, tarptautinių kaulo porceliano simpoziumų organizatorė, Lietuvos dailininkų sąjungos narė A. Keturakienė gyvena ir dirba Kaune. 1973 m. baigė Vilniaus dailės akademiją, studijavo keramiką. Nuo tų pačių metų dalyvauja parodose ir simpoziumuose. Jos kūriniai rodyti Airijoje, Čekijoje, Danijoje, Italijoje, Lenkijoje, Olandijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje. Pelniusi apdovanojimų: diplomas tarptautiniame keramikos konkurse Faenzoje, Italijoje, 1979; Lietuvos Vyriausybės kultūros ir meno premija, Kauno miesto savivaldybės 3-iojo laipsnio Santakos garbės ženklas, 2007. Dailininkės kūrinių yra įsigiję Lietuvos, Čekijos, Olandijos muziejai bei galerijos.

2013 m. A. Keturakienė parengė ir išleido monografiją „Porcelianas Lietuvoje“, išsamiai pristatančią kaulo porcelianą kaip procesą ir reiškinį Lietuvoje. Aktyviai dalyvauja meninėje kūryboje. Yra sukūrusi per dešimt architektūrinės keramikos kompozicijų, surengė per dvi dešimtis autorinių parodų. Dėsto Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultete.


Paroda veiks: 2019 03 08 – 2019 04 08


Papildomą informaciją teikia: Aldona Keturakienė tel. 8 614 42 036

 

NMKČDM inf.

Paroda „Vytautas Povilaitis. Ėjimas į tapybą“

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Paveikslų galerijoje, K. Donelaičio g. 16, Kaune, kovo 7 d., ketvirtadienį, 18 val. įvyks parodos „Vytautas Povilaitis. Ėjimas į tapybą“ atidarymas.

Ši paroda – tai pirmoji dailininko viso kūrybinio gyvenimo retrospektyva. Vytautas Povilaitis (1927–2009) – tapytojas modernistas, daugiau nei prieš pusšimtį metų prikaustęs kauniečių žvilgsnius prie savo miesto urbanistinių peizažų paslapčių, ne vienam meno gerbėjui tapęs portretą, o muziejams kūręs monumentalias kompozicijas. Bet didžiausią susidomėjimą kėlė dar 1958 m. (socrealizmo laikais) V. Povilaičio pradėtos tapyti abstrakcijos, atvėrusios naują puslapį Lietuvos dailės istorijoje. Deja, šiandien tapytojo kūrybinis palikimas gerokai primirštas.

Bene didžiausioje V. Povilaičio parodoje bus eksponuojami kūriniai iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus ir Lietuvos dailės muziejaus fondų bei privačių kolekcijų. Parodos lankytojus pasitiks netikėtumai – juos nustebins V. Povilaičio stiliaus įvairovė, tapybos žanrų gausa – bus galima pamatyti 50 metų apimties kūrybą. O trečdalis parodos sudaryta iš interaktyvios akcijos: daug V. Povilaičio tapybos mylėtojų atsišaukė į viešą kvietimą paskolinti ekspozicijai namuose laikomus meno kūrinius. Todėl viena iš parodos dalių pakoreguota pagal niekur neskelbtus, nerodytus, į katalogus neįtrauktus kūrinius, juos bus galima pamatyti pirmą ir galbūt vienintelį kartą.

Nesirūpindamas dėl savo kūrybos įamžinimo, V. Povilaitis nearchyvavo darbų (jo gyvenimo metais išleistas tik vienas katalogėlis, skirtas pirmajai personalinei parodai, 1962 m.), tapybos drobės pasklido po privačias kolekcijas Lietuvoje ir užsienyje. Atmintyje išliko draugų, bičiulių prisiminimai, kaip jis kasdien skuba Laisvės alėja, Aleksoto ar Panemunės tiltu – tapyti. Nuolatinis „ėjimas į tapybą“, reikmė ir džiaugsmas tą daryti liko drobėse, o jas atrasti ir kartu su dailininku „eiti į tapybą“ kviečia ši paroda.

Parodos organizatorius ir iniciatorius – Kauno modernaus meno fondas
Parodos kuratorė – dr. Kristina Budrytė-Genevičė
Rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, Kultūros ministerija, Kauno laisvoji ekonominė zona – LEZ


Paroda veiks: 2019 03 07–2019 04 07


Papildomą informaciją teikia: Kristina Budrytė-Genevičė tel. 8 609 86 672

 

  < PUSLAPIS IŠ 582  >>> Archyvas