Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus M. Žilinsko dailės galerijoje, Nepriklausomybės a. 12, Kaune, nuo kovo 22 d.,penktadienio, pradės veikti Japonijos pluošto meno paroda „Pynimas“.
Lankytojams siūloma pažintis su visame pasaulyje garsiu Japonijos pynimo menu (angl. basketry). Keliasdešimties nedidelio formato pynimo darbų kolekcija (kuratorė – Kakuko Ishii) sudaryta iš neseniai 30-metį atšventusios Pynimo parodų grupės (angl. Basketry Exhibitions Group) narių kūrinių.
Nuo XX a. 9-ojo dešimtmečio Japonijoje gyvuojanti menininkų grupė, subūrusi arti šimto narių, plėtoja archajines krepšių pynybos technikas, jas taiko šiuolaikinėms erdvinėms kompozicijoms. Iš tradicinių krepšių pynybos kilusi tarptautinė tekstilės pakraipa rado tinkamą dirvą Japonijoje, turinčioje senas krepšių gamybos tradicijas.
Pynimas iš gamtinių pluoštų, popieriaus, vielos atskleidžia nepralenkiamą japonų gebėjimą perteikti pirmapradį medžiagos grožį, jį tikslingai pasitelkti dirbinio struktūrai paryškinti, jo dėka kurti subtilias užuominas ir iškalbingas potekstes.
Parodos kuratorė ir menininkė Kakuko Ishii XX a. devintajame dešimtmetyje pradėjusi rengti kursus, siekė Japonijoje paskleisti konceptualų požiūrį į krepšių pynybą. Kai kurie tuometiniai Kakuko Ishii mokiniai vėliau ėmėsi organizuoti kasmetines pynimo meno parodas, toliau puoselėdmi šią Japonijai naują meno šaką. Pirmoji paroda buvo surengta 1986 m. galerijoje „Senbikiya“ Tokijo Čiūo rajone. Nuo pat pradžių pynimo grupės tikslas buvo mokytis vienam iš kito ir garsinti savo narius.
Pynimo parodų grupės ekspozicijos keliauja po pasaulį, supažindindamos su Japonijos kultūra ir neišsenkančiomis senų technologijų galimybėmis tarnauti šiuolaikiniam menui.
Parodos kuratorė: Kakuko Ishii (Japonija)
Paroda veiks: 2019 03 22 – 2019 04 28
Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus M. Žilinsko dailės galerijoje, Nepriklausomybės a. 12, Kaune, kovo 14 d., ketvirtadienį, 17 val. kviečiame į 6-osios tarptautinės Rygos tekstilės trienalės parodos „Tapatybė“ atidarymą.
Trienalė pavadinimu „Tapatybė“, skirta Latvijos valstybės šimtmečio minėjimui, tad parodos tema buvo pasirinkta neatsitiktinai. Pastaraisiais metais, globaliame įvairių politinių ir socialinių įvykių kontekste (įskaitant ir migracijos problemą), ji tapo itin aktuali. Ši sąvoka nebeturi siauro nacionalinio požiūrio, ji – kur kas platesnė ir filosofiškai talpesnė, todėl ir menininkai buvo kviečiami apmąstyti tapatybės temą įvairiais aspektais: istoriniu, socialiniu, politiniu ir nacionaliniu, o taip pat – asmeniniu, menininiu bei filosofiniu.
2018 metais Baltijos šalys: Latvija, Lietuva ir Estija šventė savo valstybių atkūrimo šimtmetį, todėl meno kūriniai iš visų trijų valstybių yra eksponuojami kartu, pristatant Baltijos šalių meno tapatybę, grįstą bendra istorija, tradicijomis ir mąstysena. Menininkų kūriniuose atsispindi Baltijos tekstilės meno mokyklos vertybės – profesionalumas, techninio išpildymo meistriškumas, inovacijų paieška meninėje raiškoje.
Parodos dalyviai:
LATVIJA Tatjana AleksandraSigne Folka, Ilze Godlevskis, Lauma Kokoreviča, Rolands Krutovs, Ieva Krūmiņa, Edīte Pauls-Vīgnere, Ieva Prāne, Egils Rozenbergs, Pēteris Sidars, Ingrīda Sūna, Elīna Veilande-Apine.
LIETUVA Eglė Ganda Bogdanienė, Dileta Deikė, Severija Inčirauskaitė-Kriaunevičienė, Feliksas Jakubauskas, Lina Jonikė, Virginija Kirvelienė, Giedrė Kriaučionytė, Laima Oržekauskienė-Ore, Loreta Švaikauskienė, Almyra Weigel, Monika Žaltauskaitė-Grašienė.
ESTIJA Signe Kivi, Peeter Kuutma, Krista Leesi, Lylian Meister, Siiri Minka, Kärt Ojavee, Kadi Pajupuu, Erika Pedak, Marilyn Piirsalu, Ülle Raadik, Kaire Tali, Aune Taamal, Johanna Ulfsak.
Velta Raudzepa, MA (Latvija)
Trienalės projekto vadovė ir kuratorė
Organizatoriai: Latvijos nacionalinis dailės muziejus, Dekoratyvinės dailės ir dizaino muziejus
Paroda veiks: 2019 03 14 – 2019 05 05
Papildomą informaciją teikia: Laima Oržekauskienė tel. 8 682 23791
Ankkstyvoji tapyba, ciklas „Stereo"
Kuratorė Ramutė Rachlevičiūtė
Atidarymas įvyks kovo 19 d. (antradienį) 17 val. VDA galerijoje „Akademija” (Pilies g. 44, Vilnius).
Paroda veiks iki kovo 30 d. 17 val.
VIKTORAS LIUTKUS
Tyla yra nerami.
,,Literatūra ir menas”, 1980 m. vasario 16 d.
Jaunųjų tapybai šiandien didelių komplimentų nesakome. Priekaištų ar pastabų pareiškiame kur kas daugiau (,,gyvybės stoka”, ,,jaunųjų tapytojų kūryba yra prieštaringa”, ,, tapytojui būtina stovėti ant žemės”, ,,trūksta didesnių drobių”, ,,vis labiau nusiraminama”, ,,prasidėjo atokvėpio periodas” ir t.t.) …
… Prieš kiek laiko J. Pilipavičius personalinėje parodoje eksponavo vadinamojo Stereo ciklo darbus. Kūriniai rodo individualią kūrybos kryptį, nesisiejančią nei su jaunųjų, nei su mūsų tapybos praeities pavyzdžiais. Tradicinė erdvės, judėjimo problema sprendžiama savitai, mėginant rasti abstrakčios formos ir realaus motyvo santykį, spalvos, formos, linijos reikšmę meninio vaizdo struktūroje. Vertintina pati ieškojimų kryptis, kuri, atmetusi lengvą žaismą ir sutelkusi dėmesį į gilesnes vaizdo elementų reikšmes, gali praplėsti mūsų tapybos horizontus.
… Atrodo, pernelyg siaurai tradiciją suprantame. Tapatiname ją su mokykla, atskira, paprastai pagrindine tapybos kryptimi, tos krypties stilistiniais bruožais. Taip tradicija tampa vienos kurios grupės privalumu, nuosavybe. O į lietuvių tapybos tradiciją ( daugeliu požiūrių tai būtų mokykla) įeina ir V. Kairiūkštis, S. Ušinskas, A. Švėgžda, I. Piekuras, V. Ostrauskienė… Todėl ir jaunųjų tapytojų ieškojimai – nesvarbu kokio pobūdžio jie būtų (sakysime J. Pilipavičiaus, R. Sližio ar Š. Saukos ) – sudaro ir formuoja mūsų tapybos tradiciją.
ALFONSAS ANDRIUŠKEVIČIUS
Ir gražu, ir... 1979 m. liepos 27d.
Birželio pabaigoje ir beveik visą liepą Vilniaus dailės parodų rūmuose vyko pirmoji Pabaltijo jaunųjų dailininkų kūrybos paroda ,,Jaunystė“.
...Ilgokai mūsų parodose neturėjusi ,,balso“ abstrakčioji tapyba įį sykį buvo pateikta trijų autorių: estės Sirjės Lapin, latvės Helenės Heinrichsonės ir lietuvio Juozo Pilipavičiaus.
...Neblogą įspūdį darė sudėtingas erdvių žaismas, komplikuota dinamika J. Pilipavičiaus triptike ,,Judėjimas“. Autorius neakcentuoja spalvos, bet ja pasinaudoja gana vykusiai. Įdomiai bando derinti organines ir geometrines formas, realų vaizdą su abstrakčiomis formomis.
JUOZAS ALGIRDAS PILIPAVIČIUS
Ciklą ,,STEREO“ (1975 – 1985) kūriau ieškodamas naujumo. Norėjosi atitrūkti nuo tradicijos, kad vėl prie jos anksčiau ar vėliau grįžčiau, bet jau kitoks. STEREO,- tai tokia erdvė drobėje , kai priklausomai nuo įsižiūrėjimo, tie patys elementai vienu metu gali būti suvokiami skirtingose vietose, panašiai kaip stereo garsas.
Erdvės kūryba man buvo labai svarbi. Vargu ar kuri nors kita meninė priemonė,- spalva, potepis, faktūra gali būti paveikesnė, nei erdvės galia. Juk vienas reikalingiausių žmogaus būčiai dalykų yra horizonto linija. Ją matydamas žmogus niekada nepraranda atramos taško. Tačiau šiuo atveju erdvės kūryba nėra tapati perspektyvos vaizdavimui. Perspektyvos elementai čia egzistuoja ne patys sau, o tik kaip pagalba erdvės poveikiui stiprinti. Panašiai galima sukurti šviesos įspūdį, nevaizduojant šešėlio.
Kai kurios priemonės pvz. ,,formos aidas“, išplėstinė toninė spalvos gradacija ar linijinės struktūros mūsų tapyboje tuomet nebuvo naudojamos.
Tada žavėjausi Escherio matematinės dailės poezija, Vasarelio pulsarais, bet vengiau grynos abstrakcijos. Man idealas,- galimybė dirbti visoje meno erdvėje, be pavaldumo braižui ar konkretaus laiko reikalavimams.
In memoriam Aleksandra Kašuba
2019 m. kovo 5 dieną, eidama 97-uosius, Albukerkyje (JAV Naujosios Meksikos valstija) mirė Lietuvos ir JAV aplinkos menininkė, eksperimentinių tampriųjų audinių struktūrų vizionierė Aleksandra Fledžinskaitė-Kašubienė (Kašuba).
Menininkė gimė 1923 m. Lietuvoje, Aleksandros Zubovaitės-Fledžinskienės ir Jono Fledžinsko šeimoje, su broliais ir seserimi augo Ginkūnų dvare, prie Šiaulių. Karo metais mokėsi Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute ir Vilniaus dailės akademijoje. 1944 m. artėjant frontui su savo mokytoju ir būsimu vyru, skulptoriumi Vytautu Kašuba, pasitraukė į Vakarus, 1947 m. emigravo į JAV, 1963–2001 m. gyveno ir dirbo Niujorke, 2001 m. persikėlė gyventi į Naujosios Meksikos valstiją.








Adidarymas VDA galerijoje „Artifex" kovo 19 d. 18 val.
Paroda veiks iki kovo 30 d.
Galerijos darbo laikas: II-V 12-18 val.; VI: 12-16 val.
Parodoje “Epitafija” eksponuojama keletas naujai sukurtų objektų, kurie pristato atskirus pasakojimus trijose galerijos erdvėse. Pagrindiniu parodos naratyvu tampa nomadinis motyvas, pabrėžiantis žmogaus kelionę, išgyvenant politinių režimų ir sistemų kaitą, išlikusią geografiniuose bei asmeniniuose atminties žemėlapiuose. Čia įsipina gyvenimiški autobiografiniai fragmentai, kaip nykstanti asmeninė atmintis, kuri lieka užstrigusi pavieniuose buities daiktuose ar elementuose. Besistengdami neišnykti šie fragmentai persikoduoja į laike besitransformuojančius daiktus, kurie tampa naujais hibridiniais būties artefaktais. Lieka noras kaip pažadas, užmiršti-išsaugoti, prieš galutinai viskam išnykstant, o gal ir ne...
Įžanga
„Jos narių žinių prasmingumas vis dar virpina mano mintis, kai klausausi nuostabios filosofo, Aristotelio pasekėjo, paskaitos apie laiko tęstinumą. Sugeriu visą šią informaciją vienu ypu ir nusišypsau, prisiminusi tą moterį, kuria buvau ir kuri niekada nebūtų supratusi ar rodžiusi susidomėjimo tokiais dalykais, nes jos gyvenime svarbu buvo visai kas kita.“
(Sylvia Browne ir Lidsay Harrison, GYVENIMAS ANAPUS: Aiškiaregės kelionė į pomirtinį pasaulį. Kaunas: Dajalita, 2004)
Projektą dalinai finansuoja Lietuvos kultūros taryba
2019 m. kovo 15 d. Nacionalinėje dailės galerijoje Vilniuje atidaroma paroda „Kinų šeji: rinktiniai kūriniai iš Kinijos nacionalinio dailės muziejaus“, kurią sudarė Kinijos nacionalinio dailės muziejaus kuratoriai. Šeji, kitaip laisvo potėpio menas, yra svarbi kinų meno tendencija, besiremianti menininko intuityvaus žinojimo ir intelektinės patirties išraiška. Spaudos konferencija vyks tą pačią dieną 11 val. Nacionalinės dailės galerijos auditorijoje. Joje dalyvaus Nacionalinės dailės galerijos vadovė Lolita Jablonskienė ir Kinijos nacionalinio dailės muziejaus atstovai – Yan Dongsheng ir Wei Xiangqi.
2017 m. Pekine Kinijos nacionaliniame dailės muziejuje buvo surengta paroda „Lietuvos dailė: peizažinis mąstymas“, pristačiusi Kinijos žiūrovams išskirtinius Lietuvos dailės muziejaus XX–XXI a. rinkinio kūrinius ir žymiausių šiuolaikinių Lietuvos menininkų darbus iš jų dirbtuvių bei privačių kolekcijų: tapybą, skulptūrą, piešinius, fotografiją, instaliacijas ir videomeną. Šią parodą Pekine aplankė ir Lietuvos menu domėjosi per 97 000 žiūrovų.
2019 kovo 15 – gegužės 4 d. Vilniuje Nacionalinėje dailės galerijoje Lietuvos žiūrovams pristatoma Kinijos nacionalinio dailės muziejaus kuratorių parengta paroda „Kinų šeji: rinktiniai kūriniai iš Kinijos nacionalinio dailės muziejaus“. Šeji, kitaip laisvo potėpio menas, yra viena iš kinų meno tendencijų. Skirtingai nei nuo Renesanso laikų tikroviškumo siekusi Europos šalių dailė, kinų dailė netobulino daiktų vaizdavimo, o labiau pabrėžė menininko vidinio pasaulio ir jo emocijų raišką. Šeji mene siekiama ne panašumo, o harmonijos tarp išorinio pasaulio ir savęs. Tai intuityvaus menininko vidinio žinojimo ir intelektinės patirties reprezentacija. Parodoje pristatomi 73 kūriniai, kuriuos sukūrė 28 įvairiomis tradicinėmis technikomis dirbantys, dailininkai. Parodos lankytojai Vilniuje turės išskirtinę galimybę išvysti šiuolaikinę kinų tapybą tušu, aliejinę tapybą, akvarelę, grafiką ir skulptūrą.
Pasak Kinijos nacionalinio dailės muziejaus direktoriaus Wu Weishan, „Parodoje eksponuojamuose dailės kūriniuose galima pastebėti ne tik tradicinės kinų dailės raiškos ir prasmės tęstinumą bei kaitą, bet ir klasikinės ar modernios europietiškos dailės elementų skolinimąsi ar supanašėjimą su jais. Tai, be abejo, yra savitos menininkų pasaulėžiūros išraiška, kurioje vienodai atsispindi tiek 5000 metų senumo Kinijos civilizacijos kultūriniai pasiekimai, tiek XX a. Kinijos ir Vakarų kultūrų sąveikoje susiformavusios naujos idėjos. Tačiau dar svarbesni šiandieninės Kinijos visuomenės kultūrinėms nuostatoms yra ateities globaliame kultūriniame kontekste apmastymai, kuriuose pabrėžiama vietos tradicijų reikšmė bei užsienio kultūrų elementų asimiliacija“.
Parodą Vilniuje lydės ir speciali kartu su Kinijos nacionalinio dailės muziejaus specialistais parengta edukacinė programa. Prieš parodos atidarymą kovo 15 d. 16 val. vyks vieno iš parodos kuratorių Wei Xiangqi paskaita apie kinų šeji meną, o 18 val. parodos atidarymo metu kinų meistrai Zhou Xiaolu ir Shao Xiaofeng gyvai demonstruos šeji tapymo techniką.
Paroda organizuojama pagal dailės parodų mainų sutartį tarp Kinijos nacionalinio dailės muziejaus ir Lietuvos dailės muziejaus.
Parodos organizatoriai: Kinijos nacionalinis dailės muziejus, Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinė dailės galerija
Projektą iš dalies finansavo: Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos kultūros ministerija
Projekto rėmėjai: Kinijos Liaudies Respublikos ambasada Lietuvoje, UAB Exterus
www.mortality-check.com
Kino kūrėja Mary Marinopoulou vizualizuoja naujo savo serialo „Mortality check“ scenarijų atrinkdama įvairių glaudžiai su Lietuva susijusių menininkų kūrinius. Paroda apima Jurgio Matulevičiaus filmus, Pauliaus Butkaus, Laimos Stasiulionytės ir Justo Gudeikos fotografijas, Iano Damerellio paveikslus ir garso instaliaciją, Gabrielės Gervickaitės iliustracijas, Nido Kaniušo animaciją, grupės Autism muziką.
„Filmai ir sapnai yra geriausios priemonės projektuoti egzistuojančius pasaulius ir konstruoti galimus pasaulius“, – sako Mary, menininkė, kuri kuria aplinką, į kurią galima panirti, nepaisančią meno parodos laiko ir erdvės ribų. „Mortality check“ stato tiltus tarp kino kūrimo ir scenarijaus rašymo proceso bei šiuolaikinio meno, eksperimentuojant su žiūrovų įsitraukimu į serialą dar prieš filmo kūrimą.
Išgalvoti „Mortality check“ veikėjai siekia žinių ir tiesos izoliuotoje pokario aplinkoje, kur jų kūno atmintis ir sapnai yra vienintelis ryšys, siejantis su jų gyvenimu prieš karą. Iš pradžių atrodo, kad veikėjų tikslas yra laimėti vietą Naujajame Pasaulyje, tačiau pamažu jis išnyksta, kai pradedama kvestionuoti, ar kada nors iš viso gali egzistuoti idealaus piliečio ar pasaulio sąvoka. Mary tiki, kad „žinių ieškojimas ne tik paprasčiausiai atskleidžia anksčiau egzistavusias žinias, o aktyviai formuoja ir kuria jas“ ir tai, žinoma, nutinka „Mortality check“ veikėjams, nes jų kūno atmintis atskleidžia, kas jie yra iš tiesų.
Mary yra vaidybinio kino kūrėja ir videomenininkė, pradėjusi dirbti su filmais 2011 m. savo teatro bakalauro studijų metu. Nuo tada ji keliauja po Europą ir kuria filmus, kurie dažnai pasakoja istorijas žmonių, įstrigusių realioje ir nerealioje aplinkoje. Šiuo metu ji baigia fotografijos ir medijų magistro studijas bei rašo savo pirmąją knygą apie tapatybių konstravimą per nihilizmą.
Vilniaus dailės akademijos parodų salė „Titanikas“, Maironio g. 3
Kovo 7 – balandžio 4 d., 2019
Parodos atidarymas: Kovo 7 d., 18 val.
Parodos darbo laikas: antradienis – šeštadienis, 12:00-18:00
Meno darbų sąrašas:
Projekcija: trumpametražis filmas „Tardytojas“ (rež. Jurgis Matulevičius, 21 min, 2015, Lietuva)
Video instaliacija: trumpametražis filmas „Anima-animus“ (rež. Jurgis Matulevičius, 6 min, 2012, Lietuva)
Fotografija: Paul Butkus
Fotografija: Laima Stasiulionytė „Bodies”, 2014-2015
Fotografija ir garso instaliacija: Justas Gudeika „Conscious time“, 2018
Video instaliacija: Nidas Kaniušas, „That's not it“, animacija, 2019
Tapyba ir piešiniai: Ian Damerell „Arkton”, 2004-2019
Garso instaliacija: Ian Damerell, 2019
Instaliacija: Gabrielė Gervickaitė, „Intervencijos“, 2018
Parodos kuratorė: Mary Marinopoulou
Parodos architektė: Jovita Laurukenaitė
Parodos plakatas: Heo Tsop
Baldų dizainas: etc.etc.studio
Partneris: EMKO
Virginijaus Kinčinaičio paroda „Sublime“ Vilniaus rotušėje
Socialiniai tinklai ir šiaip internetas turi barokinio miesto žavesio, kai išsukus iš siauros nutriušusios gatvelės staiga ir netikėtai prieš pat akis atsiveria kilnūs trimačiai bažnyčios fasadai su teatrališkomis garbanomis, tauriu marmuru ar jo imitacija. Stumdant žodinę ir vaizdinę informaciją tinkle, virtualiu būdu pažįstantiems Virginijų Kinčinaitį prieš akis anksčiau ar vėliau vis išdygsta prikaustantis vaizdas. Toks, kad sustoji ir aikteli, įsižiūri, imi spręsti paveikumo rebusą. Net ištraukus Kinčinaičio vaizdus iš dėkingai margo konteksto į parodinę Vilniaus rotušės erdvę, jų magija niekur nedingo, tik šiek tiek pasikeitė.







Pokalbis su meno kritike, knygos „Kaip rašyti apie šiuolaikinį meną“ autore Gilda Williams
Jei esate meno kritikas ar istorikas, susitikimas su dr. Gilda Williams prilygsta hipotetinei situacijai, kai sutinkate tikrą Kalėdų Senelį savo mėgstamiausios roko grupės koncerte. Ji – populiarios knygos „Kaip rašyti apie šiuolaikinį meną“ (2018 m. vertimą į lietuvių kalbą parengė ir knygą išleido Vilniaus dailės akademijos leidykla) autorė, aktyvi „Arforum“ kritikė, dėsto Londono Auksakalių koledže, kaip lektorė dirba „Sotheby’s“ meno institute ir „Frieze“ akademijoje, skaitė paskaitas „The Guardian“ meistrystės klasėje, buvo komisijų narė prestižiniuose meno konkursuose (pvz., „Max Mara Art Prize“ 2011-aisiais, „Other Art Fair“ 2018-aisiais) – daugiau nei dešimtmetį dirbo „Phaidon“ leidyklos atsakingąja redaktore. Šis pokalbis – tai nuostabi rašymo apie šiuolaikinį meną pamoka, todėl visai nesutrinku Gildai jį pradėjus.
Apie Marion Bataille ir Katsumi Komagatos viešnagę
Vilniaus 20-ojoje knygų mugėje švytėjo vietinės knygų pasaulio žvaigždės, pasaulinio ryškumo šviesulių teturėjome du: prancūzę Marion Bataille ir japoną Katsumi Komagata. Tai vieni garsiausių šiuolaikinių erdvinės knygos kūrėjų, popieriaus inžinerijos virtuozai. Marion ir Katsumi atvyko į Vilnių „Knygų šalies“, tiksliau, jos valdovės Sigutės Chlebinskaitės dėka. Ačiū Sigutei už šį nepaprastą susitikimą, kuris turėjo tapti mugės sensacija, bet netapo. Ką gi, pasirodė, kad Marion ir Katsumi atstovauja tam pasauliui, kuris nuo mūsų vis dar atokus. Ne geografiškai, bet kultūriškai. Tai platesnės, gilesnės kultūros dalis. Tokia kūryba – tarsi aukštesnė civilizacijos pakopa, ant kurios mes pradedame dėti vieną koją, bet ji dar tik pakilo į orą. Jie iš ten, kur vertinamas tikslumas, precizija, lakoniška išraiška, konceptualumas, tyros, išgrynintos formos estetika, o emocija tyli ir taupi.