Dailės anonsai
Monika Krikštopaitytė
Akimirka kaip amžinybė
Vilniaus parodų apžvalga
Niekas nebetiki, kad tapyba yra mirusi ar kad kada nors buvo negyva. Ne tik todėl, kad ji randa antrinio, tretinio (ir t.t.) perdirbimo gyvavimo būdų, o vaizdavimas ir šiaip yra per daug svarbus mūsų suvokimui bei raiškai, bet ir dėl tokių menininkų kaip Eglė Gineitytė. Juolab kad visa ko amžino atgimimo ratas pavasarį akivaizdus, ypač per Velykas. Jau ir anksčiau ne kartą pamačius šios autorės darbus vis nutvieksdavo džiaugsmas dėl akivaizdžios gyvybės, lygiai taip nutiko ir šį kartą Eglės Gineitytės parodoje „Mokytojas ant akmens“ Vilniaus rotušėje (veikia iki balandžio 29 d.).
Marija Martinaitytė
Sekant pėdsakais
Dvi parodos Vilniuje
Yra daug būdų keliauti po nežinomas vietoves, jausmus, pasaulius, tačiau į galvą pirmiausia ateina dviejų rūšių kelionės: vedant kitus (ir savo pėdsakais minant naujus takus) bei sekant paskui jau išmėtytas ir ne visada iškart suprantamas užuominas, kažkieno kito jau paliktus pėdsakus. Abi parodos, apie kurias pasakosiu, siūlo antrąjį kelionės būdą – sekti kažkieno paliktais pėdsakais ir takais, neatmetant galimybės paklajoti.
Rokas Dovydėnas
Neatitikimai ir suderinamumai
Donato Jankausko-Duonio „Komercinė paroda Milijuons“ galerijoje „(AV17)“
Kaip rašoma anotacijoje, paroda skirta autoriaus įkurto Bezdžiuonių muziejaus naujai oficialiai valiutai pristatyti. 1000 ir 100 pinigų nominalo bilietus parodoje galima rasti dviem formatais. Išspausdintus numeruotus bilietus lankytojai parodoje gali atsiplėšti patys. O du itin dideli, monochrominės tapybos darbai, vaizduojantys tuos pačius pinigus, įsprausti į galerijos kambarius. Žvelgiant į Duonio sukurtas kopijas ir originalus tiktų Boriso Groyso teiginys, kad šiuolaikinis menas nebekelia klausimo, kas yra kopija ir kas yra originalas.
