Dailės anonsai
Atradimai ir sąsajos su šiuolaikybe
Apie parodą „Theatrum biblicum“ Astą Giniūnienę kalbina Aleksandra Aleksandravičiūtė
Bažnytinio paveldo muziejuje veikia velykinių dekoracijų paroda „Theatrum biblicum“, jūsų kuruota ir pagrįsta jūsų atliktais tyrimais bei idėjomis. Gal galite trumpai priminti, koks tų instaliacijų vaidmuo Velykų šventės procese, kur jos įrengiamos, kaip keitėsi nuo gotikos laikų ir koks jų kontekstas? Savaime suprantama, kad tokios pačios būdavo įrengiamos visose katalikiškose šalyse. O gal klystu, gal Lietuvoje jos turi savo specifiką?
Rengėjų inf.
Aistės Marijos Stankevičiūtės personalinėje parodoje „Palaidi galai“ – rūbai, kurių nereikia nešioti
Laima Laučkaitė
Lygtis su nežinomaisiais išspręsta
Paroda, skirta Lietuvių dailininkams Vokietijoje nuo 1945 m. iki dabar, Vytauto Kasiulio muziejuje
Kai gavusi akademinę katalikišką Vokietijos stipendiją 1991 m. gruodį išlipau iš traukinio Miuncheno geležinkelio stotyje, pasijutau patekusi į nežinomybę. Ką tik griuvus geležinei sienai – laisvės gūsis, ekonominės blokados skurdas Lietuvoje, išsvajoti ir baugiai nepažįstami atsivėrę Vakarai. Laimei, mane pasitiko Alina Grinienė, geroji Miuncheno lietuvių bendruomenės siela. Žila, neaukšta, apkūni, besišypsanti, švelniai praminta Ponyte, meno istoriko, „Vilniaus meno paminklų“ (1940) autoriaus Juozo Griniaus našlė buvo iš paskutinių mohikanų, pokario išeivių, likusių Vokietijoje.
Danutė Zovienė
Saulių Chlebinską (1953–1999) prisimenant
Šiemet balandžio 4-ąją grafikui ir knygų dailininkui Sauliui Chlebinskui būtų suėję 70 metų. O jau 24-eri, kai jo nebėra... Beveik ketvirtis amžiaus, per kurį Lietuvos meno lauke labai daug kas pasikeitė. Pasikeitėme ir mes – jo amžininkai. Tie, kurie liko. Nes tiek daug jų jau yra ten, kur ir Saulius: Lietuvos knygos meno grandai Eugenijus Karpavičius (1953–2010), Romas Orantas (1949–2012), XX–XXI a. sandūroje dėję pamatus nūdienės lietuvių knygos meno estetikai.
