Tarp disciplinų
Virginija Vitkienė
Apie prestižo fantasmagoriškumą
Šiuolaikinis lietuvių ir prancūzų meno projektas Klaipėdoje
Susidūrus su projektu „Prestižas: šių dienų fantasmagorija“ ramybėje nepalieka įkyrus klausimas, ar nėra neprestižiška kalbėti prestižo tema šiuolaikinio meno kontekstuose? Meno, kuris Vakarų pusėje prieš keturiasdešimt metų atsisakė būti vertinamas ne tik estetikos, bet ir utilitarumo (o tai reiškia, ir vertės, kainos, reitingo) kategorijomis.
Gediminas Kukta
Kinematografinis Mindaugo trienalės „anabasis”
Prieš dvi savaites pasibaigusi 11-oji Baltijos tarptautinio meno trienalė, šiais metais pavadinta Mindaugo vardu, dėmesį skyrė ne tik performanso menui, bet ir kinui. Buvo parodyta 8 filmų programa „Cinema of the Self“, kurios centre, kaip teigė organizatoriai, – asmenybės, savasties, tapatybės ir savęs kūrimo temos. Filmai buvo rodomi per trienalę duris žiūrovams atvėrusioje ŠMC kino salėje. Ji, tikėkimės, taps svetinga erdve filmams, mūsų kino festivalius aplenkiantiems dėl „nežiūroviškų“ temų, sudėtingesnės formos ieškojimų ar tarpdiscipliniškumo. Tokie darbai kino festivaliuose dažnai rodomi specialiose paralelinėse programose, kur susikerta kino, parodų, performansų, instaliacijų, videomeno ribos. Kur žiūrovas nebūtinai kviečiamas į salės tamsą, kad „išgyventų“ kiną.
Nuo pilnametražių iki vos penkiolikos minučių darbų, nuo dokumentikos iki hiperfikcijos, nuo subjektyvios žiūros iki nešališko žvilgsnio, nuo dabarties akimirkos fiksavimo iki nostalgiškų found footage vaizdų – tokia buvo programa. Jos pavadinimas sufleruoja asmeniškumą, tad ir mano įspūdžiai bus gana subjektyvūs ir fragmentiški. Nepretenduoju į visų filmų analizę ir apibendrinimus. Sustosiu prie filmų, kurie vis dar nepasimiršta (nebūtinai gerąja prasme).
Rengėjų inf.
Prestižas: šių dienų fantasmagorija
Nicolas Bourriaud, žymūs menininkai ir ambicingi klausimai Klaipėdoje
Rugsėjo 28 dieną Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre (Aukštoji g. 1/Didžioji Vandens g. 2) prasidės lietuvių ir prancūzų autorių šiuolaikinio meno projektas „Prestižas: šių dienų fantasmagorija“. Parodoje bus eksponuojami Prancūzijos menininkų – Wilfrido Almendros, Pierro Bismuth’o, Danielio Bureno ir „Claire Fontaine“ – meno kūriniai. Lietuvai atstovauja Kristina Inčiūraitė, Žilvinas Kempinas, Juozas Laivys, Jonas Mekas, Deimantas Narkevičius, Šarūnas Sauka, Svajonė ir Paulius Stanikai. Dalyvauti parodos pristatyme į Klaipėdą atvyksta pasaulinio garso prancūzų filosofas ir kuratorius, Paryžiaus meno akademijos direktorius Nicolas Bourriaud.
Agnė Narušytė
Atsiprašau, viršijau limitą
Dar kartą apie parodą „Documenta“ Kaselyje
Mindaugas (Liaudanskis)
Mindaugas apie Mindaugą
Asmeniškai apie 11-tą Baltijos tarptautinio meno trienalę Šiuolaikinio meno centre
Mindaugas yra žmogus. Jam tai sekasi, tai nesiseka. O rugpjūčio 24 – rugsėjo 9 d. Šiuolaikinio meno centre, Vilniuje, vyko Mindaugo trienalė. Renginys Mindaugo neišsekino, nors buvo kaip reta – kaip geras džiazo festivalis – kupinas renginių, įdomių renginių.
Buvau šių renginių atidaryme, kuriame niekas netikėjo, jog esu Mindaugas. Realiau žmogui tai, ko beveik nėra, ir tebūnie. Ir tebūnie... Man ir pačiam patiko tas Mindaugo veidas, žvelgiantis iš plakatų, patiko įvadinis Mindaugo prisistatymas. 100 iškilmingų Mindaugo pasirodymų scenoje, „klasikinis triukas, skirtas prikaustyti žiūrovų dėmesiui“. „Įženk į praeitį, kad atrastum trapų akimirkų intymumą“, – maždaug taip skambėjo viena užduotis, su kuria Mindaugas puikiai tvarkėsi. O ministro brolis, klaidžiojęs atidarymo minioje, taip pat buvo Mindaugas.
Laima Kreivytė
Kiborgo anatomija
Gabrielės Gervickaitės paroda „technokūnai ’12“ Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre
Gabrielės Gervickaitės darbai išsiskyrė dar studijuojant tapybą Vilniaus dailės akademijoje. Čia stipriausiai reiškiasi dvi tendencijos: Jono Gasiūno ir Henriko Čerapo atstovaujama ekspresyvioji ir Kosto Bogdano konceptualioji. Žinoma, jaunieji tapytojai seka ir pasaulines tendencijas, daugelis išmoko Luco Tuymanso pamokas. Naudodama visų prieinamų priemonių arsenalą Gabrielė randa savo temas ir kalbėjimo būdą, smarkiai besiskiriantį nuo vyraujančių tendencijų. Ekspresyvaus ir konceptualaus gestų kovą, kurią perteikia tepti–tapti dilema, menininkė transformuoja į klijavimo ir dekonstravimo. Gyvą ekspresiją ji jungia su konceptualiu gestu pasitelkdama ne tik tapybines, bet ir medicinines medžiagas bei technologijas.
Laima Kreivytė
Tryliktos „Documentos“ punktyrai
„Documenta“ per didelė, kad ją apibūdintum vienu žodžiu. Ypač vertinamuoju.
Čia yra visko: didelių vardų ir mažai žinomų menininkų iš tolimų pasaulio pakraščių, politiškai angažuotų pareiškimų ir modernizmo klasikos, paramokslinių išradimų ir ekologinio maisto namelių. Yra pribloškiančių instaliacijų ir madingo akių dūmimo – visi gali rinktis. Kuratorė Carolyn Christov-Bakargiev akcentavo intuityvų ekspozicijos formavimo būdą, „pasirinkimą nedarant pasirinkimo“ ir koncepciją nekuriant koncepcijos – vietoje to turi atsirasti bendravimo ir politinio sąmoningumo erdvės. Toks kuratorės iracionalumas suerzino dalį kritikų. Pavyzdžiui, Jekateriną Diogot, kuri pasigardžiuodama taršė atidarymo spaudos konferenciją pateikdama tikrai iškalbingų citatų (jos įspūdžius galima pasiskaityti čia: http://os.colta.ru/art/projects/89/details/37636/).
