Šokis

Laukdama savo 90-ojo jubiliejaus ir šia proga suplanuotų renginių, Lietuvos baleto trupė pastebimai atsinaujino – šį sezoną baleto spektaklių afišose matysime dešimt naujų vardų.

Pirmiausia tai M.K. Čiurlionio mokyklos auklėtiniai, jau anksčiau matyti LNOBT arba Šokio teatro scenose. Keturi iš jų turi ne tik svarbiausios Lietuvoje meno mokyklos, bet ir Ženevos šokio centro, kur tobulinosi paskutiniais metais, diplomus. Eimantė Šeškutė (g. 1995 06 26 Vilniuje) – muzikali, plastiška, išraiškingų linijų šokėja – yra parengusi Pelenės vaidmenį, taip pat ir keletą klasikinių duetų, šiuolaikinio šokio kompozicijų, visus juos atlieka su bendramoksliu Jonu Lauciumi (g. 1996 01 19 Vilniuje); Karolis Šemetas (g. 1992 12 20 Šiauliuose) ir jo bendramokslis Jeronimas Krivickas (g. 1993 10 16 Vilniuje) jau matyti keliuose šio sezono spektakliuose.

Nedidelių vaidmenų parengė ir jauniausi trupės šokėjai, šių metų Baleto skyriaus absolventai – Vasara Visockaitė (g. 1995 04 13 Vilniuje) ir Aistis Kavaliauskas (g. 1995 12 24 Druskininkuose), pažįstami iš Baleto skyriaus spektaklių.

Skaityti toliau >>

Nr. 40 (1146), 2015-11-10 | Šokis | Muzika | Baletas

Haruka Ohno (Snieguolė) ir Jonas Laucius (Princas). M. Aleksos nuotr.

Anna Baranova (Karalienė pamotė). M. Aleksos nuotr.

Haruka Ohno (Snieguolė). M. Aleksos nuotr.

Igoris Zaripovas (Karalienė ragana). M. Aleksos nuotr.

Julija Stankevičiūtė su mokytoja Beatriče Tomaševičiene. Asmeninio archyvo nuotr.

Kristine Moe (Norvegija), Jon Kåge (atrankinio baleto konkurso Švedijoje organizatorius) ir Julija Stankevičiūtė. Asmeninio archyvo nuotr.

Helmutas Šabasevičius

Prisiminimų jubiliejus

Maskvietiški štrichai choreografės Anželikos Cholinos kūrybos retrospektyvoje

1996-aisiais sukūrusi pirmąjį spektaklį – baletą „Medėja“ pagal Antano Rekašiaus muziką, 2015-aisiais choreografė ir režisierė Anželika Cholina švenčia savo kūrybinės veiklos dvidešimtpenkmetį. Tad jos kūrybinių ambicijų pradžia glūdi giliau, vos pabaigus Vilniaus baleto mokyklą ir įstojus mokytis į Valstybinį teatro institutą Maskvoje, kai beveik savo bendramoksliams ji pradėjo kurti choreografines miniatiūras, kartu su beveik bendraamžiais ieškodama savo kalbos ir savo temų. Į teatrą atėjusi kartu su scenografu Marijumi Jacovskiu („Medėja“ buvo jo diplominis darbas) bei kostiumų dailininku Juozu Statkevičiumi, choreografė liko jiems iki šiol ištikima.

To negali neprisiminti stovėdamas prieš vieną iš daugelio Vilniaus reklaminių stendų: iš jo įdėmiai žvelgia įspūdinga moteris su žiedu, ant kurio išgraviruotos raidės ACH – choreografės inicialai ir jos teatro pavadinimas. Šiandien choreografė reziduoja Maskvoje, o didžiausia jos jubiliejaus intriga – trys šokio spektakliai, pastatyti Jevgenijaus Vachtangovo teatre ir parodyti Lietuvos žiūrovams.

Skaityti toliau >>

Nr. 38 (1144), 2015-10-29 | Šokis

Milda Brukštutė

Kvėpavimo ritmas

Pokalbis su šokėja ir choreografe Rūta Butkus

Rūta Butkus veda šiuolaikinio šokio pamokas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, Vyčio Jankausko šokio studijoje bei VU Kinetiniame teatre. Šį kartą norėjosi pasikalbėti ne tiek apie menininkės kūrybą, kiek apie jos pedagoginę patirtį bei šokį, egzistuojantį ir už scenos ribų.

Skaityti toliau >>

Nr. 29 (1135), 2015-07-24 | Šokis

Kas yra pamoka?

Japonų šokėjo, buto šokio simbolio Kazuo Ōno mintys

Ruošdamasis šokiui aš visuomet rūpinuosi, kur pradėti. Galimi du požiūrio taškai galvojant apie žmogaus gyvenimą apskritai. Iš vienos pusės – humanizmas, paremtas gilia meile ar idealistiniais jausmais, o iš kitos – pragmatizmas, kuris nukreipia į svarbiausius žmogaus poreikius ir troškimus.

Manau, kad mūsų gyvenimas paremtas šiais skirtingais požiūriais į gyvybę. Ir nemanau, jog šokis gali būti atsietas nuo supratimo, kad žmogus gyvas. Tai gali atrodyti akivaizdu, bet kur mes pradedam šokti? Dėl to aš visuomet dvejoju. Kai pradedu šokti to nebeklausdamas, nebesirūpinu žmogiškuoju gyvenimu. Jaučiu, kad šokis turėtų išaugti iš žmogaus gyvenimo svorio, pačios gyvybės esmės maišaties.

Skaityti toliau >>

Nr. 29 (1135), 2015-07-22 | Šokis

Kristina Steiblytė

Judesio grožis

Pokalbis su choreografu ir „Batsheva“ šokio trupės meno vadovu Ohadu Naharinu

Birželio 9 d. Lietuvos nacionaliniame dramos šokio trupė iš Izraelio „Batsheva“ rodė spektaklį „Deca Dance“. Spektaklį choreografas Ohadas Naharinas sukūrė 2000 metais. Siūlome Wendy Perron interviu su choreografu, publikuotą „Dance Magazin“ praėjus šešeriems metams po premjeros. Pokalbį pateikiame sutrumpintą.

Skaityti toliau >>

Nr. 24 (1130), 2015-06-19 | Šokis

Helmutas Šabasevičius

Ispaniškos temos vaikams

Nerijaus Juškos baleto ir šokio mokyklos spektaklis

Sąlyginę šokio tuštumą, kuri liko Vilniuje, kai gastrolių su dviem klasikiniais baletais – Piotro Čaikovskio „Gulbių ežeru“ (2 spektakliai) ir Adolphe’o Adamo „Žizel“ (4 spektakliai) – į Kiniją išvyko Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro baleto trupė, užpildė Nerijaus Juškos baleto ir šokio mokykla: birželio 6 d. ji iškilmingai baigė mokslo metus ir šia proga parodė spektaklį „Don Kichoto šalyje“.

Prieš keletą metų įvykusios šio spektaklio premjeros neteko matyti, tačiau akivaizdu, kad jo patrauklumas – nuolat besikeičianti šokių kompozicija ir kviestiniai baleto solistai, pasirodantys kartu su įvairaus amžiaus mokyklos auklėtiniais. Spektaklį pastatė choreografė ir pedagogė Rūta Kudžmaitė, sukomponavusi muziką iš įvairių Ludwigo Minkaus baletų. Miguelio de Cervanteso romano herojus, lydimas tarno Sančos Pansos, kaip ir gerai žinomame balete, klajoja po Ispaniją, ieškodamas vizijoje jį aplankiusios Dulsinėjos, o įžvelgęs smuklininko dukros Kitrės panašumą į savo viziją, padeda merginai nugalėti šykštų tėvą Lorencą ir manieringą jaunikį Gamašą bei laimingai ištekėti už mylimojo barzdaskučio Bazilio.

Paprastas siužetas, kurio veiksmas vyksta miesto aikštėje, čigonų tabore, sapnų karalystėje ir rūmuose, leidžia intrigą megzti ne netikėtais pasakojimo vingiais, bet spalvingu šokių kaleidoskopu, kurio leitmotyvas – ispaniškos temos, mokyklos pedagogų ir choreografų Nerijaus Juškos, Rūtos Kudžmaitės, Giedrės Zasčižinskaitės, Rasos Taučiūtės, Ingos Gerulskytės, Erikos Eismontaitės, Godos Bernotaitės pritaikytos pagal klasikinę choreografiją arba originaliai sukurtos vaikams.

Skaityti toliau >>

Nr. 23 (1129), 2015-06-12 | Šokis

Helmutas Šabasevičius

Šimtai šokančių princesių

Eglės Špokaitės baleto mokyklos spektaklis

Gegužės 24 d. Lietuvos nacionaliniame dramos teatre parodytas Eglės Špokaitės baleto mokyklos spektaklis – dviejų veiksmų baletas vaikams pagal Piotro Čaikovskio muziką „Dvylika šokančių princesių“ – suteikė progą scenoje pasirodyti keliems šimtams pirmosios Lietuvoje privačios baleto mokyklos auklėtinių.

2010 m. baigusi baleto solistės karjerą, daugeliui XX–XXI a. sandūros žiūrovų Eglė Špokaitė išliks Prima ballerina assoluta, tačiau jos įtaka Lietuvos šokio menui sukurtais vaidmenimis neapsiriboja. 2009-aisiais kartu su Kristina Sliesoraitiene įkurta Eglės Špokaitės baleto mokykla nuo 2012-ųjų turi padalinį Kaune, mokykloje mokosi daugiau kaip 600 vaikų – tai reikšmingas klasikinio šokio sąjūdis, jau akivaizdžiai davęs vaisių. Parodomosios baleto pamokos, jaunųjų baleto šokėjų konkursai – tik dalis šios mokyklos veiklos, sėjančios meilės šokiui pradą tarp įvairaus amžiaus žmonių, kultivuojančios šokio meno suvokimą, prisidedančios prie jo įvaizdžio tvirtinimo bei estetinės kokybės puoselėjimo.

Skaityti toliau >>

Nr. 22 (1128), 2015-06-03 | Šokis

„Dvylika šokančių princesių“. T. Ivanausko nuotr.

Helmutas Šabasevičius

Mažieji šokio impulsai

Naujos choreografinės formos Šokio teatre

Laukiant jau tradiciniu tapusio „Kūrybinio impulso“, inicijuoto Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro Baleto trupės meno vadovo Krzysztofo Pastoro (koncertas vyks birželio 28 d.), gegužės 8 d. savo originaliosios kūrybos vakarą surengė M.K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus moksleiviai.

Choreografiniai bandymai jau tapo reikšminga jaunųjų šokėjų ugdymo dalimi – taip suteikiama galimybė jiems pasijusti ne tik atlikėjais, bet ir kūrėjais. 33 šokio kompozicijos, parodytos dviejų dalių vakare, rodo, jog moksleiviams idėjų netrūksta. Jų lygis ir kokybė nevienoda – kitaip ir negali būti, kai šį sumanymą imasi įgyvendinti moksleiviai nuo ketvirtos iki tryliktos klasės. Vis dėlto šokėjų kuriama choreografija – tradicinis, bet patikimas ir organiškas kelias, leidžiantis vieną meninę raišką plastiškai pakeisti kita, aktualus ne vien „čia ir dabar“, bet ir galvojant apie tolesnes karjeros perspektyvas. Todėl „mankštinti“ moksleivių choreografinę mąstyseną – labai prasmingas improvizacijos mokytojų Vytauto Brazdylio ir Jekaterinos Deineko darbas.

Skaityti toliau >>

Nr. 21 (1127), 2015-05-29 | Šokis

Aurelijos Jakimavičiūtės kompozicija „Feniksas“

Helmutas Šabasevičius

Šiuolaikinio šokio vakarėlis

Modernaus šokio specializacijos moksleivių koncertas

Pasibaigus festivaliui „Naujasis Baltijos šokis“, kurį galima vertinti kaip svarbiausią šiuolaikinės Lietuvos choreografijos vitriną, šios kūrybos srities ambicijos nenuslūgo. Gegužės 23-iąją įvyko koncertas, kurį būtų galima pavadinti vakarėliu po „Naujojo Baltijos šokio“. Atšvęsti dar šiltų savo diplomų į Šokio teatrą pakvietė M.K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus Modernaus šokio specializacijos moksleiviai, jiems padėjo svečiai: Kauno choreografijos mokyklos ir Kauno šokio teatro „Aura“ šokėjai.

Prieš penkerius metus pradėję mokytis ką tik suformuotoje programoje, pirmieji diplomantai Vytenis Ražanskas, Diana Šenauskaitė ir Monika Vaišnytė koncerte prisiminė savo pirmąjį kūrinį – Linos Puodžiukaitės „La Petite Cascade“ pagal Rene Aubry muziką – ir iš tikro pasirodė subrendę, jaučiantys muziką, savo kūnus ir vienas kitą, judesiais perteikiantys abstrakčiuosius choreografinės kūrybos pradus.

Skaityti toliau >>

Nr. 21 (1127), 2015-05-27 | Šokis

Kristina Steiblytė

Šokio loterija

Festivaliui „Naujasis Baltijos šokis“ pasibaigus

Devynioliktasis tarptautinis šiuolaikinio šokio festivalis „Naujasis Baltijos šokis“, gegužės 6–12 d. vykęs Vilniuje, galėjo nustebinti ne vieną nuolatinį ar atsitiktinį festivalio žiūrovą. Taip nutinka su dauguma festivalių, bet šį kartą „Naujasis Baltijos šokis“ tapo loterija. Ir ne tik perkeltine prasme.

Žiūrovai, negalintys ar nenorintys matyti visų festivalio spektaklių, turėjo rinktis vieną iš penkiolikos šokio įvykių: pavienių spektaklių, spektaklių duetų ar ne visai šokėjiško pasivaikščiojimo virtualybėje. Norintys taip pat galėjo šviestis filmuotose ir gyvose paskaitose, apsilankyti Lietuvos šokio „Pitch Session“, kas dieną diskutuoti po spektaklių su Vlada Kalpokaite ir Ada Paukštyte. Rašančiam žmogui retai tenka dalyvauti tinkamo spektaklio rinkimosi loterijoje: reikia pamatyti kuo daugiau. O perkančiam bilietus lieka pasitikėti kūrėjų bei rengėjų pateikiama informacija, taip pat ir sėkme, kad bilietas į pasirinktą spektaklį būtų laimingas.

Šiemet festivalis skelbė ne tik flamandų šokio gūsį, bet ir kreipė į save dėmesį šūkiu „energija, kuri keičia“. Nors jis galėtų būti naudojamas ir kaip vienas iš galimų šokio apibūdinimų, vis dėlto šiemet ta energija visų pirma keitė ne judančius šokėjų kūnus, o patį festivalį: devynioliktasis „Naujasis Baltijos šokis“ išsiskyrė spektaklių, kur šokis yra tik viena iš išraiškos priemonių (ir nebūtinai dominuojanti), gausa.

Skaityti toliau >>

Nr. 20 (1126), 2015-05-22 | Šokis