7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Judesio grožis

Pokalbis su choreografu ir „Batsheva“ šokio trupės meno vadovu Ohadu Naharinu

Kristina Steiblytė
Nr. 24 (1130), 2015-06-19
Šokis
Deca Dance“. Ch. Nash nuotr.
Deca Dance“. Ch. Nash nuotr.
Birželio 9 d. Lietuvos nacionaliniame dramos šokio trupė iš Izraelio „Batsheva“ rodė spektaklį „Deca Dance“. Spektaklį choreografas Ohadas Naharinas sukūrė 2000 metais. Siūlome Wendy Perron interviu su choreografu, publikuotą „Dance Magazin“ praėjus šešeriems metams po premjeros. Pokalbį pateikiame sutrumpintą.
 
Šokote ir su Martha Graham, ir su Maurice’u Béjart’u. Papasakokite, kokią įtaką jie Jums padarė.
Béjart’as ir Graham buvo mano karjeros stotelės. Nors šokau jų trupėse, mano kūrybai tai neturėjo didelės įtakos. Aš iš jų mokiausi, bet jie nebuvo tokie reikšmingi mano kūrybai kaip Merce’as Cunninghamas, Bily Forsythe’as ar Pina Bausch. Kai dirbau Niujorke, solo man sukūrė Davidas Gordonas. Jis turi gerą multidimensinio judesio jausmą. Man buvo svarbu, kaip jis suvokia erdvės poveikį mūsų kūnams.
 
Kas yra „gaga“?
Gaga yra judesio, kurio mano trupė mokosi kasdien, pavadinimas. Su gaga išsiaiškiname savo judesio modelius, silpnas ir atrofavusias vietas. Mūsų judėjimas tampa iškalbingesnis, o tai leidžia eiti už įprastinių judesių ribos. Mes patiriame šokio džiaugsmą ir savo galią. Šokėjai tampa geri judesių interpretuotojai ir išradėjai.
 
Pastebėjau, kad Jūsų šokėjai scenoje kartais atrodo nerangiai. Jie ne visada tiksliai išrikiuoti. Mes jaučiame juos kaip žmones, o ne kaip atlikėjus ar linksmintojus. Ar tai išgaunate specialiai?
Tikiu, kad nerangumas gali būti ir gražus. O tai, kas visuotinai priimta kaip elegantiška ir simetriška, gali būti sustabarėję ir nuobodu. Kuriu tai, ką laikau gražiu judesiu, jame gali būti ir deformacijos prieskonio. Panašiai kaip garsą deformuoja elektrinė gitara.
 
Tokios kompanijos kaip „Hubbard Street“, „Ailey“ ar „Nederlands Dans Theater“ savo repertuare turi Jūsų darbų. Bet pastaruosius kelerius metus kūrėte tik „Batshevai“.
Turėjau labai gerų patirčių su kitų trupių šokėjais. Kurdamas tuos spektaklius daug išmokau. Bet su savo šokėjai man pavyksta atrasti daugiau sprendimų. Su jais daug kalbamės, stengiamės atverti ir vystyti tai, ką jie jau turi, o ne mokytis naujų dalykų. „Batshevos“ šokėjai nuostabiai kuria sodrius, intelektualius judesius, kokių aš niekada negalėčiau atlikti. Jie nešoka tik mano sugalvotų judesių – mums įdomu mokytis vieniems iš kitų. Kuriu choreografiją tik su savo šokėjais, nes mes vieni kitais iš tikrųjų pasitikime. Atėjęs į labai gražių šokėjų trupę ir paprašęs juos improvizuoti, labai negreit išgaučiau mane tenkinančius judesius. Su savo šokėjais darome penkių minučių sesijas su laikmačiu.
 
Akimirksniu kuriamas judesys!
Daugybę kartų gražiausias judesys atsirasdavo būtent per tas penkias minutes.
 
Ar su trupe šoksite ir Jūs?
Ne. Nenoriu šokti scenoje su savo šokėjais. Šoku su jais studijoje mokydamas gaga. Tai šiuo metu man atrodo prasmingiau.
 
Kodėl?
Gaga paaštrina šokėjo pojūčius. Daugiau jutiminio malonumo patiriu tiesiog būdamas erdvėje kaip šokėjas. Ir tai neturi nieko bendra su spektakliu. Šokis mane gydo, leidžia išlikti blaivaus proto. Jis jungia mane su mano beprotybe ir mano aistra.
 
Koks, Jūsų nuomone, menininko vaidmuo visuomenėje?
Nemanau, kad ypatingas. Mūsų vaidmuo toks pats, kaip ir visų kitų: vadovautis visuotine etika. Tai, ką darome kaip kūrėjai, darome iš meilės, aistros, nes esame pamišę, o ne todėl, kad žinome ir turime kam nors parodyti kelią. Bet šokiu ir menu mes vis dėlto galime atskleisti, kad naujos idėjos ir nauji sprendimai yra geresni už senus.
 
Esate sukūręs darbų, kuriuose publika į spektaklį įtraukiama psichologiškai arba fiziškai. Ar tai kyla iš Jūsų įsitikinimo, kad šokti turi visi?
Taip, aš norėčiau, kad šoktų visi. Bet mano kūriniuose tai yra kompozicijų dalis. Įtraukiant žiūrovus pavyksta sukurti daugiau skirtingų elementų įtampos. Tai žaidimas istorija, drama, manipuliavimas jausmais. Tai nesusiję su ugdymu. Man svarbus tas momentas, kuris tuoj išnyks. Jei 20 šokėjų pasikviečia 20 žiūrovų, scenoje yra jau 40 žmonių ir galima plėtoti ryšius tarp nostalgijos ir prietarų, nesaugumo jausmo ir humoro.
 
Man labai patinka humoras Jūsų darbuose. Bet jausmų spektras yra ganėtinai platus.
Ačiū. Į lengvumą žiūriu kaip į privalumą. Tikiu, kad svarbu juoktis iš savęs. Per kvailybę galiu pakilti į aukštesnes sferas, mažiau drovėtis ir labiau pasikliauti savo vaizduote.
 
Ką dar norėtumėte pasakyti mūsų skaitytojams?
Noriu pasakyti šokėjams: naikinkite veidrodžius, sudaužykite juos visose studijose. Jie gadina sielas ir užkerta kelią multidimensiniams judesiams, abstrakčiam mąstymu, be to, sutelkia į nuolatinį savęs stebėjimą, taip trukdydami jausti erdvę. Šokyje svarbūs pojūčiai, o ne šokančiojo atspindys. Taip pat norėčiau patarti šokėjams nebūti pernelyg ambicingiems ir susieti šokį su savo džiaugsmais, o aistrą – su pastangomis.
 
Parengė Kristina Steiblytė

 

Deca Dance“. Ch. Nash nuotr.
Deca Dance“. Ch. Nash nuotr.
Deca Dance“. Ch. Nash nuotr.
Deca Dance“. Ch. Nash nuotr.
Deca Dance“. Ch. Nash nuotr.
Deca Dance“. Ch. Nash nuotr.