Šokis
Silvija Čižaitė-Rudokienė
Laiko karoliukų žaidimai
Lietuvos šiuolaikinis šokis
Jei pradėsime šiuolaikinio šokio laiko karoliukų žaidimą nuo svarstymų, kas vyksta šiandien ir kas bus toliau, turbūt derėtų suprasti, kad šokio kelias lietuviškoje kūrybos padangėje niekada nebuvo pats tiesiausias. Lietuva buvo vadinama teatro šalimi, teatro, kuris griovė sienas (tariamas ar tikras), buvo nužymėtas egzistencializmo žyme, puoselėjamas kaip pasipriešinimo sistemai reiškinys. Teatro, kuris net būdamas apolitiškas, linkęs į lyriką, vienaip ar kitaip būdavo nuspalvinamas kultūrinės kovos motyvais. Tačiau šokio pasaulis gimdė ne ką mažesnius kovotojus, tik jų kelias buvo kur kas sudėtingesnis.
Brigita Kulbytė
Mąstyti, kaip padėti kitam
Pokalbis su menininku Denisu Kolomyckiu
Prioritetas visada buvo ir yra teatras – norėjau būti režisieriumi. Būdamas maždaug keturiolikos pradėjau lankyti Mažąją teatro akademiją (MTA). Tai parengiamieji aktorių kursai moksleiviams, ketinantiems studijuoti Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA). Dėstytojai MTA dirbo kaip su vaidybos studentais pirmame kurse – gyvūnėlių etiudai, scenos kalba, judesio, šokio pamokos etc.
Helmutas Šabasevičius
Naujos choreografijos erdvės
Aštuntasis „Kūrybinis impulsas“
2011 m. prie Lietuvos baleto trupės vairo stojęs choreografas Krzysztofas Pastoras metė gelbėjimo ratą tuomet merdėjusiai Lietuvos choreografijai – inicijavo „Kūrybinį impulsą“, padrąsindamas baleto artistus ir kitus su šokiu susijusius menininkus išbandyti jėgas kuriant choreografiją.
Helmutas Šabasevičius
Iš archyvo į „Kablį“
„Newborn“ Stasys Krasauskas
Įdomu stebėti, kaip apsisukus laiko ratui naujoji menininkų karta su nuoširdžiu džiugesiu atranda tai, kas vyresnei kartai buvo estetiniai autoritetai. Vienas jų – grafikas Stasys Krasauskas (1929–1977), kurio kūrybos Lietuvos nepriklausomybės priešaušryje gimusiems jauniesiems kūrėjams jau tenka ieškoti archyvuose, o savo atradimais dalintis erdvėse, kurios mažai asocijuojasi su meniniais praeities kūrėjų siekiais.
Tautvydas Urbelis
Kūnai ir erdvės
Festivalio „Naujasis Baltijos šokis ’19“ spektakliai (III)
Scenoje tįsančius kūnus akimirkai paslepia tamsa. Įsižiebus šviesai, jie jau išsidėstę kitose vietose. Netrukus tylus tamsaus techno motyvas išjudina „CocoonDance“ šokėjus Alvaro Estebaną, Wernerį Niggą ir Andrásas Déri.
Elvina Baužaitė
Šokio galimybės
Pokalbis su Mariumi Pinigiu
Šiuolaikinio šokio šokėjas ir choreografas Marius Pinigis kuria trupėje „Nuepiko“, bendradarbiauja su įvairiais šokio teatrais ir įgyvendina meninius projektus, su kuriais keliauja po pasaulį. Taip pat jis yra šokio ir judesio mokytojas, šiuo metu dirbantis „Judesio laboratorijoje“. Su Pinigiu kalbamės jam ruošiantis Šeiko šokio teatro ir Danijos šokio trupės „Granhøj Dans“ spektaklio „Boléro–Extended“ premjerai.
Tautvydas Urbelis
Beribiai kūnai
Festivalio „Naujasis Baltijos šokis ’19“ spektakliai (II)
Vos įžengę į sceną Shane’as Boersas, Simonas Busas ir Evangelos Biskas savo kūnais ima kurti choreografinį raštą. Lengvai, ironiškai, tačiau su juntamu nerimu „Dar blogiau“ pasiūlo savitą vizualią kalbą.
Guilherme’o Miotto choreografija pasižymi ekspresyvia judesio kaita. Šokėjai be perstojo formuoja ir ardo laikinas kūnų kompozicijas. Laikinumo būsena tampa pasirodymo norma, o šokėjų judesiai susilieja į raibuliuojantį raštą.
Helmutas Šabasevičius
Šokio dienoraščiai
Balandis ir dešimt gegužės dienų
Senokai rodytas Ludwigo Minkaus „Don Kichotas“ sudomino naujais vaidmenimis – didesniais ir mažesniais, tačiau pastebimais ir suteikusiais šiam senoviniam baletui naujų atspalvių ir naujos energijos. Spektaklyje taip pat dalyvavo svečias iš Ukrainos nacionalinės operos Denysas Nedakas, jis šoko Bazilį ir padėjo Olesiai Šaitanovai sukurti žavingą Kitri paveikslą.
Tautvydas Urbelis
Šokio pasaulyje ir už jo ribų
Festivalio „Naujasis Baltijos šokis ’19“ spektakliai (I)
Katedros aikštėje stovinčio krovininio konteinerio sienos prasiskiria ir keturkampis objektas transformuojasi į daugiakampę pasirodymo erdvę. Kartu su kintančia plieno struktūra į orą pakyla Satchie Noro, kuri kartu su konstruotuoju Silvainu Ohlu pasiūlo atidžiau žvilgtelti į žmogaus ir mašinos santykį pasirodyme „Origamis“.
Žilvinas Dautartas
Šokio profesionalai
Baletų triptikas LNOBT
Išties pranašiški poeto Maironio žodžiai, aktualūs visais laikais, visoms kartoms ir visoms profesijoms. Ne išimtis ir Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro baleto trupė, sezono pabaigai parengusi baleto triptiko premjerą. Trys skirtingos choreografijos, tarsi atstovaujančios skirtingiems stiliams, statytos skirtingų choreografų, tačiau visos trys pelnytai ar nepelnytai pretenduojančios į šiuolaikinio baleto titulą.
