7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Šokis

Ignas Zalieckas

Kartojimas – būdas suvokti nežinomą sritį

Pokalbis su Dovydu Strimaičiu

Dovydas Strimaitis – šiuolaikinio šokio menininkas, kuriantis Marselyje. Pradėjo šokti būdamas dvylikos metų. Studijavo šokį „Codarts“ menų universitete Nyderlanduose, ten sukūrė solo spektaklius „Pendulum“ ir „Still Waiting“, pastarasis parodytas Roterdamo ir „Korzo“ (Haga) teatruose. Po studijų nuo 2019 m. stažavosi pas žinomus choreografus, tokius kaip Jitti Chompee, Janas Martensas, Marina Mascarell, tų pačių metų rugsėjo mėnesį prisijungė prie Nacionalinio Marselio baleto teatro trupės, vadovaujamos kolektyvo „(La)Horde“. 2020 m. su estų choreografe Maarja Tõnisson pristatė bendrą darbą „Insula“. Naujausias jo solo spektaklis „Šokių kūrimo menas“ („The Art of Making Dances“) parodytas šių metų festivalyje „Naujasis Baltijos šokis“.

Dovydas Strimaitis spektaklyje „Šokių kūrimo menas“. D. Matvejevo nuotr.
Dovydas Strimaitis spektaklyje „Šokių kūrimo menas“. D. Matvejevo nuotr.
Dovydas Strimaitis spektaklyje „Šokių kūrimo menas“. D. Matvejevo nuotr.
Dovydas Strimaitis spektaklyje „Šokių kūrimo menas“. D. Matvejevo nuotr.
Dovydas Strimaitis spektaklyje „Šokių kūrimo menas“. D. Matvejevo nuotr.
Dovydas Strimaitis spektaklyje „Šokių kūrimo menas“. D. Matvejevo nuotr.
Dovydas Strimaitis spektaklyje „Šokių kūrimo menas“. D. Matvejevo nuotr.
Dovydas Strimaitis spektaklyje „Šokių kūrimo menas“. D. Matvejevo nuotr.
Dovydas Strimaitis spektaklyje „Šokių kūrimo menas“. D. Matvejevo nuotr.
Dovydas Strimaitis spektaklyje „Šokių kūrimo menas“. D. Matvejevo nuotr.
Dovydas Strimaitis spektaklyje „Šokių kūrimo menas“. D. Matvejevo nuotr.
Dovydas Strimaitis spektaklyje „Šokių kūrimo menas“. D. Matvejevo nuotr.
Dovydas Strimaitis spektaklyje „Šokių kūrimo menas“. D. Matvejevo nuotr.
Dovydas Strimaitis spektaklyje „Šokių kūrimo menas“. D. Matvejevo nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Meilė ir mirtis po kryžiais

Baletas „Romeo ir Džuljeta“ Klaipėdoje

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupė sezoną pradėjo Sergejaus Prokofjevo baletu „Romeo ir Džuljeta“, kurio premjeriniai spektakliai vyko rugsėjo 17, 18 ir 19 d. Žvejų rūmuose. Baletą pastatė Rusijos choreografas Kirillas Simonovas, su kuriuo trupė jau yra bendradarbiavusi, – baigiantis 2019 metams pristatė jo sukurtą Piotro Čaikovskio „Spragtuko“ versiją.

Oleksandra Borodina, Romanas Semenenko ir Taurūnas Baužas balete „Romeo ir Džuljeta“. M. Aleksos nuotr.
Oleksandra Borodina, Romanas Semenenko ir Taurūnas Baužas balete „Romeo ir Džuljeta“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Romeo ir Džuljeta“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Romeo ir Džuljeta“. M. Aleksos nuotr.
Oleksandra Borodina balete „Romeo ir Džuljeta“. M. Aleksos nuotr.
Oleksandra Borodina balete „Romeo ir Džuljeta“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Romeo ir Džuljeta“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Romeo ir Džuljeta“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Romeo ir Džuljeta“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Romeo ir Džuljeta“. M. Aleksos nuotr.
Oleksandra Borodina ir Romanas Semenenko balete „Romeo ir Džuljeta“. M. Aleksos nuotr.
Oleksandra Borodina ir Romanas Semenenko balete „Romeo ir Džuljeta“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Romeo ir Džuljeta“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Romeo ir Džuljeta“. M. Aleksos nuotr.
Olga Konošenko ir Arshakas Gyozalyanas balete „Romeo ir Džuljeta“. M. Aleksos nuotr.
Olga Konošenko ir Arshakas Gyozalyanas balete „Romeo ir Džuljeta“. M. Aleksos nuotr.
Žilvinas Dautartas

Talkininkai

Užsienio choreografijos mokyklų auklėtiniai Lietuvoje

Lietuvos baletui atšventus 95-ąjį gimtadienį, prisiminkime ir tuos, kurie padėjo, kai mums tikrai reikėjo paramos. Prisiminkime Sankt Peterburgo, Maskvos, Baku, Minsko, Kijevo, Rygos, kitų miestų choreografijos mokyklų auklėtinius, šokusius mūsų scenoje.

Scena iš baleto „Gulbių ežeras“ (1948, baletmeisteris Fiodoras Lopuchovas). Aliodijos Ruzgaitės archyvo nuotr.
Scena iš baleto „Gulbių ežeras“ (1948, baletmeisteris Fiodoras Lopuchovas). Aliodijos Ruzgaitės archyvo nuotr.
Pavelas Petrovas balete „Gulbių ežeras“. Kauno miesto muziejaus nuotr.
Pavelas Petrovas balete „Gulbių ežeras“. Kauno miesto muziejaus nuotr.
Ramutė Janavičiūtė, Tamara Sventickaitė ir Natalija Makarova-Sodeikienė balete „Audronė“. Aliodijos Ruzgaitės archyvo nuotr.
Ramutė Janavičiūtė, Tamara Sventickaitė ir Natalija Makarova-Sodeikienė balete „Audronė“. Aliodijos Ruzgaitės archyvo nuotr.
Sergejus Gončarovas ir Irena Kalvaitytė balete „Tyna“. Aliodijos Ruzgaitės archyvo nuotr.
Sergejus Gončarovas ir Irena Kalvaitytė balete „Tyna“. Aliodijos Ruzgaitės archyvo nuotr.
Svetlana Masaniova ir Jonas Katakinas balete „Užkeiktieji vienuoliai“. G. Talučio nuotr.
Svetlana Masaniova ir Jonas Katakinas balete „Užkeiktieji vienuoliai“. G. Talučio nuotr.
Aistė Šivytė

Pabūti savoj krūvoj

Vilniaus miesto šokio teatro „Low Air“ spektaklis

Žvelgiant į paauglių teatro tendencijas Lietuvoje nesunku pastebėti, kad režisieriui, stojusiam prieš jauną žiūrovą, patraukliausi dažniausiai atrodo du keliai – pastatymai pagal programinę literatūrą arba apie mokyklą. „Programinis“ spektaklis retai kada siekia kalbėti apie savo žiūrovą, o ir neprivalo to daryti.

Scena iš šokio spektaklio „Me Two / Savoj krūvoj“. G. Jauniškio nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Me Two / Savoj krūvoj“. G. Jauniškio nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Me Two / Savoj krūvoj“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Me Two / Savoj krūvoj“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Me Two / Savoj krūvoj“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Me Two / Savoj krūvoj“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Me Two / Savoj krūvoj“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Me Two / Savoj krūvoj“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Me Two / Savoj krūvoj“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Me Two / Savoj krūvoj“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Me Two / Savoj krūvoj“. G. Jauniškio nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Me Two / Savoj krūvoj“. G. Jauniškio nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Me Two / Savoj krūvoj“. G. Jauniškio nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Me Two / Savoj krūvoj“. G. Jauniškio nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Me Two / Savoj krūvoj“.  A. Skulskytės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Me Two / Savoj krūvoj“. A. Skulskytės nuotr.
Žilvinas Dautartas

Reiklumas sau

X ir XI baleto mokyklos laida. Aušra Gineitytė

„(...) 80 procentų šokėjų neturi vidurinio išsilavinimo (...).“ Tai citata iš baletmeisterio Vytauto Grivicko, 1951 m. paskirto Operos ir baleto teatro baleto vadovu, pareiškimo Meno reikalų valdybos viršininkui Juozui Banaičiui.

Aušra Gineitytė ir Raimundas Maskaliūnas balete „Don Kichotas“. M. Raškovskio nuotr.
Aušra Gineitytė ir Raimundas Maskaliūnas balete „Don Kichotas“. M. Raškovskio nuotr.
Aušra Gineitytė balete „Miegančioji gražuolė“. A. Gineitytės asmeninio archyvo nuotr.
Aušra Gineitytė balete „Miegančioji gražuolė“. A. Gineitytės asmeninio archyvo nuotr.
Aušra Gineitytė balete „Miegančioji gražuolė“. A. Gineitytės asmeninio archyvo nuotr.
Aušra Gineitytė balete „Miegančioji gražuolė“. A. Gineitytės asmeninio archyvo nuotr.
Aušra Gineitytė ir Aleksandras Molodovas balete „Žydrasis Dunojus“. M. Raškovskio nuotr.
Aušra Gineitytė ir Aleksandras Molodovas balete „Žydrasis Dunojus“. M. Raškovskio nuotr.
Aušra Gineitytė balete „Don Kichotas“. A. Gineitytės asmeninio archyvo nuotr.
Aušra Gineitytė balete „Don Kichotas“. A. Gineitytės asmeninio archyvo nuotr.
Aušra Gineitytė balete „Don Kichotas“. A. Gineitytės asmeninio archyvo nuotr.
Aušra Gineitytė balete „Don Kichotas“. A. Gineitytės asmeninio archyvo nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Baletas senajame elinge

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro spektakliai „Stabat Mater“ ir „Šventasis pavasaris“

Su rumunų kilmės Slovėnijos choreografo Edwardo Clugo kūryba Lietuvos žiūrovus pirmą kartą 2017 m. supažindino festivalis „Midsummer Vilnius“, pristatęs jo baletą „Radio and Juliet“. 2018 m. Latvijos nacionalinės operos baleto trupė minint Estijos, Latvijos ir Lietuvos valstybingumo šimtmečius surengtoje didžiausių nacionalinių teatrų mainų programoje Vilniuje parodė jo baletą „Peras Giuntas“ (https://www.7md.lt/sokis/2018-10-19/Latviu-baletas-Vilniuje).

Scena iš šokio spektaklio „Šventasis pavasaris“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Šventasis pavasaris“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Stabat Mater“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Stabat Mater“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Stabat Mater“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Stabat Mater“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Stabat Mater“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Stabat Mater“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Stabat Mater“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Stabat Mater“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Stabat Mater“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Stabat Mater“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Stabat Mater“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Stabat Mater“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Stabat Mater“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Stabat Mater“. M. Aleksos nuotr.
Rosana Lukauskaitė

Didysis individų gynimo maršas

Šeiko šokio teatro spektaklis „Paženklintas“

Iš Belgijos kilęs Nielsas Claesas jau šešerius metus gyvena ir kuria Lietuvoje. 2017-aisiais ir šiemet šokėjas pelnė „Auksinį scenos kryžių“ už vaidmenis Šeiko šokio teatro spektakliuose. Šiuolaikinio šokio asociacija jį paskelbė įsimintiniausiu praėjusių metų šokėju, o gegužės 5 d. Palangos kurhauzo salėje jis pristatė šokio monospektaklį „Paženklintas“ apie patyčias ir jų poveikį.

Nielsas Claesas šokio spektaklyje „Paženklintas“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Nielsas Claesas šokio spektaklyje „Paženklintas“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Nielsas Claesas šokio spektaklyje „Paženklintas“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Nielsas Claesas šokio spektaklyje „Paženklintas“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Nielsas Claesas šokio spektaklyje „Paženklintas“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Nielsas Claesas šokio spektaklyje „Paženklintas“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Nielsas Claesas šokio spektaklyje „Paženklintas“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Nielsas Claesas šokio spektaklyje „Paženklintas“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Nielsas Claesas šokio spektaklyje „Paženklintas“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Nielsas Claesas šokio spektaklyje „Paženklintas“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Šokio dienoraščiai

Gegužė ir birželis

Tradicinis Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) pavasarinis renginys – choreografinių kompozicijų koncertas „Kūrybinis impulsas“ – šiemet vyko po COVID-19 ženklu.

Vilija Montrimaitė ir Haruka Ohno choreografinėjė kompozicijoje „Vingiuotos mintys“ („Kūrybinis impulsas“). M. Aleksos nuotr.
Vilija Montrimaitė ir Haruka Ohno choreografinėjė kompozicijoje „Vingiuotos mintys“ („Kūrybinis impulsas“). M. Aleksos nuotr.
Vilija Montrimaitė ir Aistis Kavaliauskas choreografinėjė kompozicijoje „Pasikalbėkim“ („Kūrybinis impulsas“). M. Aleksos nuotr.
Vilija Montrimaitė ir Aistis Kavaliauskas choreografinėjė kompozicijoje „Pasikalbėkim“ („Kūrybinis impulsas“). M. Aleksos nuotr.
Zsoltas Vencelis Kovácsas choreografinėjė kompozicijoje „Nurimk, širdie“ („Kūrybinis impulsas“). M. Aleksos nuotr.
Zsoltas Vencelis Kovácsas choreografinėjė kompozicijoje „Nurimk, širdie“ („Kūrybinis impulsas“). M. Aleksos nuotr.
Nora Straukaitė Nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos koncerte „Vaikai vaikams“. NMKČMM nuotr.
Nora Straukaitė Nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos koncerte „Vaikai vaikams“. NMKČMM nuotr.
Jonas Bernardas Kertenis Nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos koncerte „Vaikai vaikams“. NMKČMM nuotr.
Jonas Bernardas Kertenis Nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos koncerte „Vaikai vaikams“. NMKČMM nuotr.
Akvilė Šulcaitė Nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos koncerte „Vaikai vaikams“. NMKČMM nuotr.
Akvilė Šulcaitė Nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos koncerte „Vaikai vaikams“. NMKČMM nuotr.
Barbora Gudavičiūtė Nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos koncerte „Vaikai vaikams“. NMKČMM nuotr.
Barbora Gudavičiūtė Nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos koncerte „Vaikai vaikams“. NMKČMM nuotr.
Agnė Juškaitė Nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos koncerte „Vaikai vaikams“. NMKČMM nuotr.
Agnė Juškaitė Nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos koncerte „Vaikai vaikams“. NMKČMM nuotr.
Ignas Zalieckas

Šokiui reikia pasiduoti ir leisti jam vykti

Pokalbis su Greta Grinevičiūte

Šiuolaikinio šokio atlikėja bei kūrėja Greta Grinevičiūtė yra viena iš nepriklausomos šiuolaikinio šokio meno organizacijos „Be kompanijos“ įkūrėjų, kartu su Agniete Lisičkinaite sukūrė šokio spektaklius „B ir B dialogas“ (2016), „Banana Dream“ (2018). Jos kūrybos braižą apibūdina šokio spektaklių trilogija „Šokis dulkių siurbliui ir tėčiui“ („Menų spaustuvė“, 2018), „Šokis skalbimo mašinai ir mamai“ (Meno ir mokslo laboratorija, 2020) bei „Šokis objektui ir vaikui“ (MMLAB, 2021).

Greta Grinevičiūtė spektaklyje „Šokis skalbimo mašinai ir mamai“. D. Putino nuotr.
Greta Grinevičiūtė spektaklyje „Šokis skalbimo mašinai ir mamai“. D. Putino nuotr.
Greta Grinevičiūtė spektaklyje „Šokis objektui ir vaikui“. D. Putino nuotr.
Greta Grinevičiūtė spektaklyje „Šokis objektui ir vaikui“. D. Putino nuotr.
Paulius Markevičius ir Greta Grinevičiūtė spektaklyje „Šokis objektui ir vaikui“. D. Putino nuotr.
Paulius Markevičius ir Greta Grinevičiūtė spektaklyje „Šokis objektui ir vaikui“. D. Putino nuotr.
Greta Grinevičiūtė spektaklyje „Šokis objektui ir vaikui“. D. Putino nuotr.
Greta Grinevičiūtė spektaklyje „Šokis objektui ir vaikui“. D. Putino nuotr.
Greta Grinevičiūtė ir Agnė Matulevičiūtė spektaklyje „Šokis objektui ir vaikui“. D. Putino nuotr.
Greta Grinevičiūtė ir Agnė Matulevičiūtė spektaklyje „Šokis objektui ir vaikui“. D. Putino nuotr.
Agnė Matulevičiūtė ir Greta Grinevičiūtė spektaklyje „Šokis objektui ir vaikui“. D. Putino nuotr.
Agnė Matulevičiūtė ir Greta Grinevičiūtė spektaklyje „Šokis objektui ir vaikui“. D. Putino nuotr.
Greta Grinevičiūtė spektaklyje „Šokis skalbimo mašinai ir mamai“. D. Putino nuotr.
Greta Grinevičiūtė spektaklyje „Šokis skalbimo mašinai ir mamai“. D. Putino nuotr.
Greta Grinevičiūtė spektaklyje „Šokis skalbimo mašinai ir mamai“. D. Putino nuotr.
Greta Grinevičiūtė spektaklyje „Šokis skalbimo mašinai ir mamai“. D. Putino nuotr.
Agnė Zėringytė

Gera būti, kurti ir šokti Lietuvoje

Pokalbis su šokėja Julija Stankevičiūte

Šokėja Julija Stankevičiūtė šiuo metu baigia klasikinio šokio bakalauro studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, tačiau iki tol jau stažavosi trupėje „Ballet du Rhin“ Prancūzijoje bei Hagos karališkojoje konservatorijoje Nyderlanduose, pelnė apdovanojimus ne viename tarptautiniame konkurse.

Julija Stankevičiūtė. M. Aleksos nuotr.
Julija Stankevičiūtė. M. Aleksos nuotr.
Julija Stankevičiūtė šokio spektaklyje „Eglė žalčių karalienė“. M. Aleksos nuotr.
Julija Stankevičiūtė šokio spektaklyje „Eglė žalčių karalienė“. M. Aleksos nuotr.
Julija Stankevičiūtė ir Mantas Černeckas šokio spektaklyje „Eglė žalčių karalienė“. M. Aleksos nuotr.
Julija Stankevičiūtė ir Mantas Černeckas šokio spektaklyje „Eglė žalčių karalienė“. M. Aleksos nuotr.
Darius Berulis, Aušra Krasauskaitė ir Julija Stankevičiūtė šokio spektaklyje „Eglė žalčių karalienė“. M. Aleksos nuotr.
Darius Berulis, Aušra Krasauskaitė ir Julija Stankevičiūtė šokio spektaklyje „Eglė žalčių karalienė“. M. Aleksos nuotr.
Julija Stankevičiūtė balete „Spragtukas“. M. Aleksos nuotr.
Julija Stankevičiūtė balete „Spragtukas“. M. Aleksos nuotr.
Julija Stankevičiūtė balete „Spragtukas“. M. Aleksos nuotr.
Julija Stankevičiūtė balete „Spragtukas“. M. Aleksos nuotr.
Julija Stankevičiūtė balete „Snieguolė ir septyni nykštukai“. M. Aleksos nuotr.
Julija Stankevičiūtė balete „Snieguolė ir septyni nykštukai“. M. Aleksos nuotr.
Julija Stankevičiūtė balete „Čipolinas“. M. Aleksos nuotr.
Julija Stankevičiūtė balete „Čipolinas“. M. Aleksos nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 23  >>> Archyvas