7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Šokis

Ignas Zalieckas

Burnešų istorijos jaudina žmones, kuriems rūpi lyties klausimai

Pokalbis su Nataša Živković

Nataša Živković (g. 1981) – choreografė, šokėja, aktorė ir pedagogė iš Slovėnijos, kurianti skirtingose scenos meno srityse. Baigusi baleto mokyklą, pasirinko šiuolaikinį šokį ir bendradarbiavo su įvairiais choreografais. Jos debiutinis spektaklis „Antras šansas pirmajai meilei (išsivaduoti iš Nace Junkaro)“ (prodiuseris „City of Women“), nagrinėjantis motinos ir dukters ryšį, bei kiti jos šokio ir teatro pasiekimai 2009 m. pelnė jai „Zlata ptica“ apdovanojimą. Jos spektaklis „Tėvo labui“ (2014) tiria tėvo ir dukters santykius, o naujausias darbas „Kvadratas“ (2020) užbaigia šeimos trilogiją. 2016 m. ji vaidino ir bendradarbiavo kuriant spektaklius „Jei esi laimingas“ („Bunker“), „Atgal laiku“ (Liublianos lėlių teatras) ir „Tiesiog kartais atrodyti kaip visi kiti“ („Emanat“). Jos monospektaklis „Sūnelis“ (2018, „City of Women“) laimėjo pagrindinį Tarptautinio kylančių atlikėjų festivalio ACT Bilbao mieste Ispanijoje prizą. Šis spektaklis bus parodytas festivalio „Sirenos“ tarptautinėje programoje.

 

Nataša Živković. N. Žgank nuotr.
Nataša Živković. N. Žgank nuotr.
Nataša Živković spektaklyje „Sūnelis“. N. Žgank nuotr.
Nataša Živković spektaklyje „Sūnelis“. N. Žgank nuotr.
Nataša Živković spektaklyje „Sūnelis“. N. Žgank nuotr.
Nataša Živković spektaklyje „Sūnelis“. N. Žgank nuotr.
Nataša Živković spektaklyje „Kvadratas“. N. Žgank nuotr.
Nataša Živković spektaklyje „Kvadratas“. N. Žgank nuotr.
Nataša Živković spektaklyje „Kvadratas“. N. Žgank nuotr.
Nataša Živković spektaklyje „Kvadratas“. N. Žgank nuotr.
Nataša Živković spektaklyje „Tėvo labui“. „Via negativa“ (Marcandrea) nuotr.
Nataša Živković spektaklyje „Tėvo labui“. „Via negativa“ (Marcandrea) nuotr.
Scena iš spektaklio „Antras šansas pirmajai meilei (išsivaduoti iš Nace Junkaro)“. „City of Women“ nuotr.
Scena iš spektaklio „Antras šansas pirmajai meilei (išsivaduoti iš Nace Junkaro)“. „City of Women“ nuotr.
Agnė Zėringytė

Į sceną reikia eiti kuo dažniau

Pokalbis su balerina Julija Šumacheryte

Balerina Julija Šumacherytė, dar mokydamasi Nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos paskutinėje klasėje, prisijungė prie Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) trupės, kurioje šoka iki šiol. Sukūrė vaidmenis spektakliuose „Spragtukas“, „Don Kichotas“, „Piaf“ (choreografas Mauro Bigonzetti, 2017), „Korsaras“ (choreografas Manuelis Legris, 2018), „Flesh“ (choreografas Ivánas Pérezas, 2022) ir kt.

Julija Šumacherytė balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Julija Šumacherytė balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Julija Šumacherytė balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Julija Šumacherytė balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Emilija Šumacherytė, Julija Šumacherytė ir Karolina Matačinaitė balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Emilija Šumacherytė, Julija Šumacherytė ir Karolina Matačinaitė balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Julija Šumacherytė balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Julija Šumacherytė balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Žilvinas Beniuševičius ir Julija Šumacherytė choreografinėjė kompozicijoje „Metabolė“ („Kūrybinis impulsas“). M. Aleksos nuotr.
Žilvinas Beniuševičius ir Julija Šumacherytė choreografinėjė kompozicijoje „Metabolė“ („Kūrybinis impulsas“). M. Aleksos nuotr.
Žilvinas Beniuševičius ir Julija Šumacherytė choreografinėjė kompozicijoje „Metabolė“ („Kūrybinis impulsas“). M. Aleksos nuotr.
Žilvinas Beniuševičius ir Julija Šumacherytė choreografinėjė kompozicijoje „Metabolė“ („Kūrybinis impulsas“). M. Aleksos nuotr.
Ernestas Barčaitis ir Julija Šumacherytė balete „Flesh“. M. Aleksos nuotr.
Ernestas Barčaitis ir Julija Šumacherytė balete „Flesh“. M. Aleksos nuotr.
Ernestas Barčaitis ir Julija Šumacherytė balete „Flesh“. M. Aleksos nuotr.
Ernestas Barčaitis ir Julija Šumacherytė balete „Flesh“. M. Aleksos nuotr.
Gintarė Žaltauskaitė

Šiuolaikinio teatro netikėtumai mažiausiems žiūrovams

Ievos Jackevičiūtės įspūdžiai iš tarptautinių vaikų teatro festivalių

Lietuvoje populiarėja spektakliai, skirti mažiausiems žiūrovams, kūdikiams ir vaikams iki penkerių metų, tad teatro profesionalai žinias kaupia ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Ką tik iš tarptautinių vaikų teatro festivalių „Dziecinada“ Lenkijoje ir „Bibu & ASSITEJ“ Švedijoje grįžusi aktorė, viena iš trupės „No Shoes“ įkūrėjų, režisierė Ieva Jackevičiūtė pabrėžia, kad šiuolaikinis teatras, skirtas mažiausiems, akcentuoja vaiką.

Heung Won Lee spektaklyje „Aš kaip ir tu“. K. Čyžiūtės Svirskienės nuotr.
Heung Won Lee spektaklyje „Aš kaip ir tu“. K. Čyžiūtės Svirskienės nuotr.
Marine Fernandez ir Heung Won Lee spektaklyje „Aš kaip ir tu“. K. Čyžiūtės Svirskienės nuotr.
Marine Fernandez ir Heung Won Lee spektaklyje „Aš kaip ir tu“. K. Čyžiūtės Svirskienės nuotr.
Marine Fernandez spektaklyje „Aš kaip ir tu“. K. Čyžiūtės Svirskienės nuotr.
Marine Fernandez spektaklyje „Aš kaip ir tu“. K. Čyžiūtės Svirskienės nuotr.
Heung Won Lee ir Marine Fernandez spektaklyje „Aš kaip ir tu“. K. Čyžiūtės Svirskienės nuotr.
Heung Won Lee ir Marine Fernandez spektaklyje „Aš kaip ir tu“. K. Čyžiūtės Svirskienės nuotr.
Heung Won Lee ir Marine Fernandez spektaklyje „Aš kaip ir tu“. K. Čyžiūtės Svirskienės nuotr.
Heung Won Lee ir Marine Fernandez spektaklyje „Aš kaip ir tu“. K. Čyžiūtės Svirskienės nuotr.
Raimondas Klezys ir Ieva Brikė spektaklyje „Lopšinė Žemei“. V. Šulinsko nuotr.
Raimondas Klezys ir Ieva Brikė spektaklyje „Lopšinė Žemei“. V. Šulinsko nuotr.
Ieva Brikė spektaklyje „Lopšinė Žemei“. V. Šulinsko nuotr.
Ieva Brikė spektaklyje „Lopšinė Žemei“. V. Šulinsko nuotr.
Raimondas Klezys spektaklyje „Lopšinė Žemei“. V. Šulinsko nuotr.
Raimondas Klezys spektaklyje „Lopšinė Žemei“. V. Šulinsko nuotr.
Ignas Zalieckas

Nepastovaus gyvenimo ir minčių judesys

Pokalbis su šokėja Marija Ivaškevičiūte

Marija Ivaškevičiūtė, M.K. Čiurlionio menų mokykloje baigusi šiuolaikinio šokio specialybę, pradėjo dirbti Šeiko šokio teatre Klaipėdoje. Bendradarbiavo su tokiais choreografais kaip Agnija Šeiko, Ugnė Dievaitė, Inga Kuznecova, Palle Granhøjus, Daphnis Kokkinos, Vilma Pitrinaitė, Dalija Acin Thelander ir kt. Šoko įvairiuose festivaliuose užsienyje: Vokietijoje, Norvegijoje, Ispanijoje, Maltoje. Už vaidmenį šokio spektaklyje „Klajojančios kopos“ (choreografas Daphnis Kokkinos, 2020) apdovanota „Auksiniu scenos kryžiumi. Taip pat filmavosi architektūros ir šokio projekte „Šokis plius miestas“.

Marija Ivaškevičiūtė spektaklyje „Klajojančios kopos“. M. Lukošiaus nuotr.
Marija Ivaškevičiūtė spektaklyje „Klajojančios kopos“. M. Lukošiaus nuotr.
Marija Ivaškevičiūtė spektaklyje „Boléro-Extended“. Tarptautinio Klaipėdos violončelės festivalio ir konkurso nuotr.
Marija Ivaškevičiūtė spektaklyje „Boléro-Extended“. Tarptautinio Klaipėdos violončelės festivalio ir konkurso nuotr.
Marija Ivaškevičiūtė spektaklyje „Boléro-Extended“. D. Matvejevo nuotr.
Marija Ivaškevičiūtė spektaklyje „Boléro-Extended“. D. Matvejevo nuotr.
Marija Ivaškevičiūtė spektaklyje „Laikas nė(e)rimui“. G. Kuznecovo nuotr.
Marija Ivaškevičiūtė spektaklyje „Laikas nė(e)rimui“. G. Kuznecovo nuotr.
Nielsas Claesas ir Marija Ivaškevičiūtė spektaklyje „Laikas nė(e)rimui“. G. Kuznecovo nuotr.
Nielsas Claesas ir Marija Ivaškevičiūtė spektaklyje „Laikas nė(e)rimui“. G. Kuznecovo nuotr.
Nielsas Claesas ir Marija Ivaškevičiūtė spektaklyje „Laikas nė(e)rimui“. Šeiko šokio teatro nuotr.
Nielsas Claesas ir Marija Ivaškevičiūtė spektaklyje „Laikas nė(e)rimui“. Šeiko šokio teatro nuotr.
Scena iš spektaklio „Ordredesordreordredesordre“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Ordredesordreordredesordre“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Marija Ivaškevičiūtė spektaklyje „Klajojančios kopos“. M. Lukošiaus nuotr.
Marija Ivaškevičiūtė spektaklyje „Klajojančios kopos“. M. Lukošiaus nuotr.
Žilvinas Dautartas

Statistikos viražai

Apie Lietuvos baleto repertuarą ir jo įgyvendinimą

Knaisiodamasis archyve radau pageltusį leidinuką „1920–1940 Valstybinis Operos teatras“. Kiek pavartęs, prie vieno svetimkūnio, išsiskiriančio dydžiu, pamačiau priklijuotą iškarpą iš 1937 m. rugsėjo 16 d. laikraščio (pavadinimas nenurodytas). Sudomino antraštė „Valstybės Drama ir Baletas skaičiais 1936–1937 m. sezono metų“. Kadangi 1936 m. Lietuvos baletas jau buvo atšventęs savo dešimtmetį, buvo įdomu sužinoti, kaip jis pasikeitė remiantis skaičiais, pateikta statistika.

Julija Stankevičiūtė balete „Spragtukas“. M. Aleksos nuotr.
Julija Stankevičiūtė balete „Spragtukas“. M. Aleksos nuotr.
Greta Gylytė balete „Žizel“. M. Aleksos nuotr.
Greta Gylytė balete „Žizel“. M. Aleksos nuotr.
Olesia Šaitanova ir Jonas Laucius balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Olesia Šaitanova ir Jonas Laucius balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Kristina Gudžiūnaitė ir Martynas Rimeikis balete „Romeo ir Džuljeta“. M. Aleksos nuotr.
Kristina Gudžiūnaitė ir Martynas Rimeikis balete „Romeo ir Džuljeta“. M. Aleksos nuotr.
Jeronimas Krivickas ir Mantas Daraškevičius balete „Procesas“. M. Aleksos nuotr.
Jeronimas Krivickas ir Mantas Daraškevičius balete „Procesas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Dienos, minutės“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Dienos, minutės“. M. Aleksos nuotr.
Bronius Kelbauskas balete „Arlekinada“. LTMKM nuotr.
Bronius Kelbauskas balete „Arlekinada“. LTMKM nuotr.
Pavelas Petrovas balete „Gulbių ežeras“. Kauno miesto muziejaus nuotr.
Pavelas Petrovas balete „Gulbių ežeras“. Kauno miesto muziejaus nuotr.
Rimgailė Renevytė, Ieva Tumanovičiūtė

Iš mūsų vaidybų

Laiškai apie teatrą (VI)

Tavo taikliai aprašytą tarpinę būseną, lydimą abejingumo ir vienatvės, kai sunku įsijausti į kūrinį, teatre pagaliau man nutraukė gegužės 15 d. Jaunimo teatre žiūrėtas Eglės Švedkauskaitės režisuotas premjerinis spektaklis „Jauno žmogaus memuarai“ pagal Ričardo Gavelio laiškų romaną. Seniai taip mėgavausi kūriniu: traukė ir temos, ir forma.

Viktorija Kuodytė ir Vainius Sodeika spektaklyje „Jauno žmogaus memuarai“. D. Matvejevo nuotr.
Viktorija Kuodytė ir Vainius Sodeika spektaklyje „Jauno žmogaus memuarai“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Jauno žmogaus memuarai“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Jauno žmogaus memuarai“. D. Matvejevo nuotr.
Aleksas Kazanavičius spektaklyje „Jauno žmogaus memuarai“. D. Matvejevo nuotr.
Aleksas Kazanavičius spektaklyje „Jauno žmogaus memuarai“. D. Matvejevo nuotr.
Martynas Nedzinskas spektaklyje „Nuostabūs dalykai“. Manto HeadShooter nuotr.
Martynas Nedzinskas spektaklyje „Nuostabūs dalykai“. Manto HeadShooter nuotr.
Martynas Nedzinskas spektaklyje „Nuostabūs dalykai“. Manto HeadShooter nuotr.
Martynas Nedzinskas spektaklyje „Nuostabūs dalykai“. Manto HeadShooter nuotr.
Jelena Orlova spektaklyje „Medėja svetimšalė“. D. Matvejevo nuotr.
Jelena Orlova spektaklyje „Medėja svetimšalė“. D. Matvejevo nuotr.
Jelena Orlova ir Viačeslavas Lukjanovas spektaklyje „Medėja svetimšalė“. D. Matvejevo nuotr.
Jelena Orlova ir Viačeslavas Lukjanovas spektaklyje „Medėja svetimšalė“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš baleto „Dienos, minutės“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Dienos, minutės“. M. Aleksos nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Nerimo ir ilgesio šokis

Vienaveiksmių baletų triptikas LNOBT

Prieš porą metų Didžiajame teatre Poznanėje parodytas vienaveiksmių baletų vakaras BER (Robert Bondara / Alexander Ekman / Martynas Rimeikis), o gegužės 27 d. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (LNOBT) įvykusio panašiais principais sukomponuoto baletų triptiko programėlę papuošė raidės RPM. Trys choreografai – lietuvis Martynas Rimeikis (g. 1980), ispanas Ivánas Pérezas (g. 1983) ir anglas Wayne’as McGregoras (g. 1970), trys skirtingi kūriniai, trys panašia kontempliatyvia nuotaika persmelktos šokio novelės, judesiu atskleidžiančios žmogaus sielą, spinduliuojančią nerimą, ilgesį ir viltį.

Scena iš baleto „Dienos, minutės“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Dienos, minutės“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Dienos, minutės“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Dienos, minutės“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Dienos, minutės“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Dienos, minutės“. M. Aleksos nuotr.
Jeronimas Krivickas ir Julija Stankevičiūtė balete „Dienos, minutės“. M. Aleksos nuotr.
Jeronimas Krivickas ir Julija Stankevičiūtė balete „Dienos, minutės“. M. Aleksos nuotr.
Danielis Dolanas ir Ernestas Barčaitis balete „Dienos, minutės“. M. Aleksos nuotr.
Danielis Dolanas ir Ernestas Barčaitis balete „Dienos, minutės“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Dienos, minutės“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Dienos, minutės“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Flesh“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Flesh“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Flesh“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Flesh“. M. Aleksos nuotr.
Ignas Zalieckas

Pirmiausia reikia gerai pažinti kūną

Pokalbis su šokėja Viktorija Zobielaite

Baigusi šiuolaikinio šokio studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje Viktorija Zobielaitė pradėjo šokti Šeiko šokio teatre. Dirbo su įvairiais Lietuvos ir užsienio choreografais: Agnija Šeiko, Aira Naginevičiūte-Adomaitiene, Vyčiu Jankausku, Rachidu Ouramdane’u, Claudeu Brumachonu, Benjaminu Lamarcheu, Samueliu Mathieu, Alexandra Pirici ir kt. Šoko tokiuose spektakliuose kaip „La CALASH La Latin-LT“(choreografas Palle Granhøjus, 2022), „Kill, Baby, Kill“ (choreografė Inga Kuznecova, 2021), „Audros akis“ (choreografas Rachidas Ouramdane’as, 2021), „Boléro-Extended“ (choreografas Granhøjus, 2019), „Pareiškiu – Brandir“ (choreografas Albanas Richardas, 2018) ir kt.

Viktorija Zobielaitė šokio spektaklyje „Audros akis“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Viktorija Zobielaitė šokio spektaklyje „Audros akis“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Viktorija Zobielaitė ir Nielsas Claesas šokio spektaklyje „Audros akis“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Viktorija Zobielaitė ir Nielsas Claesas šokio spektaklyje „Audros akis“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Viktorija Zobielaitė šokio spektaklyje „Audros akis“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Viktorija Zobielaitė šokio spektaklyje „Audros akis“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Audros akis“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Audros akis“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Audros akis“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Audros akis“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Audros akis“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Audros akis“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Mantas Černeckas, Viktorija Zobielaitė ir Oksana Griaznova šokio spektaklyje „Kill, Baby, Kill. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Mantas Černeckas, Viktorija Zobielaitė ir Oksana Griaznova šokio spektaklyje „Kill, Baby, Kill. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Viktorija Zobielaitė, Mantas Černeckas ir Oksana Griaznova šokio spektaklyje „Kill, Baby, Kill. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Viktorija Zobielaitė, Mantas Černeckas ir Oksana Griaznova šokio spektaklyje „Kill, Baby, Kill. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Ieva Tumanovičiūtė

Šokėją atspindintis žiūrovo kūnas

Festivalis „Naujasis Baltijos šokis“

Per kelis mėnesius šiemet išsitęsusi festivalio „Naujasis Baltijos šokis“ programa įspūdingai prasidėjo dar kovo pabaigoje Lietuvoje ilgai lauktu graikų choreografo Dimitrio Papaioannou spektakliu „Transverse Orientation“. Balandį parodytas choreografės iš Pietų Korėjos Eun-Me Ahn darbas „Šiaurės Korėjos šokis“ ir Annos Marijos Adomaitytės kūrinys „Pas de deux“. Didžioji dalis festivalio programos spektaklių, apžvelgiamų šiame straipsnyje, susitelkė gegužės pradžioje. Nepaisant ištęstumo laike, šiųmetė festivalio programa – sugrįžimas į priešpandeminį mastą.

Yurié Tsugawa ir Yoannas Bourgeois spektaklyje „Laikini sprendimai sustabdytai akimirkai“. D. Matvejevo nuotr.
Yurié Tsugawa ir Yoannas Bourgeois spektaklyje „Laikini sprendimai sustabdytai akimirkai“. D. Matvejevo nuotr.
Be Heintzman Hope, Brianas Mendezas ir Baco Lepage-Acosta spektaklyje „Dog Rising“. D. Matvejevo nuotr.
Be Heintzman Hope, Brianas Mendezas ir Baco Lepage-Acosta spektaklyje „Dog Rising“. D. Matvejevo nuotr.
Baco Lepage-Acosta ir Brianas Mendezas spektaklyje „Dog Rising“. D. Matvejevo nuotr.
Baco Lepage-Acosta ir Brianas Mendezas spektaklyje „Dog Rising“. D. Matvejevo nuotr.
Be Heintzman Hope spektaklyje „Dog Rising“. D. Matvejevo nuotr.
Be Heintzman Hope spektaklyje „Dog Rising“. D. Matvejevo nuotr.
Clara Furey spektaklyje „Kai net“. D. Matvejevo nuotr.
Clara Furey spektaklyje „Kai net“. D. Matvejevo nuotr.
Clara Furey spektaklyje „Kai net“. D. Matvejevo nuotr.
Clara Furey spektaklyje „Kai net“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Siguifin“. D. Ališausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Siguifin“. D. Ališausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Siguifin“. D. Ališausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Siguifin“. D. Ališausko nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Šokio dienoraščiai

Balandžio pabaiga ir gegužė

Marija Simona Šimulynaitė – jauniausia choreografė, išmananti klasikinio baleto leksiką ir galinti ja remtis savo choreografiniuose darbuose. Nors jos vadovaujamas Baltijos baleto teatras (BBT) kuria įvairių žanrų spektaklius, kuriuose derinamos įvairios stilistinės priemonės, nemažai juose dalyvaujančių įvairių kartų šokėjų turi ir klasikinio baleto artisto išsilavinimą (nuo žinomo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) solisto Igorio Zaripovo iki prieš porą metų baleto artisto diplomą gavusio Pijaus Ožalo), ir choreografė stengiasi atskleisti jų šokio technikos galimybes.

Scena iš Charkivo Mykolos Lysenko nacionalinio akademinio operos ir baleto teatro baleto „Spartakas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš Charkivo Mykolos Lysenko nacionalinio akademinio operos ir baleto teatro baleto „Spartakas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš spektaklio „Kitas pasaulis“. G. Dagio nuotr.
Scena iš spektaklio „Kitas pasaulis“. G. Dagio nuotr.
Ukrainiečių mokinių Padėkos koncertas. S. Zlunitsynos nuotr.
Ukrainiečių mokinių Padėkos koncertas. S. Zlunitsynos nuotr.
Olesia Šaitanova Padėkos koncerte. S. Zlunitsynos nuotr.
Olesia Šaitanova Padėkos koncerte. S. Zlunitsynos nuotr.
Scena iš spektaklio „Dog Rising“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Dog Rising“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Siguifin“. D. Ališausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Siguifin“. D. Ališausko nuotr.
M.K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus moksleivių kompozicijų vakaras. S. Zlunitsynos nuotr.
M.K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus moksleivių kompozicijų vakaras. S. Zlunitsynos nuotr.
M.K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus moksleivių kompozicijų vakaras. S. Zlunitsynos nuotr.
M.K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus moksleivių kompozicijų vakaras. S. Zlunitsynos nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 29  >>> Archyvas