Šokis
Greta Vilnelė
Bendrumo choreografijos festivalyje „New Baltic Dance“
Šiuolaikinio šokio spektakliai „U>N>I>T>E>D“ ir „My Fierce Ignorant Step“
2026 m. festivalio „New Baltic Dance“ programa, kaip ir kasmet, pasiūlė ryškių šiuolaikinio šokio vardų ir skirtingų estetinių krypčių spektrą, atvežtą iš svarbiausių pasaulio scenų. Šiame tekste aptariami du spektakliai, leidžiantys pažvelgti į šios meno srities amplitudę – nuo distopinės australų fantasmagorijos „U>N>I>T>E>D“ iki minimalistinio „My Fierce Ignorant Step“, kuriame atsiveria pasididžiavimas ir besąlygiškas džiaugsmas būnant žmogumi.
Agnė Zėringytė
Žiūrovas visada jaučia, koks esi scenoje
Pokalbis su LNOBT vedančiuoju solistu Olegu Ligai
Vedantįjį solistą Olegą Ligai publika jau turėjo galimybę išvysti Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro scenoje. Šiame teatre atlikėjas sukūrė vaidmenis spektakliuose „Žizel“, „Tuščias atsargumas“, „Moving rooms“, o šiuo metu ruošiasi būsimai „Pakitos“ premjerai. Ligai kelyje buvo ne vienas teatras: įvairius vaidmenis jis kūrė Ukrainos nacionaliniame Taraso Ševčenkos operos ir baleto teatre, Marijos teatre, Berlyno valstybiniame balete, Sakartvelo valstybiniame balete, Čekijos valstybiniame balete ir kt.
Viktorija Sinicyna
Brazilo kova Europoje
„New Baltic Dance“ spektakliai „In a Corner The Sky Surrenders“ ir „Street“
Benamystė ir gatvės chaosas, nesuvaržytas buvimas ir siekis išjudinti žiūrovus. Tokius kampus siūlo 2026 m. šiuolaikinio šokio festivalyje „New Baltic Dance“ įvykę spektakliai „In A Corner The Sky Surrenders – Unplugging Archival Journeys... # 3 (For Volmir <3)...“ („Menų spaustuvė“, balandžio 15, 16 d.) ir „Street“ (Nacionalinė dailės galerija, balandžio 17, 18 d.).
Ugnė Sasnauskaitė
Kas tie superdalykai?
Šokio spektaklis „Superthing“ festivalyje „New Baltic Dance“
„Superthing“ – tikriausiai neatsitiktinis pavadinimas Annamari Keskinen ir Ryano Masono šokio spektakliui, rodytam šių metų festivalyje „New Baltic Dance“. Jeigu Lietuvos šiuolaikinio šokio srityje ieškotume, kas galėtų būti tie „super“ šokėjai, choreografai, mentoriai, tikėtina, kad susidurtume būtent su šiame spektaklyje pasirodžiusiais veidais ir vardais. Būtų naivu kūrinį stebėti ignoruojant atlikėjų atpažįstamumo veiksnį ar „be lūkesčių“, kaip siūlė festivalio vadovė prieš mums įžengiant į pasirodymo erdvę.
Helmutas Šabasevičius
Šokio dienoraščiai
Sausis, vasaris, kovas
Šimto metų slenkstį perkopusi Lietuvos baleto trupė 2026-uosius pradėjo klasikiniais spektakliais. Sausio 8 d. Adolphe’o Adamo balete „Žizel“ Albertą pirmą kartą šoko pernai prie pagrindinių solistų grupės prisijungęs Dnipre, Ukrainoje, gimęs Olegas Ligai. Šį vaidmenį jis jau yra atlikęs Tbilisio valstybiniame operos ir baleto teatre rodomoje romantinio šedevro redakcijoje, kurią parengė XX a. paskutiniame dešimtmetyje puikiai žinoma baleto solistė Nina Ananiašvili (dekoracijas ir kostiumus sukūrė Vilniuje ne kartą dirbęs dailininkas Viačeslavas Okunevas).
Aistė Audickaitė
Spektaklis kaip patirtis ir kvietimas svajoti
Pokalbis su šveicarų choreografe Jasmine Morand
Sausio mėnesį Vilniuje Šveicarijos choreografė ir šokėja Jasmine Morand kartu su savo įkurta šokio trupe „Prototype Status“ pristatė spektaklį-instaliaciją „Mirkids“. Kūrinys, skirtas jaunajai auditorijai, kviečia žiūrovus patirti jį neįprastu būdu – žiūrint iš apačios per lubose įrengtą veidrodį, kuriame atsiskleidžia nuolat besikeičiantis gyvas kaleidoskopas. Pasak choreografės, toks stebėjimo būdas leidžia pasinerti į svajones.
Viktorija Sinicyna
Bandymas sušokti žaizdotus miškus
Kauno šokio teatro „Aura“ premjera „Anksti rytą...“
Šiuolaikinis šokis yra palanki forma kalbėti apie archajiško ryšio su bendruomene, su gamta ilgesį. Ir pasekmes, kai to nebelieka, – ne abstrakčias, nežinia kam turinčias rūpėti, bet keliančias tiesioginį pavojų žmogui. Nedeklaruojant, nebrukant, tiesiog siūlant apmąstyti neišvengiamybę, pakeliui galbūt randant savų būdų, kaip tai tverti. Neribojamas griežtų normų šiuolaikinis šokis leidžia kūnui tekėti nevaržomam vienareikšmių prasmių. Nebent režisuodamas šiuolaikinio šokio spektaklį pats susikuri spąstus.
Agnė Zėringytė
Judesys kaip baigties ir pabaigos nebuvimas
Pokalbis su LNOBT vedančiuoju solistu Edvinu Jakoniu
Edvinas Jakonis – Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) baleto šokėjas, kurį laiką dirbęs ir Nacionaliniame Anglijos balete. 2025 m., Lietuvos baletui minint šimtmetį, tapo vedančiuoju solistu. Šoko tiek klasikiniuose pastatymuose – „Žizel“ (choreografė Lola de Avila, LNOBT, 2020 m.) ir „Arlekino milijonai“ (choreografas Alexei Ratmansky, LNOBT, 2023 m.), tiek moderniuose: „Infra“ (choreografas Wayne’as McGregoras, LNOBT, 2022 m.), „Moving rooms“ (choreografas Krzysztofas Pastoras, LNOBT, 2025 m.).
Ugnė Kačkauskaitė
Dvylika žingsnių tarp vertikalės ir horizontalės
Festivalyje „New Baltic Dance“ – Olivier Dubois šokio spektaklis „Tragédie“
2013 m. vasaros viduryje Lietuvos nacionalinį dramos teatrą (LNDT) sausakimšai pripildė žiūrovai, sugužėję pamatyti bene didžiausios tuometės vokiečių choreografijos žvaigždės – antrąja Pina Bausch vadinamos Sashos Waltz – šokio spektaklio „Kūnai“. Nors spektaklis originaliai pastatytas 2000-aisiais, dešimtmečio atotrūkio jame ne tik nesijautė, priešingai – tuomet tai buvo gaivaus oro gurkšnis, kvietęs permąstyti ir mūsiškio šokio kompasą.
Emilija Ferdmanaitė
Karalystę iškeisti į krosnį
Šiuolaikinio šokio spektaklis „Onos“
Ant juodos „Dūmų fabriko“ scenos dangos išdėliotas nebaigtas parketo raštas. Medinės lentos sudaro ornamentą, kuris, pasak Šeiko šokio teatro spektaklio „Onos“ kūrėjų, yra aliuzija į XVII a. dvaro grindų likučius. Raštas atrodo laikinas, trapus – tik fragmentai, kuriems sujungti į visumą reikia žiūrovo fantazijos. Klausimas, kylantis dar prieš pasirodant šokėjoms, – ar ši struktūra bus rekonstruota, ar galutinai išardyta?
