Šokis
Agnė Zėringytė
Judesys – mūsų būtis ir esmė
Pokalbis su baleto šokėja Rūta Lataite
Rūta Lataitė – baleto šokėja, pasirodžiusi Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT), Anželikos Cholinos šokio teatro ir Lietuvos nacionalinio dramos teatro scenose. Baigusi mokslus Nacionalinėje M.K. Čiurlionio menų mokykloje, ji prisijungė prie LNOBT baleto trupės. Sukūrė vaidmenis tokiuose spektakliuose kaip „Piaf“ (choreografas Mauro Bigonzetti, 2017), „Procesas“ (choreografas Martynas Rimeikis, 2017), „Dienos, minutės“ (choreografas Rimeikis, 2019), „Žizel“ (choreografė Lola de Ávila, 2020) ir daugelyje kitų.
Helmutas Šabasevičius
Čiurlionis šoka
Baleto dienoraščiai
Mikalojus Konstantinas Čiurlionis skeptiškai vertino baletą, kurį matė Camille’io Saint‑Saënso operoje „Samsonas ir Dalila“ Leipcige, užtat, sesers Jadvygos Čiurlionytės liudijimu, labai žavėjosi Isadoros Duncan kūryba, su kuria turėjo progą susipažinti Varšuvoje. Minint kompozitoriaus ir dailininko gimimo 150 metų jubiliejų, būtent šokio menininkai jam skyrė daugiausia savo darbų, kurie buvo ir dar bus parodyti pagrindinėse Lietuvos valstybinių, privačių ar mokyklinių teatrų scenose.
Ieva Tumanovičiūtė
Ką atsakytų žiūrovo kūnas
Tarptautinė festivalio „New Baltic Dance“ programa
Šių metų festivalio „New Baltic Dance“ šūkis – „kūnas kalba“. Atsakyti scenoje kalbančiam kūnui žiūrovo kūnas turi ribotas išraiškos galimybes – dažniausiai tik plojimus, retkarčiais trypimus ar šūksnius. Tačiau į šokio spektaklius įsijaučiama ir fiziškai, jie gali paskatinti šokti. Vienuose stebint, kaip judėdami šokėjai patiria malonumą ir laisvę, norisi dalyvauti, o kituose ne. Galima pasvajoti, kas būtų, jeigu žiūrovas galėtų ne tik ploti ar parašyti komentarą, bet ir sušokti atsaką į spektaklį – atsakyti kalbančiam kūnui kūnu?
Viktorija Sinicyna
Garso terapija ir protestas, kurio nebuvo
„Mirlitons“, „Unearth“ ir „NON+ULTRAS“ festivalyje „New Baltic Dance“
Ant neaukštos pakylos – du atlikėjai. Žiūrovai apsupę juos ratu. Judesio ir garso temperatūra kyla iki virimo. Ritmą diktuoja kaukšintys kulnai, į grindis trankomos lazdos, intensyvi elektronika. Sukuriamas gyvas griausmas, kuriam belieka pasiduoti.
Helmutas Šabasevičius
Dvi su puse valandos apie meilę su laiminga pabaiga
„Tuščias atsargumas“ Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre
Naujausios Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) premjeros, Louis Josepho Ferdinando Héroldo baleto „Tuščias atsargumas“, afišoje – nedidukas paveikslas puošniais paauksuotais rėmais. Tai visai tinkamas sprendimas pristatyti spektaklį, muziejinį pačia geriausia šio žodžio prasme. Siužetas – Prancūzijos revoliucijos amžininkas, o muzika, režisūrinė ir choreografinė forma mena sudėtingą daugiau nei dviejų šimtų metų Europos baleto istoriją.
Greta Vilnelė
Atsigręžti į save
Lietuvos kūrėjų spektakliai festivalyje „New Baltic Dance“
Daugiausia atgarsio ir prieštaringų nuomonių sulaukia tie meno kūriniai, kuriais gebama įkūnyti visuomenės būsenas. Tokie yra drąsūs ir išsiskiriantys šių metų festivalio „New Baltic Dance“ lietuviškos programos spektakliai.
Dovilė Zavedskaitė
Nebekraujuoju, gliaudau saulėgrąžas, šoku tūkstantį metų
Apie kelis festivalio „New Baltic Dance“ spektaklius
Lovísos Ósk Gunnarsdóttir spektaklis „When The Bleeding Stops“ (Islandija), choreografės Maríos del Mar Suárez La Chachi darbas „Taranto Aleatorio“ (Ispanija) ir Agnietės Lisičkinaitės bei Gretos Grinevičiūtės kūrinys „Šokti 1000 metų“ (Lietuva) – trys šių metų tarptautinio šiuolaikinio šokio festivalio „New Baltic Dance“ darbai, kuriuose jaučiausi panašiai: ne pernelyg arti šokio, bet labai arti žmogaus.
Helmutas Šabasevičius
Romano iliustracija
„Esmeralda“ Rygoje
Baletas „Esmeralda“, kurį pagal XIX a. populiarų Victoro Hugo romaną „Paryžiaus katedra“ ir Cesare’s Pugni muziką pastatė choreografas Jules’is Perrot, pirmą kartą buvo parodytas 1844 m. Jos Didenybės teatre Londone, o Esmeraldos vaidmenį sukūrė balete „Žizel“ išgarsėjusi Carlotta Grisi; pats choreografas atliko poeto Grenguaro vaidmenį, Febą vaidino Arthuras Saint-Léonas, Flior de Lis – Adelaide Frassi, Kvazimodą – Antoine’as Louis Coulonas.
Agnė Zėringytė
Nejutau, kad ką nors aukoju dėl baleto
Pokalbis su šokėju Victoru Coffy
Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) scenoje Victoras Coffy šoka jau aštuntą sezoną. Studijų metus šokėjas praleido Paryžiuje – mokėsi Paryžiaus operos baleto mokykloje ir Prancūzijos aukštojoje nacionalinėje muzikos ir šokio konservatorijoje. Per savo karjeros metus Lietuvoje šoko daugelyje LNOBT repertuaro spektaklių.
Ingrida Ragelskienė
Kūnai, kurie mus išduoda
„Mont Ventoux“ ir „Harmonia“ festivalyje „New Baltic Dance“
Tai greičiausiai įvyko tik kūrėjo mintyse, vaizduotėje ir laiške, bylojančiame, kad 1336-aisiais balandžio 26-ąją, pasiekęs viršukalnę, vadinamą Filiolus („Mažasis sūnus“), Francesco Petrarca atsivertė šv. Augustino „Išpažinimus“ ir netikėtai rado frazę: „Ir žmonės stebisi kalnų aukštumomis, galingomis jūros bangomis, plačiomis upių tėkmėmis, vandenyno sūkuriu ir žvaigždžių judėjimu, bet nesusimąsto apie save.“
