Krėsle prie televizoriaus
Kai buvau vaikas, ledo ritulys buvo svarbus sovietų propagandos ginklas. Pasaulio čempionatų finaluose dažnai susirungdavo SSRS ir Čekoslovakijos komandos. Mes su seneliu sirgdavome už čekoslovakus. Tai buvo seniai, bet ledo ritulys man iki šiol asocijuojasi su sovietų valdžia ir jos požiūriu į sportą kaip į svarbiausią patriotizmo ugdymo ir skatinimo instrumentą. Vėliau už mane užaugę žmonės tokių asociacijų neturi ir per LRT Plius jau antrą savaitę žiūri kiekvieną vakarą transliuojamas pasaulio čempionato rungtynes.
Krėsle prie televizoriaus
Nuo tada, kai pamačiau dar Honkonge 1989 m. Johno Woo kurtą filmą „Samdomas žudikas“, esu didis režisieriaus gerbėjas. Pastaraisiais metais jo šlovė išblėso, mat po JAV sukurtų filmų, kad ir garsiųjų „Dviveidžio“ ar „Kalbančių vėjui“, Woo buvo pakviestas išmokyti jaunų Kinijos režisierių dirbti kaip Holivude. Tada gimė ir lankomumo rekordus viršijusi jo „Raudonoji uola“. Į amerikiečių kiną Woo po ilgokos pertraukos grįžo 2023 m. filmu „Tyli naktis“ (BTV, 21 d. 21 val.).
Krėsle prie televizoriaus
1973-iaisiais pasirodžiusi „Klepsidros sanatorija“ (LRT Plius, 9 d. 21 val.) – vienas svarbiausių Wojciecho Haso filmų. Jis sukurtas Brunono Schulzo prozos motyvais. Filmo herojus Juzefas (Jan Nowicki) grįžta į vaikystę – simbolinį miestą, kuriame galima atpažinti Schulzo gimtąjį Drohobyčą. Bet jis toks, koks išliko Juzefo prisiminimų sraute. Deformuotos miesto erdvės, fantasmagoriški jo gyventojai, keisti daiktai, griuvėsiai ir melodijos tik pabrėžia, kad tai rašytojo fantazijos pasaulis, primenantis keistenybių muziejų.
Krėsle prie televizoriaus
Rytais, kai baisoka įsijungti žinias, prisimenu vienos laidojimo įmonės reklamą: „Klientai nuolat išeina, bet darbo netrūksta.“ Tikiuosi, ilgasis savaitgalis padės atsipūsti, o prie to gali prisidėti ir filmai. Šiąnakt TV3 (gegužės 1 d., 23.55) rodo Jimo Jarmuscho komediją „Negyvėliai nemiršta“, nukelsiančią į mažą JAV miestuką, nors, tiesą sakant, dabar visai šaliai iškilo grėsmė tapti pasaulio užkampiu.
Krėsle prie televizoriaus
Grafas Janas Potockis (1761–1815) gimė Ukrainoje. Auklėtas prancūzų kultūros dvasia, rašė prancūziškai, buvo trijų valstybių pilietis, pakluso šešiems valdovams. Tarnavo Austrijos armijoje, buvo Maltos riteris, Ketverių metų seimo narys, caro Aleksandro I patarėjas Azijos klausimais, istorikas, etnologas, kalbotyrininkas ir didis keliautojas, apkeliavęs Maroką, Egiptą, Kaukazą, Sibirą, Kiniją ir beveik visas Europos šalis.
Krėsle prie televizoriaus
Filmo „Delinkventai“ (LRT Plius, 23 d. 21.33) režisierius argentinietis Rodrigo Moreno sako, kad „vienas į laimę vedančių takelių yra daryti tai, ko iš tikrųjų trokštame. Tada jaučiamės laisvi ir atsikratome mus stabdančių ribojimų. Būdami žmonės esame tiesiog įpareigoti nuolat keistis. Metamorfozė nėra prigimties dalis, bet jos esmė. Po pramonės revoliucijos įsigalėjęs modernizmas bandė stabilizuoti tikrovę ir kruopščiai sudėlioti mūsų visuomenę.
Krėsle prie televizoriaus
François Ozonas – tobulas imitatorius. Jis gali atkurti bet kurį kino stilių, bet kartu į kino istoriją pažvelgti postmodernisto akimis. Kęsdamas kovido pandemijos ribojimus režisierius sugalvojo pažvelgti į 4-ąjį dešimtmetį, pasitelkęs prisiminimus apie populiarų to laikotarpio aktorių bei režisierių Sachą Guitry ir 1939-asiais Jeano Renoiro sukurtas „Žaidimo taisykles“. Georges’o Berro ir Louis Verneuilo 1934 m. parašytos komedijos „Mano nusikaltimas“ (LRT Plius, šįvakar, 10 d., 21.30) siužetas neįmantrus.
Krėsle prie televizoriaus
Ginto Zilbalodžio „Potvynis“ (LRT, 5 d. 19 val.) – graži dovana visoms šventėms. Ne tik todėl, kad retas filmas surinko tiek svarbiausių prizų, pradedant Europos kino akademijos apdovanojimu ir baigiant „Oskaru“. Zilbalodis laužo animacinio kino taisykles, kurias jau atmintinai moka kelios saldžių filmų „visai šeimai“ išugdytos kartos. Jis beveik atsisako dar Walto Disney’aus laikais animaciniame kine įsigalėjusio antromorfizmo, šmaikščių dialogų, nuorodų į žinomas istorijas ar personažus.
Krėsle prie televizoriaus
Beprasmiškas žodžių draikalas „Prancūzijos kronikos iš Liberčio, Kanzaso vakaro saulės“ (TV3, 29 d. 00.50) – tai lietuviškas Weso Andersono filmo „The French Dispatch of the Liberty, Kansas Evening Sun“ pavadinimas. Iš tiesų taip vadinasi Kanzaso dienraščio priedas, leidžiamas įsivaizduotame XX a. Prancūzijos mieste. Mirus jo įkūrėjui Artūrui Hoviceriui (Bill Murray) leidyba nutraukiama, rengiamas paskutinis numeris.
Krėsle prie televizoriaus
Turkų režisieriaus Nuri Bilge Ceylano filmo „Apie sausą žolę“ (LRT, šiąnakt, 21 d., 00.45 ir 22 d. 23.15) herojus – dailės mokytojas Sametas, pagal paskyrimą dirbantis kaime prie šalies sienos. Čia viskas griežtai kontroliuojama, o žmonės slepia ne vieną dramą. Mokykla skurdi, kolegos paskendę rūpesčiuose ir apkalbose. Bet Sametas nuolat fotografuoja ir jo nuotraukose sustabdytas gyvenimas bei žmonės – neįtikėtinai tikri. Jam liko pusė metų – tada jau galės rinktis, kur dirbti.