Kad ir kaip sau žadėčiau išmintingai rinktis filmus, festivalis įtraukia į nervingą ritmą, kai nori pamatyti kuo daugiau naujienų iš viso pasaulio. Žinoma, šiais laikais naujienas galima susirasti ne tik piratiniuose tinklalapiuose, bet niekas neatstos didelio ekrano ir tos akimirkos, kai salėje užgęsta šviesa. Berlinalė šiemet man prasidėjo pavėluotai, bet jau beveik galiu tvirtinti, kad konkursinė programa įdomesnė ir įvairesnė už pernykštę. Nors su šiuo teiginiu, ko gero, nesutiks kai kurie vokiečių žurnalistai – jie tradiciškai peikia konkursą. Man programa pasirodė solidesnė ne tik todėl, kad konkurse atsirado daugiau vietos Vidurio ir Rytų Europos filmams. Konkursas gana įvairus, ypač turint omenyje šių dienų kino situaciją, kai jauni kūrėjai mano, jog meniškas kinas būtinai turi būti apie mirtį, seksą ir prievartą. Vienas tokio kino pavyzdys taip pat atsidūrė konkurse. Tai garsaus reklamų kūrėjo iš Švedijos Fredriko Bondo debiutas „Būtina Čarlio Kantrimeno mirtis“ („The Necessary Death of Charlie Countryman“). Infantiliškas filmo herojus Čarlis (Shia LaBeouf) motinos mirties valandą išgirsta, kaip ji liepia jam vykti į Bukareštą. Lėktuve ant vaikino peties miršta pagyvenęs rumunas, bet ir jis Čarliui apsireiškia iškart po mirties ir liepia surasti dukterį. Mergina (Evan Rachel Wood) groja violončele operoje, yra ištekėjusi už įtartino ir pavydaus tipo (Mads Mikkelsen), šis iškart pradeda persekioti pagrindinį personažą. Vaikinas nuolat bendrauja su narkomanais, banditais, pakvaišėliais, ryja neaiškias tabletes, mato haliucinacijas, bėga nuo persekiotojų, bet, deja

„Dogma ’95“ judėjimą pradėjome kartu su Larsu von Trieru ir keliais kitais režisieriais. Mano filmas „Šventė“ tapo vienu svarbiausių judėjimo filmų. „Dogma ’95“ įkvėpė daug kino kūrėjų ir, gali teigti, pradėjo skaitmeninio kino erą. Manau, kad kurti pagal manifeste deklaruojamas naujas kino kūrimo taisykles – puiki priemonė mokytis. Sukūręs „Šventę“, pasijutau tarsi

Vasario 8 ir 9 d. Lietuvos nacionaliniame dramos teatre lankysis vienas iškiliausių Rytų Europos teatro mąstytojų – žymiausias lenkų režisierius, scenografas ir pedagogas Krystianas Lupa.

Rusų aktorius ir režisierius Vladimiras Menšovas, pelnęs „Oskarą“ už filmą „Maskva netiki ašaromis“, tarptautinio žiniasklaidos klubo „Formatas A3“ kvietimu lankysis Vilniuje. Sausio 31 d. jis dalyvaus viešame susitikime „Liaudis ir laikas – gyvenime ir kine“.

Paskutinis projekto „Ornamentas“ renginys – šiais metais „Sidabrine gerve“ apdovanoto jauno režisieriaus Miko Žukausko dokumentinės apybraižos „Motyvacijos“ premjera, įvyksianti lapkričio 10 d. 18 val. Nacionalinės dailės galerijos auditorijoje

„Tu turėjai kažkokį gyvenimo vaizdą, kažkokį tikėjimą, kažkokių reikalavimų, tu buvai pasiruošęs žygdarbiams, kančioms ir aukoms, o paskui pamažu pastebėjai, kad pasaulis nereikalauja iš tavęs jokių žygdarbių, aukų ar panašių dalykų, kad gyvenimas – ne herojinė poema su herojų vaidmenimis ir panašiais dalykais...“
Hermann Hesse

Spalio 17 d., 18 val. Venclovų namuose-muziejuje (Pamėnkalnio g. 34, Vilnius) vyks filmo “Kelionė į rojų” (1980 m., rež. Arūnas Žebriūnas) peržiūra. Filmas sukurtas pagal Hermanno Sudermanno novelę “Kelionė į Tilžę”.

Vaidina: Algirdas Latėnas, Rimanta Krilavičiūtė, Eglė Gabrėnaitė, Vytautas Paukštė, Antanas Šurna, Kostas Smoriginas, Nijolė Oželytė, Vidas Petkevičius, Donatas Katkus ir kiti. Scenarijaus autorius - Saulius Šaltenis. Kviečiame į svečius!