7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Raktažodis: R

Bajorai su zondais ir atspindys su višta

Kvailoka yra pradėti straipsnį žodžiais „Turiu bajoriško kraujo“, jeigu nesi Kozma Prutkovas. Būtent taip savo tekstą „Civilizuoto pasaulio ženklai“ „Šiaurės Atėnuose“ pradėjo Rūta Ona Sruoginis, kuri, jei neklystu, nėra Kozma Prutkovas. O gaila. Kozmos baisiai trūksta šiais virtualių bajorų laikais. Kozmą galėtume įkurdinti Valdovų rūmuose (norėjau parašyti „mūsų“ Valdovų rūmuose, bet kad jie ne mūsų). O be jo šių rūmų interjeras labai primena svajonių komunisto (kaip pasakytų Krescencija Šurkutė) ir virtualaus bajoro AMB mėsingą profilį, galingą stotą ir pilką kostiumą traškančiomis siūlėmis. Tarp tų betono sienų blaškosi dabar jau amžiams įkalinta jo šmėkla. Forever undead. Tai kelia slogų įspūdį, stačiai depresiją. Bet ne visiems. Kitiems – ekstazę. Vieni meno ir kultūros pasaulio gyventojai pasiryžę kojos ten iš principo nekelti, o kiti su džiaugsmu rengia tuose rūmuose iškilmingus renginius. Štai ir Vilniaus dailės akademija nepasididžiavo ten atšvęsti savo garbingo 220 metų jubiliejaus.

 

Melancholiškai

Šiandien LRT Kultūra pradeda Europos filmų savaitę. Pasitinkant metinę apdovanojimų ceremoniją (ji vyks gruodžio 7 d. Berlyne), Europos kino akademija savaitę rengia kartu su „The European Broadcasting Union“ (EBU). Visuomeninės ES televizijos ir radijo stotys pristatys Europos kino kultūros fenomeną. Buvo atrinkti 25 filmai, iš jų kiekvienas rodytojas galėjo pasirinkti, ką pristatys savo programose. LRT kultūra, kuri filmus visą savaitę rodys kasdien, regis, nusprendė akcentuoti skirtingų geografinių platumų kiną – programoje bus airių, italų, serbų, olandų, vokiečių bei lietuvių ir latvių filmai. Dauguma jų – ne festivalių laureatai, o tiesiog kino repertuaro eiliniai, tad bus gera proga palyginti juos su lietuviškais, tais, kurie rodomi mūsų kino teatruose ir, regis, net nepretenduoja į festivalių laurus. Tai – nebrangūs filmai, juose nevaidina žvaigždės, bet, manau, kad ir jų funkcija ne visada atitinka festivalių siekius propaguoti naująjį kino meną: šie filmai vienaip ar kitaip dažnai turi parengti gana konservatyvią auditoriją papročių ar kitokioms permainoms, sutaikyti žmones su pernelyg greit kintančia tikrove. (Žinoma, dabar tokio terapinio poveikio dažniau siekia serialai, ypač rusų, kuriuos juk neatsitiktinai paskutiniu metu rodo beveik visi lietuviški kanalai.)

 

Prisiminimų ir muzikos polifonija

Šie Giedrės Lukšaitės-Mrázkovos prisiminimai (jų – nei per daug, nei per mažai) dėliojosi pagrečiui su rimta rečitalio programa, nestokojančia svarbių muzikinės praeities atodangų. Regis, dabar atlikėjos žvilgsnis ilgiau yra stabtelėjęs prie čekų ankstyvojo klasicizmo atstovų kūrybos: Leopoldo Koželuho, Jiři Antoníno Bendos, Josefo Antonino Štěpano. Klavesinininkė yra įrašiusi nemažai jų muzikos ir nuolat jaučia poreikį įvairiais būdais tą muziką skleisti. Malonu, kad ši muzika jau tapo pažįstama ir mūsų publikai.

Konceptualiojo šokio (ne)apibrėžtumas

Bojana Cvejić – iš Serbijos kilusi performanso teoretikė ir praktikė, dirbanti šiuolaikinio šokio, teatro bei muzikos srityse. Straipsnių įvairiuose atlikimo menams skirtuose žurnaluose, taip pat knygų „Anapus muzikos kūrinio: Performatyvinė praktika“ („Beyond the Musical Work: Performative Practice“, Belgradas, 2007) ir „Choreografo partitūra: Fase, Rosas danst Rosas, Elena’s Aria, Bartôk“ („A Choreographer’s Score: Fase, Rosas danst Rosas, Elena’s Aria, Bartôk“, Briuselis, 2012, su Anne de Theresa De Keersmaeker) autorė. Čia pristatome teoretikės samprotavimus apie „konceptualiojo šokio“, taip pat „tyrimo“ ir „laboratorijos“ sąvokas – atsakymus į Xaviero Le Roy’aus klausimus diskusijoje „Tyrimas ir laboratorija“, surengtoje 2005 m. „Tanzquartier Wien“ centre vykusios konferencijos „INVENTORY: Dance and Performance Congress / Live Act / Intervention / Publication“ metu.

Jaunųjų skulptorių bronzos liedinimo simpoziumo paroda „Gurgutis–2013“

2013 12 04 – 2013 12 28
 
LDS Šv. Jono gatvės galerijoje 2013 m. gruodžio 4 d., 17 val. atidaroma jaunųjų skulptorių bronzos liedinimo simpoziumo paroda „Gurgutis – 2013“.

Jau keletą metų Galerija kviečia į bronzos liedinimo simpoziumus dalyvauti jaunus skulptorius iki 35 metų amžiaus. Visų ketverių metų simpoziumų tema „GURGUTIS“ leidžia jauniems skulptoriams prisistatyti laisvai, neįspraustiems į konkrečius teminius reikalavimus. Vis dėlto reikalavimai yra. Darbai turi būti: įdomūs, profesionaliai įvykdyti bronzoje, aukšto meninio lygio, atskleidžiantys autorių kūrybinį potencialą. Ne paslaptis, kad  jauni dailininkai labai aktyviai dalyvauja įvairiuose projektuose užsienyje. Ten lengviau negu Lietuvoje susiranda erdvę kūrybai demonstruoti. Tad šiuo projektų norime ateinančiai jaunai menininkų kartai sudaryti kuo lengvesnes sąlygas prisistatyti čia – Lietuvoje. Be to norime, kad jaunimas neaplenktų pakankamai sudėtingos ir daug darbo, profesionalumo bei pastangų reikalaujančios medžiagos – bronzos.

XXIX Lietuvos medalio kūrėjų stovyklos paroda

2013 12 04–2013 12 28
Šv. Jono gatvės galerijoje 2013 m. gruodžio 4 d., 17 val. atidaroma XXIX Lietuvos medalio kūrėjų stovyklos paroda.

XXIX Lietuvos medalio kūrėjų stovykloje dalyvavo 22 menininkai  iš Lietuvos,  Latvijos, Lenkijos. Tarp jų  medalio meno meistrai: Skaistė Žilienė, Petras Repšys, Antanas Olbutas, Romualdas Inčirauskas, Petras Gintalas, Beata Zdramytė, Gvidas Latakas, Petras Baronas, Danius Drulys, Remigija Vaitkutė. Pirmą kartą dalyvavo VDA Telšių fakulteto absolventė Justė Bukantaitė ir šio fakulteto studentai Neringa Pučkoriūtė bei Karolis Bikinas, Lenkijos skulptoriai iš Gdansko dailės akademijos Małgorzata Wiszniewska ir Jan Szczypka. Latvijos skulptorė iš Rezeknės prof. Māra Kalnina medalininkų stovyklose dalyvauja nuo 2008 metų. Stovyklos plakato dailininkas Martynas Gintalas.

Konstancijos Dzimidavičienės „Amžinybės ratas“

Gruodžio 6 d., penktadienį, 16 val. įvyks Konstancijos Dzimidavičienės jubiliejinės  parodos „Amžinybės ratas“ atidarymas.

Parodoje žinoma keramikė pristato pastarųjų kelerių metų darbus – keramikos ciklus „Amžinas ratas“, „Mandalos“, „Artefaktai“, „Totemai“, keraminę plastiką („Būsenos“, „Neatpažinti gyviai“, „Tabula rasa“) ir kitus.

Viešas seminaras „Kultūros komunikacijos praktikos, kompetencijos, inovacijos”

Lapkričio 29 d. Vytauto Didžiojo universitete vyks viešas seminaras „Kultūros komunikacijos praktikos, kompetencijos, inovacijos”, skirtas kultūros darbuotojams. Seminaro metu bus pristatyti Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkų vykdomo projekto „Kultūros institucijų komunikacinių kompetencijų plėtra žinių ir kūrybos visuomenės kontekste” rezultatai. Seminare dalyvaus Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir kitų Lietuvos miestų kultūros sektoriaus atstovai. Pranešimus skaitys Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkai, kultūros ir kūrybinių industrijų bei komunikacijos ekspertai.

Paroda „Mindwalk“

2013 11 29–2014 01 18

Menininkai: Ştefan Constantinescu, Gintaras Didžiapetris, Žilvinas Kempinas, Jonathan Monk, S&P Stanikas, Erwin Wurm

Kolekcininkai: Lewben Art Foundation, Vilma Dagilienė, Boris Symulevič,  Rolandas Valiūnas, Audronė ir Marius Vaupšai, Irina ir Maris Vitols

Jubiliejinė Kazimiero Žoromskio paroda „Nuo realizmo iki optinio meno“

Lietuvos dailės muziejus kviečia į jubiliejinės Kazimiero Žoromskio (1913-2004) parodos „Nuo realizmo iki optinio meno“ atidarymą, kuris įvyks lapkričio 28 d., ketvirtadienį, 17 val. Taikomosios dailės muziejuje (Arsenalo g. 3A, Vilnius). Paroda veiks iki 2014 m. kovo 2 d. Parodos atidaryme muzikuos kamerinis ansamblis „Vilniaus arsenalas“.

 

Kazimiero Žoromskio kūrybos paroda Taikomosios dailės muziejuje – jau antroji, surengta pažymint Lietuvoje dailininko gimimo 100-metį. Pirmoji įvyko šių metų pavasarį Kaune, Nacionaliniame M. K.Čiurlionio dailės muziejuje. Parodoje Vilniuje pristatoma 150 dailininko darbų. Ekspozicija sudaryta iš K. Žoromskio kūrinių, saugomų Lietuvos dailės muziejuje ir penkių parodai paskolintų Lietuvos išeivijos dailės fondo (Vilnius) paveikslų, praplečiančių parodos tematiką ir padedančių geriau suvokti dailininko kūrybos raidą.

Pasak parodos kuratorės Nijolės Tumėnienės, „Kazimieras Žoromskis – vienas ryškiausių lietuvių išeivijos dailininkų, didžiąją dalį savo gyvenimo praleidęs svetur: Austrijoje, Šveicarijoje, Italijoje, Ispanijoje, Kolumbijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Nauja aplinka paliko Žoromskio kūryboje ne mažiau ryškų pėdsaką už sąmonėje gyvus Lietuvos prisiminimus. Visa tai nulėmė kūrybinį dailininko kelią, formavo jo tapybos kryptį. 7-ame dešimtmetyje dailininko eita abstrakčiosios dailės link, jo domėjimosi akiratyje buvo optinių iliuzijų kūrimas. Optinis menas, arba OpArt, Valstijose tada buvo labai populiarus.

PUSLAPIS
IŠ
1003