7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Raktažodis: R

Nacionalinėje baleto trupėje – penki naujokai

Naujam Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) sezonui besirengianti baleto trupė  gerokai atjaunėjo: ją papildė penki perspektyvūs šokėjai. Giedrė Dapkutė, Vilija Montrimaitė ir Julija Stankevičiūtė – šiųmetinės Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus diplomantės. Iš pusiau lietuviškos šeimos kilusi Marija Kastorina pernai baigė A.Vaganovos rusų baleto akademiją, o prancūzas Victoras Coffy prieš metus gavo Paryžiaus konservatorijos Baleto skyriaus diplomą.

Vedančiųjų solistų gretas šįmet papildo septintą sezoną LNOBT pradedanti japonė Haruka Ohno. Su trupe šįmet atsisveikino šokio pedagogės karjerą pasirinkusi venesuelietė Oriana Jimenez bei prancūzas Jessy Chraibi, kuris tapo Vakarų Australijos baleto trupės nariu. O štai aštuoniolika sezonų LNOBT baleto trupėje šokęs Andrius Žužžalkinas perėjo į baleto pedagogus-repetitorius ir ves pamokas bei padės ruošti vaidmenis savo buvusiems kolegoms.

Pedagogų-repetitorių komandą papildė ir prieš porą metų profesionalaus šokėjo karjerą baigęs iš Moldavijos kilęs baleto pedagogas Maximas Clefos. Jam yra tekę šokti garsiose Danijos, Šveicarijos, Ispanijos, Portugalijos ir Prancūzijos trupėse, o pedagoginės patirties sėmėsi JAV, Portugalijoje ir Serbijoje. M.Clefos dirbęs su tokiais žymiais baleto meistrais, kaip Anatoli Kucheruk (Ukraina), Oleg Vinogradov (JAV), Peter Schaufuss (Danija).

Naujas Nacionalinio Kauno dramos teatro sezonas: debiutai, Gintaro Varno premjera ir kvietimas emigruoti į kultūrą

Išgyvenęs proceso, istorijos naujai ir teatre paliktų dramų sezonus, Nacionalinis Kauno dramos teatras rengiasi 98-ajam ir kviečia emigruoti į kultūrą. Priežasčių tam – ne viena.

„Mūsų naujojo sezono šūkis – „100 priežasčių emigruoti į kultūrą“. Jis nėra tik refleksija į šiandieninę politikų ir kultūrininkų aštrėjančią diskusiją apie kultūros reikšmę mūsų gyvenime, bet tai taip pat žvilgsnis į mūsų kūrybos paskirtį ir kūrybos poveikį žiūrovui. Atstovaujame kuriančiuosius, tad mūsų rūpestis – plėsti gilesnį pamatinį kultūros suvokimą, vystyti probleminį dialogą apie tai, kas vyksta pasaulyje, skatinant visuomenę tapti pasaulio dalimi ir prisiimti dalyvio vaidmenį. Šio sezono premjerose ypač ryškus santykis su šalia esančiu Kitokiu. Jis turi būti grįstas kultūra. Juk galima toleruoti, bet nekęsti, tačiau reikia išmokti toleruoti ir priimti. O tai reikalauja pagarbaus santykio su šalia esančiu Kitokiu. Apie tai, manau, mąstyti valstybės šimtmečio proga yra atsakingiausia, nes ši abipusė pagarba ir gali garantuoti ateitį“, – sezono viziją pristatė teatro vadovas Egidijus Stancikas.

Tris rugsėjo savaitgalius – LNDT teatriniai turai Vingio parke

Tris rugsėjo savaitgalius (nuo rugsėjo 2 iki 17 d.) Lietuvos nacionalinis dramos teatras žiūrovus kviečia į Vilniaus Vingio parką. Jame vyks naujo pobūdžio teatrinis renginys – individualūs teatriniai turai po atviru dangumi, kurių metu kiekvienas žiūrovas leisis į kelionę su aktoriumi, pasakojančiu savo personažo istoriją.

 „Vokietukai“ Lietuvoje bus rodomi ribotą laiką – rengiama 18 spektaklių (po tris per savaitgalio dieną), kiekviename iš jų gali dalyvauti ne daugiau nei šeši asmenys. Į atviras erdves žiūrovus LNDT jau buvo pakvietęs ir anksčiau – 2015 m. kartu su „Sirenomis“ pristatyti audioturai po sostinę „Remote Vilnius“ sulaukė didelio pasisekimo. 

„Vokietukai“ pasakos apie taip vadintus Rytų Prūsijoje užaugusius ir per Antrąjį Pasaulinį karą nuo tėvų atskirtus vaikus, atsidūrusius Lietuvoje ir priglaustus vietinių. Tūkstančiai tokių mažamečių, kartais vadinamų vilko vaikais, nuo 1944-ųjų liko be tėvų, žuvusių per bombardavimus, mirtinai sušalusių arba mirusių iš bado.

Klaipėdos dramos teatras pristato naująjį sezoną

Klaipėdos dramos teatras 82-ąjį sezoną šiemet pradėjo anksčiau, kad spektaklius galėtų pamatyti ir atostogaujantys miesto svečiai. Naujajame sezone – penkios premjeros ir vienas atnaujintas spektaklis vaikams. Sezoną vainikuos tarptautinis teatro festivalis TheATRIUM, kaip ir pernai vyksiantis visą birželio mėnesį.

Spalio 17 d. Klaipėdos dramos teatre debiutuos savito braižo režisierius Agnius Jankevičius, mėgstantis gilintis į nedidelių, uždarų bendruomenių temas, egzistencinius ir geografinius paribius. „Auksinio scenos kryžiaus“ laureatas statys lenkų rašytojo Andžejaus Stasiuko  (Andrzej Stasiuk) pjesę „Naktis“ (iš lenkų k. vertė Irena Aleksaitė).

Andžejus Stasiukas (g.1960 m.) – vienas žinomiausių šiuolaikinių lenkų rašytojų,

pelnęs ne vieną apdovanojimą. Už knygą „Pakeliui į Babadagą“ (2005 m.; 2006 m. išleista Lietuvoje leidykloje „Kitos knygos“) apdovanotas prestižiškiausia Lenkijos literatūrine premija „Nike“. 2016 m. už literatūrinę veiklą apdovanotas Austrijos valstybine Europos literatūros premija.

Savo kūryboje rašytojas nuolat grįžta prie lenkų ir jų kaimynų Europoje santykių, aktualios šių dienų temos – Rytų ir Vakarų Europos kultūrinių prieštarų, bendražmogiškųjų vertybių paieškos.

Premjera vaikams – „Lukošiuko monai“

Pirmąjį rugsėjo savaitgalį Vilniaus teatro „Lėlė” Mažojoje salėje spektaklio mažiesiems žiūrovams premjera – „Lukošiuko monai“.

Ką daryti, kai rankos svyra nuo godumo, kerštas padus kutena, akį degina pavydas, ant liežuvio pyktis kabo, galvoje tinginys sukerojęs, patyčios dusina ir kai visas blogybes lyg karūna vainikuoja puikybė? Visi atsakymai glūdi lietuvių liaudies pasakoje apie Lukošiuką.

„Šią pasaką rinkausi nemanydama, kad ji yra žiauri. Mano nuomone, tokiose pasakose perduodama tam tikra išmintis – kaip gyventi, ko atsisakyti, kaip elgtis, kuo pasitikėti, ko saugotis ir kas gali nutikti pasirinkus tam tikrus sprendimus. Dažnai susidaro įspūdis, kad lietuvių liaudies pasakų labiau bijo ar net privengia patys tėveliai. Juk vaikai iš prigimties yra smalsūs ir jų keliami klausimai neretai glumina“, – teigia viena talentingiausių lėlių teatro aktorių Lijana Muštašvili, šiuo pastatymu debiutuojanti kaip režisierė. 

Gamtos ir žmogaus kūrinys

Išlipus iš kelto Smiltynėje netrukus pradedi jausti, jog šioje marių pusėje gyvenimas teka kitokiu ritmu. Dar ne iš karto gali sau atsakyti, kuo ypatingas šis kraštas, bet keliaudamas į nerijos gilumą, pamažu pasineri į magišką aplinkos aurą. Rugpjūčio 5–12 dienomis Nidos meno kolonijoje vyko paveldosaugos vasaros mokykla „Kultūriniai kraštovaizdžiai“. Visą savaitę projekto dalyviai gilinosi į materialaus ir nematerialaus paveldo išsaugojimo, interpretavimo, pristatymo visuomenei klausimus, globalizacijos keliamus iššūkius paveldosaugai.

Nauja Mirgos Gražinytės pradžia Birmingame

Kai išlipus Birmingamo centrinėje traukinių stotyje pirmąsyk eini per miestą, atrodo, patekai į fantastinės juostos filmavimo aikštelę: monumentalūs futuristinių formų statiniai, tarp jų – senąją Angliją menantys apleisti namai-vaiduokliai, didinga Viktorijos aikštė, renovuojami XX a. pradžios monolitai. Sunki, žemiška miesto aura tvyro nuo tų laikų, kai Birmingamas buvo Anglijos industrinis centras, fabrikų ir gamyklų miestas su daugybe vandens kanalų, šiandien ambicingai ketinantis tapti ir šiuolaikinės kultūros centru – štai stūkso didžiulę modernią instaliaciją primenantis miesto bibliotekos pastatas, greta jo – 9-ojo dešimtmečio stiklo architektūros statinys „Symphony Hall“.

Baltijos šalių kompozitorės

Britų kompozitorius Benas Lunnas savo tinklaraštyje balticmusicgems.com pristato jį labiausiai sudominusias Baltijos šalyse kuriančias moteris kompozitores. Dalijamės straipsnio santrauka, kurioje supažindinama su jaunosios kartos kompozitorėmis.

Moterys ir televizija

Nuo pat atsiradimo pradžios serialai buvo laikomi „moters mediumu“. Namų šeimininkės vaidmenį atliekančios moterys, atlikusios namų ruošos darbus, galėdavo valandėlei atsipūsti ir pailsėti, kol iš mokyklos grįš vaikai, o vėliau pasirodys ir „šeimos galva“ – vyras. Nepaisant tokio tipo serialų, per pastaruosius 15–20 metų televizija leido atsirasti stiprioms moterims veikėjoms, kurios, palyginus su kinu, nėra taip stipriai suvaržytos taisyklių. 

Šiuolaikiniai industrinio dizaino iššūkiai

Industrinio dizaino pagrindinis uždavinys yra suderinti funkcionalumą, estetiką bei idėją viename objekte. Kuo geriau  išspręsti  šią problemą savo bakalauro darbuose bandė ir menininkai, dalyvę Jaunojo dizainerio prizo konkurse. Bet ar baigę pirmosios pakopos studijas jie tikrai sugeba išradingai sujungti šiuos tris elementus viename gaminyje?

PUSLAPIS
IŠ
1003