Šiuolaikiniai industrinio dizaino iššūkiai

Industrinio (produkto) dizaino pagrindinis uždavinys yra suderinti funkcionalumą, estetiką bei idėją viename objekte. Kuo geriau  išspręsti  šią problemą savo bakalauro darbuose bandė ir menininkai, dalyvę Jaunojo dizainerio prizo konkurse. Bet ar baigę pirmosios pakopos studijas jie tikrai sugeba išradingai sujungti šiuos tris elementus viename gaminyje – gal kartais  funkcionalumas užgožia estetiką,  o gal atvirkščiai – ir,  ar tokiu atveju,  nesinori kartais perfrazuoti garsaus posakio menas menui į dizainas dizainui?

2017 metų jaunojo dizainerio prizo konkurse industrinio dizaino kategorija buvo gausiausia – į ją pateko net šeši studentai: Mantas Petkelis su velomobiliu-amfibija „Rusnė“, Kasparas Starinskas su biuro reikmenų rinkiniu „Darbas žmogų puošia“, Agota Rimšaitė – poilsio baldu „Ipanema“, Arnas Skalskis – „LAK Ultra Light“ sklandytuvo interjero dizaino konceptu, papildomo prizo laimėtojas Dominykas Budinas su PICKIT modulinio pikapo konceptu bei laimėtoja Kamilė Korsakaitė su projektu „UNIT'E“. Tokia darbų įvairovė stebina ir verčia į juos pažvelgti atidžiau: kiek projektų yra įdomūs ir patrauklūs, o keli iš jų yra idėjiški, reikalingi, inovatyvūs, funkcionalūs ir nepraradę patrauklumo?

Žmogaus prigimtis yra linkusi į estetiką: dar priešistorėje įrankiams buvo būdingas ne vien tik funkcionalumas, bet ir estetinės savybės – jie buvo puošiami įvairiais ornamentais, susijusiais su genčių veikla. Tačiau XXI amžiuje poreikis grožiui užgožia kai kurių daiktų funkcionalumą, juos paverčiant tik patraukliais daiktais, skatinančiais perdėtą vartotojiškumą. Agotos Rimšaitės poilsio baldas „Ipanema“ su besikilnojančia viršutinė gulto dalimi suteikia poilsiui privatumo, o visas baldas, pasižymintis augmenijos ir vandens motyvų formomis, gali atrodyti estetiškas. Visgi jis išlieka vien tik patraukliu akiai objektu, nesprendžiančiu šių laikų problemų, nepalengvinančiu kasdienio žmogaus gyvenimo. Su funkcijos išradingumo stoka susiduriame ir įdomiame bei šmaikščiame Kasparo Starinsko darbe „Darbas žmogų puošia.“ Estetiškos, minimalistinės metalo, medžio medžiagų raštinės priemonės buvo sukurtos pasinaudojant lietuviškomis patarlėmis ir pasižymi šmaikščiais pavadinimais. Starinskas sukūrė daiktų dėtuvę „Be vienybės nėra galybės”, rašiklį „Atitiko kirvis kotą”, lapų segiklį „Susispaudę kaip silkės statinėje”, liniuotę „Iš didelio rašto išėjo iš krašto”, lapelius užrašams „Su kuo sutapsi tuo ir pats patapsi” bei lipnios juostos dėklą „Per vieną ausį įėjo per kitą išėjo.” Šios patarlės nelieka tik šmaikščiais pavadinimais – jos taip pat atsispindi vizualinėje raiškoje: lapeliai yra permatomi,  rašiklio vienas galas medinis, o kitas metalinis ir pan.  Visgi, atmetus patarlių asociacijas, raštiniai reikmenys lieka tik estetiškais gaminiais, stokojančiais įdomaus funkcionalumo tiek vartotojui, tiek aplinkai. Pažvelgus į tokius objektus neretai susimąstau, kiek ilgai dar vyks masinė daiktų gamyba, kuri vien tik tenkina mūsų estetinius poreikius ir skatina vartotojiškumą. 

Masinė gamyba, prisidedanti prie globalinio atšilimo, tampa vis didesne šių dienų problema, dėl to siekiama daugiau žaliavų perdirbti antram gyvenimui. Tačiau ne visi produktai yra lengvai panaudojami antrą kartą. Vienas iš tokių – automobilių diržai, kurie gali būti perdirbami tik iš jų sukuriant naujus objektus. Ši problema sudomino ir Jaunojo dizainerio prizo produkto kategorijos laimėtoją Kamilę Korsakaitę. „UNIT‘E“ jungimo detalių projektas, leidžia tarpusavyje sujungti automobilio diržų sagtis, jas pritaikant rankinių, kuprinių, krepšių ar panašių aksesuarų, kurių konstrukcijai reikalingi diržai, kūrimui. Norint išplėsti automobilio diržų sagčių panaudojimo spektrą, pasirinkta minimalistinė aksesuarų stilistika, taip paverčiant daiktą šiuolaikišku bei ekologišku. Mažinti vartotojiškumą panoro ir papildomo prizo laimėtojas Dominykas Budinas, kuris sukūrė daugiafunkcinį automobilį, pasirinkęs pikapo modelį. Jam suteikė keturias skirtingas bagažines: atvirą, kemperio tipo, keleivinę ir tralinį modelį. Visos jos lengvai pridedamos pilnai automatizuota užkėlimo sistema. Nors automobilis savy talpina daug funkcijų, nepamiršta ir jo estetinė dalis: modernus juodas bei pilkas kampuotų, bet neaštrių formų derinys automobilio korpusą padaro įdomų bei patrauklų akiai. Dominykas Budinas ir Kamilė Korsakaitė savo baigiamuosiuose bakalauro darbuose nepabūgo imtis inovatyvių, patrauklių idėjų ir sukūrė tiek praktiškus, tiek estetiškus objektus, be to, atsižvelgė į šiuolaikines pasaulio problemas. 

Šiomis dienomis dizainui keliami lūkesčiai tokie dideli, jog, rodos, dizaineris gali viską. Kaip garsus vokiečių dizaino kritikas Lucas Verweij juokaudamas teigia, dizaineriams užkraunamos tokios problemos, kaip smogas Pekine, minos Afganistane ir dideli socialiniai sunkumai skurdžiuose Vakarų didmiesčių lūšnynuose. Norėdami kurti įdomius, funkcionalius, patraukius ir naudingus daiktus jaunieji menininkai susiduria su dideliais iššūkiais, su kuriais ne visada iki galo susidoroja. Manto Petkelio velomobilis-amfibija „Rusnė“ sužavi linksmumu netikėta idėja (jis gali tiek važiuoti žeme, tiek plaukti vandeniu), tačiau estetinė šio darbo pusė – gana skurdi. Pasirinktas masyvus,  gremėzdiškas lenktų formų pilkos spalvos korpusas atrodo nepatrauklus bei manau, kad kelia nesaugumo jausmą plaukiant. Dvejones kelia ir Arno Skalskio „LAK Ultra Light“ sklandytuvo interjero dizaino konceptas, pasižymintis estetiškomis aerodinamiškomis ir minimalistinėmis formomis. Jis buvo kuriamas laikantis trijų pagrindinių uždavinių: sumažinti svorį, sukurti intuityvią valdymo sistemą ir patogią sklandytuvo kabinos erdvę pilotui. Bet kiek šis projektas yra unikalus, inovatyvus, išsiskiriantis iš kitų panašių gaminių ir prisidedantis tiek prie individo, tiek prie pasaulio gerovės? Tikriausia į šį klausimą bus galima atsakyti tik pamačius realų gaminį, ir tikimės, kad kylančios abejonės bus nublokštos į Hado karalystę. Mantas Petkelis ir Arnas Skalskis susidūrė su dideliais iššūkiais, kurių, nors ir neišsprendė iki galo, bet sukūrė išsiskiriančius, įdomius, funkcionalius gaminius, kurie ateityje gali tapti realiais gaminiais. 

Kaip  Vilniaus dailės akademijos rektorius, dizaineris  Audrius Klimas pastebėjo, Lietuvos dizainas dar tik bando išsikovoti savo pozicijas ir pripažinimą. Tačiau pažvelgus į 2017 metų Jaunojo dizainerio prizo industrinio dizaino kategoriją galima teigti, jog dizainas mūsų šalyje tobulėja ir turi potencialo tapti reikšmingu, ekonominę naudą teikiančiu sektoriumi.