7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Muzika

Elvina Baužaitė

Kūrybai reikia išsilaisvinimo

Pokalbis su operos soliste Gabriele Bukine

Sopranas Gabrielė Bukinė neabejotinai apdovanota dainavimo meno ir aktorinio meistriškumo talentais. Ši raiškos sintezė įvairialypiškai ir kartu kryptingai atskleidžia jauną scenos asmenybę.

Gabrielė Bukinė (Violeta) operoje „Traviata“. LNOBT. M. Aleksos nuotr.
Gabrielė Bukinė (Violeta) operoje „Traviata“. LNOBT. M. Aleksos nuotr.
Gabrielė Bukinė (Adriana Lekuvrer), Eusebiu Huțan (Maurizio) operoje „Adriana Lekuvrer“. KVMT, 2025. M. Aleksos nuotr.
Gabrielė Bukinė (Adriana Lekuvrer), Eusebiu Huțan (Maurizio) operoje „Adriana Lekuvrer“. KVMT, 2025. M. Aleksos nuotr.
Gabrielė Bukinė (Adriana Lekuvrer) operoje „Adriana Lekuvrer“. M. Aleksos nuotr.
Gabrielė Bukinė (Adriana Lekuvrer) operoje „Adriana Lekuvrer“. M. Aleksos nuotr.
Gabrielė Bukinė (Adriana Lekuvrer) operoje „Adriana Lekuvrer“. M. Aleksos nuotr.
Gabrielė Bukinė (Adriana Lekuvrer) operoje „Adriana Lekuvrer“. M. Aleksos nuotr.
Gabrielė Bukinė (Adriana Lekuvrer) operoje „Adriana Lekuvrer“. M. Aleksos nuotr.
Gabrielė Bukinė (Adriana Lekuvrer) operoje „Adriana Lekuvrer“. M. Aleksos nuotr.
Gabrielė Bukinė (Antonia) operoje „Hofmano istorijos“. LNOBT. M. Aleksos nuotr.
Gabrielė Bukinė (Antonia) operoje „Hofmano istorijos“. LNOBT. M. Aleksos nuotr.
Stephen Costello, Gabrielė Bukinė, dirigentas Constantine Orbelian. J. Danielevičiaus nuotr.
Stephen Costello, Gabrielė Bukinė, dirigentas Constantine Orbelian. J. Danielevičiaus nuotr.
Laima Slepkovaitė

Charleso Lloydo dangaus kvartetas

Mintys po „Vilnius Mama Jazz“ koncerto LVSO salėje

Tokio susitikimo vizija užgimė jau labai seniai. „Vilnius Mama Jazz“ organizatorė Judita Bartoševičienė dar išgirdusi Charleso Lloydo ir Jasono Morano duetą albume „Hagar’s Song“ ėmė siekti tai paversti tikrove.

Charles Lloyd. D. Labučio nuotr.
Charles Lloyd. D. Labučio nuotr.
Charles Lloyd. D. Labučio nuotr.
Charles Lloyd. D. Labučio nuotr.
„Charles Lloyd Sky Quartet“. D. Labučio nuotr.
„Charles Lloyd Sky Quartet“. D. Labučio nuotr.
„Charles Lloyd Sky Quartet“. D. Labučio nuotr.
„Charles Lloyd Sky Quartet“. D. Labučio nuotr.
Laimutė Ligeikaitė

Balso ir fortepijono magija

Šiuolaikinių Lietuvos kompozitorių dainų koncertas Nacionalinėje filharmonijoje

Šiame elektronikos, performansų, tarpdisciplininio meno ar įvairių eksperimentų su instrumentinėmis sudėtimis amžiuje mane kaskart nustebina dainos žanras, kuris (dėmesio, skeptikai!) nėra miręs, o dar ir kaip gyvuoja. Šiuolaikinė akademinė daina, sekanti savo pirmtake – genialiojo Franzo Schuberto įtvirtinta Lied, – ir XXI amžiuje, tik jau sava ištarme, gali stipriai paveikti, kurti mažą spektaklį tik balsu ir fortepijonu.

Jonė Punytė-Svigarienė ir Renata Dubinskaitė. I. Budriūnaitės nuotr.
Jonė Punytė-Svigarienė ir Renata Dubinskaitė. I. Budriūnaitės nuotr.
Jonė Punytė-Svigarienė ir Renata Dubinskaitė. I. Budriūnaitės nuotr.
Jonė Punytė-Svigarienė ir Renata Dubinskaitė. I. Budriūnaitės nuotr.
Jonė Punytė-Svigarienė, Algirdas Martinaitis, Renata Dubinskaitė. I. Budriūnaitės nuotr.
Jonė Punytė-Svigarienė, Algirdas Martinaitis, Renata Dubinskaitė. I. Budriūnaitės nuotr.
Loreta Narvilaitė, Jonė Punytė-Svigarienė, Renata Dubinskaitė. I. Budriūnaitės nuotr.
Loreta Narvilaitė, Jonė Punytė-Svigarienė, Renata Dubinskaitė. I. Budriūnaitės nuotr.
Raminta Šerkšnytė, Jonė Punytė-Svigarienė, Renata Dubinskaitė. I. Budriūnaitės nuotr.
Raminta Šerkšnytė, Jonė Punytė-Svigarienė, Renata Dubinskaitė. I. Budriūnaitės nuotr.
Daiva Tamošaitytė

Fortepijoninio meno maratono startas

IX Vilniaus fortepijono festivalio „Diptichas Čiurlioniui“ pradžios koncertas

Lapkričio 15 d. Nacionalinėje filharmonijoje prasidėjo jau devintasis Vilniaus fortepijono festivalis, pirmąkart surengtas 2009 metais. Kaip ir daugelis šių metų renginių, jis skirtas Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms. „Ši išskirtinė asmenybė, genialiai suderinusi menus, per kūrybą liudijanti, kaip susisieja tapyba ir muzika, įkvėpė festivalio šūkį „Diptichas Čiurlioniui“.

Mūza Rubackytė, Modestas Pitrėnas, LNSO. D. Matvejevo nuotr.
Mūza Rubackytė, Modestas Pitrėnas, LNSO. D. Matvejevo nuotr.
Mūza Rubackytė, Modestas Pitrėnas, LNSO. D. Matvejevo nuotr.
Mūza Rubackytė, Modestas Pitrėnas, LNSO. D. Matvejevo nuotr.
Arvydas Malcys, Modestas Pitrėnas, LNSO. D. Matvejevo nuotr.
Arvydas Malcys, Modestas Pitrėnas, LNSO. D. Matvejevo nuotr.
Guoda Gedvilaitė, Modestas Pitrėnas, LNSO. D. Matvejevo nuotr.
Guoda Gedvilaitė, Modestas Pitrėnas, LNSO. D. Matvejevo nuotr.
Guoda Gedvilaitė, Modestas Pitrėnas, LNSO. D. Matvejevo nuotr.
Guoda Gedvilaitė, Modestas Pitrėnas, LNSO. D. Matvejevo nuotr.
Daiva Tamošaitytė

Ieškau ne efekto

Pokalbis su smuikininku, kompozitoriumi, visuomenininku Martynu Švėgžda von Bekkeriu

Spalio 21 d. Šv. Kotrynos bažnyčioje įvyko jūsų solo rečitalis. Programoje – kūriniai, kuriuos anksčiau atlikote Anykščiuose, Kaune, paskui Suomijoje, Utenoje. Kaip sudarėte programą būtent šiam „Ugningo rečitalio“ koncertui?

Martynas Švėgžda von Bekkeris. Asmeninio archyvo nuotr.
Martynas Švėgžda von Bekkeris. Asmeninio archyvo nuotr.
Martynas Švėgžda von Bekkeris. Asmeninio archyvo nuotr.
Martynas Švėgžda von Bekkeris. Asmeninio archyvo nuotr.
Kotryna Lukšytė

Tradicija, novatoriškumas ir garsų žaidimai

35-ojo tarptautinio aktualiosios muzikos festivalio „Gaida“ apžvalga

Šiųmetis „Gaidos“ festivalis nutolo nuo radikalių eksperimentų ir labiau žengė nuosaikumo bei retrospektyvos keliu. Daugelis renginių vyko didžiosiose, orkestrinei muzikai skirtose salėse (Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje ir LVSO koncertų salėje), o tai lėmė ir tradiciškesnę raišką – orkestras, choras, solistai.

Carolin Widmann, Gediminas Gelgotas ir LNSO. K. Bingelio nuotr.
Carolin Widmann, Gediminas Gelgotas ir LNSO. K. Bingelio nuotr.
Glebas Pyšniakas ir LNSO. K. Bingelio nuotr.
Glebas Pyšniakas ir LNSO. K. Bingelio nuotr.
Kristupas Bubnelis, Rimvydas Savickas, LKO. K. Bingelio nuotr.
Kristupas Bubnelis, Rimvydas Savickas, LKO. K. Bingelio nuotr.
„Kwartludium“. K. Bingelio nuotr.
„Kwartludium“. K. Bingelio nuotr.
Egidija Medekšaitė, „Kwartludium“. K. Bingelio nuotr.
Egidija Medekšaitė, „Kwartludium“. K. Bingelio nuotr.
Lukas Geniušas ir Anna Geniušienė K. Bingelio nuotr.
Lukas Geniušas ir Anna Geniušienė K. Bingelio nuotr.
Lukas Geniušas ir Gabrielis Prokofjevas K. Bingelio nuotr.
Lukas Geniušas ir Gabrielis Prokofjevas K. Bingelio nuotr.
Fazil Say. K. Bingelio nuotr.
Fazil Say. K. Bingelio nuotr.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Gebantis girdėti muziką

Pamąstymai apie Victorieno Vanoosteno diriguotą Nacionalinio simfoninio orkestro koncertą

„Popsiškai“ nuteikiantis koncerto pavadinimas „Mitai ir legendos“ tarsi nuvertina susirenkančius į koncertą klausytojus. Matydama daugumą tų pačių veidų suprantu, kad atlikėjus sveikina melomanai, kurių pigiais pavadinimais nebereikia vilioti. Ir tarp kūrinių dalių neplojama, jeigu pranešėja nepatingi sudėtingesnės kūrinio formos korektiškai pristatyti.

Victorien Vanoosten. D. Matvejevo nuotr.
Victorien Vanoosten. D. Matvejevo nuotr.
Mario Hossen. D. Matvejevo nuotr.
Mario Hossen. D. Matvejevo nuotr.
Mario Hossenas, Victorienas Vanoostenas ir LNSO. D. Matvejevo nuotr.
Mario Hossenas, Victorienas Vanoostenas ir LNSO. D. Matvejevo nuotr.
Rasa Murauskaitė-Juškienė

Šiuolaikybės apeigos

9-ojo šiuolaikinės operos festivalio NOA premjeros

„Jasiau Jasiau, 48-eri metai... Ar čia tu? – tai ne visai tiksli citata iš režisieriaus Karolio Kaupinio premjeros – muzikinių prisiminimų iš šeimyninių videoarchyvų „Dainų šventė“. Ši citata iš kūrinyje naudojamo videoįrašo, kuriame užfiksuotas dviejų vaikystės draugų susitikimas po beveik 50 metų, vienam jų iš išeivijos grįžus Lietuvon. „Dainų šventė“ šiais metais pradėjo 9-ąjį šiuolaikinės operos festivalį NOA, tapdama pirmąja iš septynių festivalio premjerų.

Scena iš operos „Jūratė“ M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos „Jūratė“ M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos „Jūratė“ M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos „Jūratė“ M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos „Jūratė“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Scena iš operos „Jūratė“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Scena iš operos „LLLLove“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Scena iš operos „LLLLove“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Scena iš operos „LLLLove“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Scena iš operos „LLLLove“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Muzikinis performansas „Sporos“. A. Vasilenko nuotr.
Muzikinis performansas „Sporos“. A. Vasilenko nuotr.
Muzikinis performansas „Sporos“. A. Vasilenko nuotr.
Muzikinis performansas „Sporos“. A. Vasilenko nuotr.
„Anoniminiai šokiai“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
„Anoniminiai šokiai“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Asta Andrikonytė

Jaunąjį maestro namo parvedė opera

Pokalbis su LNOBT operos meno vadovu, dirigentu Martynu Stakioniu

Dirigentą Martyną Stakionį nuo pirmųjų karjeros žingsnių lydi epitetas „jauniausias“. Dar mokydamasis Nacionalinėje M.K. Čiurlionio menų mokykloje jis pradėjo rengti koncertų programas su profesionalais, dirigavo garsiems Latvijos chorams ir Šv. Kristoforo kameriniam orkestrui.

Martynas Stakionis. D. Matvejevo nuotr.
Martynas Stakionis. D. Matvejevo nuotr.
Martynas Stakionis. D. Matvejevo nuotr.
Martynas Stakionis. D. Matvejevo nuotr.
Martynas Stakionis spaudos konferencijoje LNOBT. M. Aleksos nuotr.
Martynas Stakionis spaudos konferencijoje LNOBT. M. Aleksos nuotr.
Giedrė Kaukaitė

Ties tuo, kas nepažinu

Virgilijaus Noreikos 90-osioms gimimo metinėms 

Bėgant metams daugybę kartų mėginau įspėti Virgilijaus Noreikos interpretacijos meno paslaptį. Po kiekvieno koncerto ar spektaklio klausdavau savęs ne ką, o kaip jis kalba ir kaip jam tai pavyksta. Atsakymo neradusi ištardavau sau tuos pačius, anaiptol ne naujus žodžius – Dievo dovana.

Giedrė Kaukaitė ir Virgilijus Noreika. 1969 m. I. Fišerio / LCVA nuotr.
Giedrė Kaukaitė ir Virgilijus Noreika. 1969 m. I. Fišerio / LCVA nuotr.
Virgilijus Noreika. A. Rakausko nuotr.
Virgilijus Noreika. A. Rakausko nuotr.
Virgilijus Noreika. 1994 m. L. Dmuchovskajos / LCVA nuotr.
Virgilijus Noreika. 1994 m. L. Dmuchovskajos / LCVA nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 186  >>> Archyvas