Pernykščio Steveno Soderbergho filmo „Magiškas Maikas“ (LNK, 19 d. 23.20) herojui jau trisdešimt ir jis išbandė ne vieną profesiją. Buvo statybininkas, gamino baldus, svajojo tapti verslininku. Maikas (Channing Tatum) turi daug talentų – gali sutvarkyti stogą, suremontuoti automobilį. Bet vakare jis – striptizo šokėjas viename Floridos naktiniame klube. Scenoje jis pavirsta Magišku Maiku. Ne tik puiki choreografija, bet ir vyriškas žavesys pavertė Maiką moterų numylėtiniu. Jo gyvenimas – nesibaigianti šventė, juolab kad Maikas iš tų retų žavių vaikinų, kurie nekelia jokios grėsmės. Bet vieną dieną altruisto Maiko mokiniu tampa jaunas vaikinas Adamas (Alex Pettyfer). Maikas įsimyli jo seserį Bruk, tik merginai nepatinka jo naktinis darbas. Todėl Maikui teks apsispręsti, ką pasirinkti, – meilę ar darbą.
Filmo pagrindu tapo dabar viena didžiųjų Holivudo vilčių vadinamo Channingo Tatumo jaunystės patirtis. Jis taip pat buvo striptizo šokėjas. Tačiau tai nėra autobiografinis filmas, nors išgirdęs Tatumo pasakojimą Soderberghas jam liepė: „Sėskis rašyti scenarijų, o aš jį įgyvendinsiu.“ Aktorius yra prisipažinęs, kad vaidinant Maiką jam svarbiau buvo atkurti ne realybėje išgyventus epizodus, bet to gyvenimo laikotarpio atmosferą, iš naujo atsidurti laike, kai domino daug kas ir norėta išbandyti viską.
Tegu jūsų neatbaido banalus siužetas. Soderberghas sąmoningai pasinaudojo daugybe filmų apie šou verslą klišių. Bet „Magiškas Maikas“ ne toks paprastas, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Tai filmas, kuris tyrinėja moralę visiškai nemoralizuodamas. Soderberghas jį apibūdino taip: „Man Magiškas Maikas“ pasakoja apie tai, kaip suklystame priimdami blogus sprendimus ir apsisupdami blogais žmonėmis. Būta ženklų, bet Maikas jų nepastebėjo. Jam stinga distancijos, kad pamatytų visą situaciją.“ Pasak režisieriaus, filmo koncepcija europietiška, nes filmo herojus greičiau atsiduria priešais veidrodį (jaunasis Adamas, kurį Maikas imasi globoti), o ne priešais langą. Bet kartu Soderberghui tai ir labai amerikietiškas filmas, nes jame atskleista visuomenės būsena, JAV užvaldžiusi depresija ir kūnų garbinimas.
Depresija – vienas svarbiausių 2002 m. Christopherio Nolano filmo „Nemiga“ (BTV, 24 d. 22.40) motyvų. Filmo herojų, patyrusį Los Andželo detektyvą Vilą Dormerį (Al Pacino) kankina depresija ir kaltės jausmas. Kartu su partneriu Hepu (Martin Donovan) jie vyksta į Aliaską tirti žiaurios žmogžudystės. Nužudyta septyniolikmetė mergina, o apylinkėse, matyt, siaučia serijinis žudikas. Aliaskoje tyrėjams iš didmiesčio padeda jauna policininkė Elė (Hilary Swank). Gana greit atsiranda ir įtariamasis – vienišius ir romantikas Finčas (Robin Williams), bet žudikas daug gudresnis, nei galima buvo tikėtis.
Kai Vilas nušauna Hepą rūke palaikęs žudiku, detektyvą ima kankinti nemiga, ją tik pagilina baltosios naktys bei katės ir pelės žaidimas su žudiku. Tačiau „Nemiga“ įdomi ne kaip detektyvas, o kaip bandymas paaiškinti, kiek toli galima nueiti tikint, kad elgiesi gerai ir teisingai. Tai ir vaidina Alas Pacino, rodydamas savo nemigos, bet dar labiau kaltės jausmo ir abejonių išsekintą personažą.
Kūręs „Nemigą“ Nolanas dar buvo tik pakeliui į dabartinę – „Tamsiojo riterio“ ar „Pradžios“ sėkmę. Dar nepriklausė nuo būtinybės sudominti ir sužavėti mases. Užtat „Nemiga“ ir stebina preciziška režisūra, subtiliais ir įsimenančiais antrojo plano personažais ir visam laikui atmintyje išliekančia filmo plastika, atmosfera.
Tą patį vakarą (24 d. 22.35) LNK parodys Dwighto H. Little’o filmą „Žmogžudystė Baltuosiuoserūmuose“. Jo siužetas neįmantrus: amerikiečių pagrobimas Šiaurės Korėjoje sukelia pasipiktinimo bangą Baltuosiuose rūmuose. JAV prezidentas pasirengęs net atakuoti komunistus ir išgelbėti įkaitus, kai rūmuose aptinkamas moters, buvusios sekretorės, lavonas. Tyrimas pavedamas Harlanui (Wesley Snipes), kuris jau anksčiau bendradarbiavo su specialiosiomis tarnybomis. Bet šįkart jo laukia tylėjimo siena. Todėl netrukus Harlanui prireiks slaptosios agentės (Diana Lane) pagalbos.
Filmas kaip filmas, nors viena aplinkybė gana pikantiška – jis sukurtas pagal buvusio JAV prezidento Hary S. Trumano dukters Margaret Truman romaną. Bet mūsų sąlygomis man pasirodė įdomi išeities situacija. Pabandykite įsivaizduoti lietuvišką filmą, žinoma, geriau komediją, apie Prezidentūroje rastą moters lavoną. Arba filmą su ne vienoje amerikiečių juostoje matyta situacija, kai JAV prezidentas tampa žudiku (zombiu, vampyru, etc.) Manau, kad vos tik pasklistų gandai apie panašų filmą, Lietuvoje kiltų patriotinė diskusija apie nacionalines vertybes ir kitokius tautai svarbius dalykus, nes kinas yra veidrodis, o lietuvių tauta vengia tokių akistatų. Todėl tokio ar panašaus lietuviško filmo artimiausioje ateityje neprognozuoju. Teks tenkintis žmogžudystėmis Vašingtone.
