7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

PAREMKITE
7 meno dienas
SMS žinute

Mums nebaisūs jokie virusai

Nauji filmai – „Pasaulinis karas Z“

Živilė Pipinytė
Nr. 26 (1040), 2013-06-28
Kinas
„Pasaulinis karas Z“
„Pasaulinis karas Z“

 

Pamatyti, kaip Bradas Pittas gelbsti pasaulį, visai smagu. Pirmiausia todėl, kad kino salėje, kur rodomas Marco Forsterio „Pasaulinis karas Z“ („World War Z“, JAV, 2013), galima pasislėpti nuo įkaitusio Joninių pasaulio, kuris, regis, visai pribrendęs zombių antpuoliui. Tiesa, filmo pabaigoje Pitto herojus – JT specialiųjų misijų vykdytojas Džeris – pripažįsta, kad karas dar nesibaigė. Bet optimizmo jo žodžiuose daug, todėl galima patikėti, kad kuriame nors filmo tęsinyje Džeriui pavyks rasti „nulinį pacientą“ ir ligos židinį, sužinoti, kas sukėlė kraugerių zombių epidemiją visame pasaulyje.
 
Įtariu, kad židinys – Šiaurės Korėjoje, juk ne veltui pirmoji žinia apie staigiai plintančią ligą JAV pasiekė iš Pietų Korėjos. Nors, ko gero, mąstau senamadiškai ir bandau taikyti naujam filmui seną patirtį, kai, pavyzdžiui, Šaltojo karo metais zombiai buvo komunistai ir rusai, o naujausiais laikais jų kojos dygsta iš interneto ir kitokių technologijų. „Pasaulinio karo Z“ zombiai, žinoma, taip pat metafora ir kiekvienas juos gali traktuoti savaip – ir kaip islamizmo epidemiją, ir kaip žmonių neatsakingumo pasekmę, ir t.t. Akivaizdu tik viena – Rugsėjo 11-osios šokas keičia net iš vienų klišių kuriamus katastrofų filmus. Amerikiečiai suvokė, koks trapus yra pasaulis, todėl skelbia grįžimą prie amžinųjų vertybių. „Pasauliniame kare Z“ neatsitiktinai pagrindiniu leitmotyvu tapo Džerio siekis žūtbūt išgelbėti žmoną, dukteris ir bėgant nuo zombių priglaustą berniuką. Šeima Džeriui yra brangiausia. Dėl jos jis taps didvyriu ir net kaip didieji praeities mokslininkai įšvirkš sau baisiausios ligos užkratą. Daugiau psichologijos vingrybių filmui ir nereikia.
 
Ekraną periodiškai užplūsta miriados zombių. Jie siaubia Amerikos didmiesčius, net JAV prezidentas prieš juos yra bejėgis ir žūsta pačioje filmo pradžioje. Zombiai sugeba perlipti ir Izraelį gaubiančią sieną. Ten Džeris patenka po to, kai Pietų Korėjoje žūsta jaunas virusologas, kuriam Džeris turėjo padėti. Virusologo mirtis tokia nelogiška ir neparengta filmo eigos, kad supranti, jog antraip Pittui būtų tekę gelbėjimo misiją dalytis su kitu, o to juk niekam nereikia. Matyt, filmo kūrėjai patys tai suprato ir todėl pakišo žiūrovams žydišką išmintį apie simbolišką dešimtąjį, prieštaraujantį likusiems devyniems, kuriuos visiškai tenkina logiškos ir akivaizdžios išvados. Bet ir to konkretaus dešimtojo, kuris liepė apjuosti Izraelį siena, tai neišgelbės. Džeris ir jį lydėjusi Izraelio karė pabėgs iš Jeruzalės tik šaunių Baltarusijos avialinijų lakūnų padedami. Pasaulis mažas, Baltarusija kartais taip pat gali būti naudinga.
 
Bet daugiausia abejonių sukėlė tai, kad pasaulį gelbėti imasi Jungtinės Tautos, kurių atstovas yra Džeris. Ko gero, tik Pittas ir jo mylima žmona dar tebetiki, kad ši organizacija yra veiksminga.
 
Dėl Maxo Brookso romano, kuris tapo filmo pagrindu, prodiuseris Pittas grūmėsi su Leonardo DiCaprio, taip pat panorusiu ekranizuoti populiarią knygą. „Pasaulinį karą Z“ kūrė Marcas Forsteris, kadaise po „Monstrų baliaus“ laikytas viena šių dienų kino vilčių. Talentingų žmonių filme nestinga. Kelias minutes ekrane pasirodo Moritzas Bleibtreu, sekundę filmo pabaigoje šmėkšteli Konstantinas Chabenskis – eilutė jų filmografijoje ir honoraras nepakenks. Bet filmą, į kurį įdėta daug pastangų, pinigų (per 200 milijonų dolerių) ir jėgų, pamiršti iškart, tik išėjęs iš kino teatro. Kai mintyse „suvirškini“ vieną paskutinių filmų titrų, kuriuose parašyta Pitto šukuosena besirūpinusio asistento pavardė. Šukuosena visą filmą tikrai nepriekaištinga.

 

„Pasaulinis karas Z“
„Pasaulinis karas Z“