Pokalbis su režisieriumi iš Azerbaidžano Ru Hasanovu
Nauji filmai – „Lūžęs gyvenimo ratas“
Felixo van Groeningo filmo „Lūžęs gyvenimo ratas“ („The Broken Circle Breakdown“, Belgija, Olandija, 2012) herojus ištinka meilė iš pirmo žvilgsnio. Abu jie – margi paukščiai, laisvi ir nepaiso konvencijų. Tatuiruočių salone dirbanti ir visą kūną jomis išsimarginusi Eliza (Veerle Baetens) – gyvybinga ir atvira pasauliui. Laisva Amerikos dvasia bei bluegrass kantri muzika ir Billu Monroe susižavėjęs Didjė (, ) atrodo lyg atklydęs iš filmo apie hipius, tiksliau, jis primena keistą kaubojaus ir hipio mišinį. Tik susitikę, abu negali atitraukti akių vienas nuo kito. Todėl nenuostabu, kad Eliza netrukus apsigyvens Didjė fermoje, pradės dainuoti jo suburtoje grupėje, susilauks kūdikio.








Nauji filmai – „Patarėjas“
Ridley Scottas kūrė filmus apie ateivius iš kosmoso ir maištingus robotus, Provanse laimę radusį Londono japį, kryžiaus karų riterius ir Robiną Hudą, Amerikos gangsterius ir CŽV agentus, bet naujausio jo filmo „Patarėjas“ („The Counselor“, JAV, D. Britanija, 2013) herojai tikrai į nieką nepanašūs. Galiu tik įtarti, kad specialiai kinui parašytas vieno didžiųjų gyvų JAV literatūros klasikų Cormaco McCarthy scenarijus tapo iššūkiu režisieriui, kuris kaip niekas kitas sugeba žadinti masinę vaizduotę ir priversti ją patirti aukšto lygio vaizdų poezijos įtampą. „Patarėją“ filmavęs Dariuszas Wolskis tai taip pat sugeba. Nežinau, ar kaltas tik scenarijus, bet po filmo dar teko mintyse dėlioti jo personažų linijas, kad suprasčiau, kas ir kodėl iš tikrųjų tarp jų įvyko. Filme gausu pasakojimo elipsių, sunku net pasakyti, kiek užtrunka veiksmas (mėnesį, pusę metų ar ilgiau), bet užtat pagrindinė mintis išaiškėja visai greitai. Nes „Patarėjas“ kalba apie tai, kad, pabandęs žaisti su blogiu, net nepajusi, kaip tapsi jo įkaitu.
Tradicinė Berlinalės retrospektyva 2014-aisiais bus skirta operatorių menui. Ji vadinsis „Šešėlio estetika. Apšvietimo stiliai 1915–1950“ („The Aesthetics of Shadow. Lighting Styles 1915–1950“). Festivalio rengėjai mano, kad žavėdamiesi garsiųjų meistrų filmais mes dažnai pamirštame operatorius ir apšvietėjus, kurie prisidėjo prie šedevro atsiradimo. Festivalis nusprendė pagerbti šiuos žmones ir priminti jų vardus. Retrospektyvoje bus rodomi ne tik žymių Europos ir JAV, bet ir japonų kinematografininkų filmai, iš viso 40 nebylių ir garsinių filmų. Retrospektyvos išeities tašku tapo Oregono universiteto (JAV) profesoriaus Daisuke Miyao knyga „Šešėlio estetika. Apšvietimas japonų kine“ („The Aesthetics of Shadow. Lighting and Japanese Cinema“, 2013). Kartu su juo retrospektyvos koncepciją rutuliojo Charlesas Silveris, Rajendra Roy (Modernaus meno muziejus, Niujorkas), Raineris Rotheris ir Connie Betz („Deutsche Kinemathek“, Berlynas). Jau antrą kartą retrospektyvą kartu su „Deutsche Kinemathek“ rengs ir Modernaus meno muziejus (MOMA), todėl ji bus pakartota Niujorke.