Kinas

Neringa Kažukauskaitė

Pokalbis su Giedre Žickyte apie „Ireną“

Lietuvos ekranuose sukasi nauja režisierės Giedrės Žickytės dokumentinė juosta „Irena“ (Lietuva, Estija, Bulgarija, 2025). Filmo pavadinimas trumpas, bet asmenybė, apie kurią pasakojama, išskirtinė. Irena Veisaitė – germanistė, teatro kritikė, dėstytoja, Atviros Lietuvos fondo steigėja ir ilgametė vadovė, visada tvirtinusi, kad humanizmas ir atvira mintis gali keisti visuomenę.

Jonas Ūbis

Krėsle prie televizoriaus

Jordanas Peele’as įsiveržė į didįjį kiną filmu „Pradink!“ (2017), sujungęs siaubo filmą ir socialinę satyrą. Juostoje  „Mes“ (TV3, lapkričio 1 d. 00.50) režisieriaus ambicijų ir būdų įbauginti žiūrovus daugiau.

Ko nepražiopsoti renkantis „Scanoramos“ filmus

Po Austrijos-Vengrijos žlugimo Versalyje braižant naujosios Europos žemėlapį, į Fjumę (dabar Rijeka, Kroatija) pretendavo italai ir Serbijos, Kroatijos bei Slovėnijos karalystė. 1919 metų rugsėjo 12 d. miestą užėmė italų karo lakūnas, rašytojas, dekadentas, dendis ir nacionalistas Gabriele D’Annuzio, kartais vadinamas italų fašizmo Jonu Krikštytoju.

Jonas Ūbis

Krėsle prie televizoriaus

Skaičiau ne visus Joe Nesbø romanus apie Harį Holą, bet mėgstu šį prasigėrusį, pavargusį, savo tautiečiais besišlykštintį ir egzistencinius klausimus užduodantį policininką. Kad tai vaidmuo Michaelui Fassbenderiui – net nesuabejojau.

Santa Lingevičiūtė

Pokalbis su Nyderlandų kino režisieriumi Luuku Bouwmanu apie filmą „Propagandistas“

1935 m. Goebbelsas iškilmingoje kalboje Vokietijos kino industrijos atstovams perskaitė savo tekstą-manifestą, kokie turėtų būti kuriami filmai. Tuomet jis aiškino, kad tikrasis meninis kinas turi tapti tiltu tarp valstybės ir tautos bei skatinti piliečius „veikti drauge, ranka rankon“; kinas turi būti nacionalinės dvasios ir etninės tapatybės perteikimo forma – jis turi atspindėti „tikrąjį žmonių gyvenimą“, tiksliau, tokį, kurį apibrėžia valstybė.

Živilė Pipinytė

Iš šiuolaikinio kino festivalio „Lokys, liūtas ir šakelė“ dienoraščio

Iváno Fundo „Gyvūnų užkalbėtoja“ („El Mensaje“) magiška juosta, nors iš pradžių gali pasirodyti, kad tai tiesiog dar vienas kelio filmas, kurio personažai – keista šeima, keliaujanti dulkėtais Argentinos vieškeliais. Kemperį, į kurį telpa visas gyvenimas, vairuoja Rodžeris (Marcelo Subiotto). Kažkada jis buvo klounas, o dabar rūpinasi šeimos finansais.

Jonas Ūbis

Krėsle prie televizoriaus

Rudenį lyg vitaminų reikia tokių filmų kaip visais požiūriais tobuli Aki Kaurismäki „Nukritę lapai“ (LRT Plius, 23 d. 21.33). Užuojautos gyvenimo paraštėse likusiems suvirintojui Holapui ir darbininkei Ansai, subtilaus humoro, dainų, liūdnų žinių iš Ukrainos ir ryškių spalvų pilnas filmas melancholiškas lyg Jacques’o Prévert’o dainos (filmo pabaigoje ją dainuoja ne Yves’as Montand’as, o dar lėtesnis dainininkas suomis) žodžiai, kad gyvenimas išskiria tuos, kurie myli.

Živilė Pipinytė

Nauji filmai – „Mūšis po mūšio“

Filmo „Mūšis po mūšio“ („One Battle After Another“, JAV, 2025) pagrindas – postmodernisto Thomo Pynchono romanas „Vineland“, pasakojantis apie vadinamuosius gėlių vaikus. Tačiau Paului Thomui Andersonui, regis, filme buvo svarbiau ne knygos siužeto peripetijos, o šiuolaikinio chaoso ir JAV groteskiškumo pojūtis, kurį idealiai moka perteikti nuo pasaulio besislapstantis buvęs Vladimiro Nabokovo mokinys.

Santa Lingevičiūtė

Pokalbis su režisieriumi Arjunu Talwaru apie filmą „Laiškai iš Vilkų gatvės“

Netoli Varšuvos centrinės stoties yra Vilkų gatvė, ją, laimei, gentrifikacija kol kas aplenkė, tad čia dar veikia seniausia Varšuvoje (o gal ir visoje Lenkijoje) pramoginių šokių mokykla, batų taisykla, kur darbuojasi batsiuvys anarchistas, neglamūrinė kirpykla, kurios kirpėja tebemėgsta cheminį šukavimą. Šioje gatvėje viena moteris kasryt per balkoną dar purto patalynę ir palieka ją vėdintis.

Jonas Ūbis

Krėsle prie televizoriaus

Ryte Garis Džonsonas (Glen Powell) dėsto filosofiją ir psichologiją Naujojo Orleano universitete, popiet instaliuoja kameras ir pasiklausymo įrangą policininkams. Garis yra namisėda, turi du katinus, mėgsta skaityti knygas ir lesinti paukščius. Jis patenkintas gyvenimu. Garis – Richardo Linklaterio filmo „Hit Man“ (LNK, 11 d. 21.30) veikėjas, o Linklateris – iš tų režisierių, kurie mėgsta drumsti žiūrovų lūkesčius.