7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Ingrida Ragelskienė

Ingrida Ragelskienė

Pornografinės vaizduotės čiurkšlė šiuolaikiniame teatre

Jokūbo Brazio „Akies istorija“

Norėčiau suprasti motyvus tos vienintelės žiūrovės, kovo 3 d. nusprendusios išeiti iš Oskaro Koršunovo teatre (OKT) rodyto premjerinio režisieriaus Jokūbo Brazio spektaklio „Akies istorija“. Finalas buvo visai čia pat, jo metu jau seniai apsinuoginęs aktorius Matas Sigliukas ritmingais klubų smūgiais tvatino tuščiavidurę jaučio figūrą, po kuria apvožta tupėjo jo scenos partnerė aktorė Digna Kulionytė.

Digna Kulionytė ir Matas Sigliukas spektaklyje „Akies istorija“. S. Jankauskaitės nuotr.
Digna Kulionytė ir Matas Sigliukas spektaklyje „Akies istorija“. S. Jankauskaitės nuotr.
Matas Sigliukas ir Digna Kulionytė spektaklyje „Akies istorija“. S. Jankauskaitės nuotr.
Matas Sigliukas ir Digna Kulionytė spektaklyje „Akies istorija“. S. Jankauskaitės nuotr.
Matas Sigliukas spektaklyje „Akies istorija“. S. Jankauskaitės nuotr.
Matas Sigliukas spektaklyje „Akies istorija“. S. Jankauskaitės nuotr.
Digna Kulionytė ir Matas Sigliukas spektaklyje „Akies istorija“. S. Jankauskaitės nuotr.
Digna Kulionytė ir Matas Sigliukas spektaklyje „Akies istorija“. S. Jankauskaitės nuotr.
Digna Kulionytė ir Matas Sigliukas spektaklyje „Akies istorija“. S. Jankauskaitės nuotr.
Digna Kulionytė ir Matas Sigliukas spektaklyje „Akies istorija“. S. Jankauskaitės nuotr.
Ingrida Ragelskienė

Vaizduotės laisvę teigiantis teatras

Apie festivalį „Kitoks ’25“

Apmąstydama šių metų sausio 11–18 d. „Menų spaustuvėje“ Vilniuje vykusio tarptautinio festivalio vaikams ir jaunimui „Kitoks“ patirtis, bandžiau atrasti dešimt skirtumų tarp šių metų vizualiniu projekto simboliu tapusio dvikojo, kažkur ryžtingai žengiančio padarėlio, primenančio sužmogintą muzikuojantį augalą, ir vieno garsiausių praėjusio šimtmečio skulptorių Alberto Giacometti kūrinio „Einantis žmogus“.

Scena iš spektaklio „Shades of Shadows“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Shades of Shadows“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Shades of Shadows“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Shades of Shadows“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Shades of Shadows“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Shades of Shadows“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Shades of Shadows“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Shades of Shadows“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Colorsphere“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Colorsphere“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Colorsphere“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Colorsphere“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „No Moon“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „No Moon“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „No Moon“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „No Moon“. D. Putino nuotr.
Ingrida Ragelskienė

Portalai ir žvaigždynai

IX Tarptautinė Venecijos performanso meno savaitė

2024 m. gruodžio 13 d. Europos kultūros centro (ECC) Palazzo Mora kieme Venecijoje nutiko keistas ir atmintinas įvykis. Keturiolikos iš anksto užsiregistravusių žmonių grupė susiskirstė į atsitiktines poras ir trumpai pasitarę nusprendė, kuriam pirmam bus užrištos akys. Šis pasiruošimas buvo įžanga į dviejų valandų patirtį, pavadintą „Klausantis Venecijos: miesto garsiniai pasivaikščiojimai“ („Listening to Venice: City Soundwalks“).

emilyn claid performanse „Skinned“. C. Harle nuotr.
emilyn claid performanse „Skinned“. C. Harle nuotr.
Douglasas Quinas, sukūręs „Klausantis Venecijos: miesto garsinius pasivaikščiojimus“. F. Kotsopoulou nuotr.
Douglasas Quinas, sukūręs „Klausantis Venecijos: miesto garsinius pasivaikščiojimus“. F. Kotsopoulou nuotr.
„STRATA“. F. Kotsopoulou ir M. Sparmann („VestAndPage“) nuotr.
„STRATA“. F. Kotsopoulou ir M. Sparmann („VestAndPage“) nuotr.
„Nest. (non)Returning“. Venecijos performanso meno savaitės nuotr.
„Nest. (non)Returning“. Venecijos performanso meno savaitės nuotr.
Sylwia Hanff performanse „Wars. Holy Blood of the Dreamers“. Yassiek Stochastic nuotr.
Sylwia Hanff performanse „Wars. Holy Blood of the Dreamers“. Yassiek Stochastic nuotr.
Ingrida Ragelskienė

Maja, delniuke traiškanti šio pasaulio beprasmybę

„Migla“ Valstybiniame Šiaulių dramos teatre

Būna simbolių kupini spektakliai ir realus gyvenimas, kurį jie simbolizuoja. Arba atvirkščiai: egzistuoja simboliškas gyvenimas ir sapnai arba spektakliai, kurie jame realizuojasi. Maždaug tokia Haruki Murakami sentencijos parafrazė klajojo mintyse, gruodžio 6 d. Valstybiniame Šiaulių dramos teatre žiūrint dramaturgo ir režisieriaus Aleksandro Špilevojaus premjerinį spektaklį „Migla“. Vis dar veikiama kūrinio, grįžusi namo į Vilnių ant saulėtos palangės norėjau patupdyti vazonėlį su dekoratyvinio bambuko ūgliais. Bet tada sustabdžiau save ir pabandžiau suprasti – o kas išties „Migloje“ įvyko?

Juozas Žibūda, Aistė Šeštokaitė ir Monika Šaltytė spektaklyje „Migla“. A. Gudo nuotr.
Juozas Žibūda, Aistė Šeštokaitė ir Monika Šaltytė spektaklyje „Migla“. A. Gudo nuotr.
Gintarė Ramoškaitė-Jokubauskė ir Aidas Matutis spektaklyje „Migla“. A. Gudo nuotr.
Gintarė Ramoškaitė-Jokubauskė ir Aidas Matutis spektaklyje „Migla“. A. Gudo nuotr.
Nijolė Mirončikaitė spektaklyje „Migla“. A. Gudo nuotr.
Nijolė Mirončikaitė spektaklyje „Migla“. A. Gudo nuotr.
Scena iš spektaklio „Migla“. A. Gudo nuotr.
Scena iš spektaklio „Migla“. A. Gudo nuotr.
Monika Šaltytė ir Nijolė Mirončikaitė spektaklyje „Migla“. A. Gudo nuotr.
Monika Šaltytė ir Nijolė Mirončikaitė spektaklyje „Migla“. A. Gudo nuotr.
Scena iš spektaklio „Migla“. A. Gudo nuotr.
Scena iš spektaklio „Migla“. A. Gudo nuotr.
Nijolė Mirončikaitė ir Aistė Šeštokaitė spektaklyje „Migla“. A. Gudo nuotr.
Nijolė Mirončikaitė ir Aistė Šeštokaitė spektaklyje „Migla“. A. Gudo nuotr.
Monika Šaltytė ir Aistė Šeštokaitė spektaklyje „Migla“. A. Gudo nuotr.
Monika Šaltytė ir Aistė Šeštokaitė spektaklyje „Migla“. A. Gudo nuotr.
Ingrida Ragelskienė

Randai ir įtrūkiai šiuolaikinės dramaturgijos kūne

Šiuolaikinės dramaturgijos festivalis „Versmė“

Katastrofos akivaizdoje žmonių gebėjimas kurti istorijas mažėja, ir čia slypi didelis pavojus. Taip po Pirmojo pasaulinio karo teigė žydų kilmės vokiečių filosofas Walteris Benjaminas. Prabėgus dar keliems dešimtmečiams žmonija suprato, kad po Osvencimo nebeįmanoma kurti poezijos. Mūsų amžininkams, nebyliai stebintiems istorijos lūžį, kurio laikinu simboliu kasdien tampa vis naujas karščiuojantis planetos taškas, belieka slėptis savo kūnų ertmėse. Pasak filosofų, būtent kūnas šiandien tampa laikina priebėga, trapia slėptuve ir pačia patikimiausia žmogiškų istorijų laikmena. Smalsu, kaip šiuos neišvengiamus procesus ir katastrofų purtomą dabartį reflektuoja šiuolaikinis teatras.

Mindaugas Ancevičius pjesės „Footboys’ Club Split ’86“ skaityme. D. Matvejevo nuotr.
Mindaugas Ancevičius pjesės „Footboys’ Club Split ’86“ skaityme. D. Matvejevo nuotr.
Mindaugas Ancevičius pjesės „Footboys’ Club Split ’86“ skaityme. D. Matvejevo nuotr.
Mindaugas Ancevičius pjesės „Footboys’ Club Split ’86“ skaityme. D. Matvejevo nuotr.
Mindaugas Ancevičius pjesės „Footboys’ Club Split ’86“ skaityme. D. Matvejevo nuotr.
Mindaugas Ancevičius pjesės „Footboys’ Club Split ’86“ skaityme. D. Matvejevo nuotr.
Gytis Ivanauskas ir Airida Gintautaitė pjesės „Juodas geismų žemėlapis“ skaityme. LNDT nuotr.
Gytis Ivanauskas ir Airida Gintautaitė pjesės „Juodas geismų žemėlapis“ skaityme. LNDT nuotr.
Kamilė Petruškevičiūtė ir Gerda Čiuraitė pjesės „Juodas geismų žemėlapis“ skaityme. LNDT nuotr.
Kamilė Petruškevičiūtė ir Gerda Čiuraitė pjesės „Juodas geismų žemėlapis“ skaityme. LNDT nuotr.
Gytis Ivanauskas, Airida Gintautaitė, Kamilė Petruškevičiūtė, Gerda Čiuraitė ir Oneida Kunsunga pjesės „Juodas geismų žemėlapis“ skaityme. LNDT nuotr.
Gytis Ivanauskas, Airida Gintautaitė, Kamilė Petruškevičiūtė, Gerda Čiuraitė ir Oneida Kunsunga pjesės „Juodas geismų žemėlapis“ skaityme. LNDT nuotr.
Pjesės „Policijos!“ skaitymas. D. Matvejevo nuotr.
Pjesės „Policijos!“ skaitymas. D. Matvejevo nuotr.
Pjesės „Policijos!“ skaitymas. D. Matvejevo nuotr.
Pjesės „Policijos!“ skaitymas. D. Matvejevo nuotr.
Ingrida Ragelskienė

Teatro erozija prasideda sapne

„Vidinis paveikslas“ festivalyje „Sirenos“

Esu iš tų kritikų, kurie bent kartą per mėnesį atsidaro „ChatGPT“ darbalaukį, su baimingu virpuliu tikėdamasi, kad jau šį kartą dirbtinis intelektas (DI) mane pagaliau sunaikins. Atsitiks tai dar ne šiemet, bet per keletą metų – tikrai, guodžiu save, nors vis dažniau susiduriu su pjesėmis, scenarijais ir net įrašais socialiniuose tinkluose, sugeneruotais šios konkuruojančios „firmos“. Graudi saviapgaulė baigėsi ką tik, suformulavus užduotį mielajam DI: parašyk penkias kritiškas, bekompromisiškai drąsias antraštes, tiksliausiai apibendrinančias rugsėjo 25 – spalio 11 d. Vilniuje vykusį tarptautinį teatro festivalį „Sirenos“.

Scena iš spektaklio „Vidinis paveikslas“. W. Strouven (RHoK) nuotr.
Scena iš spektaklio „Vidinis paveikslas“. W. Strouven (RHoK) nuotr.
Scena iš spektaklio „Vidinis paveikslas“. W. Strouven (RHoK) nuotr.
Scena iš spektaklio „Vidinis paveikslas“. W. Strouven (RHoK) nuotr.
Scena iš spektaklio „Vidinis paveikslas“. N. Wagner-Strauss (Wiener Festwochen) nuotr.
Scena iš spektaklio „Vidinis paveikslas“. N. Wagner-Strauss (Wiener Festwochen) nuotr.
Scena iš spektaklio „Vidinis paveikslas“. N. Wagner-Strauss (Wiener Festwochen) nuotr.
Scena iš spektaklio „Vidinis paveikslas“. N. Wagner-Strauss (Wiener Festwochen) nuotr.
Scena iš spektaklio „Vidinis paveikslas“. N. Wagner-Strauss (Wiener Festwochen) nuotr.
Scena iš spektaklio „Vidinis paveikslas“. N. Wagner-Strauss (Wiener Festwochen) nuotr.
Scena iš spektaklio „Vidinis paveikslas“. N. Wagner-Strauss (Wiener Festwochen) nuotr.
Scena iš spektaklio „Vidinis paveikslas“. N. Wagner-Strauss (Wiener Festwochen) nuotr.
Scena iš spektaklio „Vidinis paveikslas“. W. Strouven (RHoK) nuotr.
Scena iš spektaklio „Vidinis paveikslas“. W. Strouven (RHoK) nuotr.
Scena iš spektaklio „Vidinis paveikslas“. N. Wagner-Strauss (Wiener Festwochen) nuotr.
Scena iš spektaklio „Vidinis paveikslas“. N. Wagner-Strauss (Wiener Festwochen) nuotr.
Ingrida Ragelskienė

Apdilusi šukė šiuolaikinio cirko gerbėjos kišenėje

Apie festivalį „Helium“

Rugsėjo 9–18 d. „Menų spaustuvėje“ vykęs tarptautinis šiuolaikinio cirko festivalis „Helium“ nustebino savo ambicingomis apimtimis ir pristatytų meninių projektų kiekiu. Peržiūrėjus visą 18-ojo festivalio programą, ore pakimba keletas klausimų. Visų pirma domintų programos segmentų iškomunikavimo žiūrovams principas – kodėl daugių daugiausia į off programos rėmus telpantys eskizų ir, tarkime, cirko etiudų pristatymai buvo pateikti kaip visaverčiai, verti lygiomis teisėmis atsidurti šalia tų kelių išskirtinių tarptautinių pasirodymų? Žvelgiant iš liberaliosios rinkos pozicijų, kuklus prierašas „pasirodymo eskizo pristatymas“ mažų mažiausiai reikalautų ir atitinkamos kainų politikos bei pagarbesnio požiūrio į tikrai sunkiai užaugintas šiuolaikinio cirko gerbėjų gretas.

Scena iš spektaklio „Square Two“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Square Two“. D. Putino nuotr.
Marcelo Nunesas spektaklyje „Pacemaker“. D. Putino nuotr.
Marcelo Nunesas spektaklyje „Pacemaker“. D. Putino nuotr.
Marcelo Nunesas spektaklyje „Pacemaker“. D. Putino nuotr.
Marcelo Nunesas spektaklyje „Pacemaker“. D. Putino nuotr.
Marcelo Nunesas spektaklyje „Pacemaker“. D. Putino nuotr.
Marcelo Nunesas spektaklyje „Pacemaker“. D. Putino nuotr.
Marcelo Nunesas spektaklyje „Pacemaker“. D. Putino nuotr.
Marcelo Nunesas spektaklyje „Pacemaker“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Square Two“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Square Two“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Square Two“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Square Two“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Square Two“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Square Two“. D. Putino nuotr.
Ingrida Ragelskienė

Teatras visur atsiduoda paraku

Nuo Rakverės iki Zalcburgo

Nerimo genama šią vasarą išsiruošiau į savotišką piligrimystę kaimyninių šalių vasaros teatro festivalių maršrutais. Taip į savo meninių patirčių trofėjų maišelį subėriau įspūdžius iš Estijoje, Rakverės mieste, vykusio jubiliejinio trisdešimtojo „Baltoscandal“, panašaus amžiaus ir ambicingumo Lenkijoje, Gdanske, naujausius pastatymus reprezentuojančio Šekspyro festivalio, devintą vasarą švenčiančio Valmieros vasaros teatro festivalio Latvijoje ir nuo 1920 m. gyvuojančio Zalcburgo festivalio Austrijoje. Dvi pastarosios kelionės būtų neįvykusios be Scenos meno kritikų asociacijos paramos.

Donatas Želvys, Matas Dirginčius ir Valentinas Masalskis spektaklyje „Užburtas kalnas“. K. Ferstererio (Zalcburgo festivalio) nuotr.
Donatas Želvys, Matas Dirginčius ir Valentinas Masalskis spektaklyje „Užburtas kalnas“. K. Ferstererio (Zalcburgo festivalio) nuotr.
Scena iš spektaklio „Užburtas kalnas“. K. Ferstererio (Zalcburgo festivalio) nuotr.
Scena iš spektaklio „Užburtas kalnas“. K. Ferstererio (Zalcburgo festivalio) nuotr.
Scena iš spektaklio „Kiekvienas“. M. Rittershaus (Zalcburgo festivalio) nuotr.
Scena iš spektaklio „Kiekvienas“. M. Rittershaus (Zalcburgo festivalio) nuotr.
Scena iš spektaklio „Everything that happened and would happen“. K. Ferstererio (Zalcburgo festivalio) nuotr.
Scena iš spektaklio „Everything that happened and would happen“. K. Ferstererio (Zalcburgo festivalio) nuotr.
Scena iš baleto „Vasarvidžio nakties sapnas“. K. Ferstererio (Zalcburgo festivalio) nuotr.
Scena iš baleto „Vasarvidžio nakties sapnas“. K. Ferstererio (Zalcburgo festivalio) nuotr.
Scena iš spektaklio „Sirenų tyla“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Sirenų tyla“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Materia“. C. Szypura nuotr.
Scena iš spektaklio „Materia“. C. Szypura nuotr.
Scena iš spektaklio „Farm Fatale“. M. Argyroglo nuotr.
Scena iš spektaklio „Farm Fatale“. M. Argyroglo nuotr.
Ingrida Ragelskienė

Teatre gimstantys žmonės, titanai ir dievai

„Graikai“ Klaipėdos tarptautiniame teatro festivalyje „TheATRIUM“

Tą liesą, net kaulėtą, aštrius veido bruožus žilomis ilgų plaukų sruogomis išryškinusią, seniokiškai kojas scena velkančią būtybę, vilkinčią juodu firminiu sportiniu kostiumu, latvis režisierius Elmāras Seņkovas pavadino Gaja. Liepojos teatro spektaklyje „Graikai“, uždariusiame klaipėdiečių festivalio „TheATRIUM“ tarptautinę programą, aktorės Inesės Kučinskos vaidinama graikų mitologijos pramotė Gaja, arba Žemė Motina, man regėjosi stebėtinai panaši ir į latvių mitologijoje knibždančias motes.

Scena iš spektaklio „Graikai“. P. Sadausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Graikai“. P. Sadausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Graikai“. P. Sadausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Graikai“. P. Sadausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Graikai“. P. Sadausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Graikai“. P. Sadausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Graikai“. P. Sadausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Graikai“. P. Sadausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Graikai“. P. Sadausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Graikai“. P. Sadausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Graikai“. P. Sadausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Graikai“. P. Sadausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Graikai“. P. Sadausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Graikai“. P. Sadausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Graikai“. P. Sadausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Graikai“. P. Sadausko nuotr.
Ingrida Ragelskienė

Paragauti žmogiškumo esmės

Łukaszo Twarkowskio spektaklis „The Employees“ Varšuvos teatre-galerijoje „Studio“

Viena svarbiausių eksperimentinių Lenkijos teatro scenų – teatras-galerija „Studio“ – dar 2023-iųjų sausį pakvietė į režisieriaus Łukaszo Twarkowskio spektaklio „The Employees“ premjerą. Man pačiai spektaklį pavyko pamatyti tik dabar ne tik todėl, kad kaip velnias kryžiaus iki tol vengiau daugiaprasmio Varšuvos simbolio – Kultūros ir mokslo rūmų, kuriuose nuo 1972 m. reziduoja teatras „Studio“, bet ir dėl visiškai dėsningai „The Employees“ tuoj pat ištikusios tarptautinių gastrolių karštinės. Olandija, Sakartvelas, Vokietija, Belgija, Čekija – šalys, kuriose jau parodytas stulbinančią teatrinę karjerą užsienyje darančio Twarkowskio naujausias darbas.

Scena iš spektaklio „The Employees“. N. Kabanowos nuotr.
Scena iš spektaklio „The Employees“. N. Kabanowos nuotr.
Scena iš spektaklio „The Employees“. N. Kabanowos nuotr.
Scena iš spektaklio „The Employees“. N. Kabanowos nuotr.
Dominika Biernat spektaklyje „The Employees“. N. Kabanowos nuotr.
Dominika Biernat spektaklyje „The Employees“. N. Kabanowos nuotr.
Scena iš spektaklio „The Employees“. N. Kabanowos nuotr.
Scena iš spektaklio „The Employees“. N. Kabanowos nuotr.
Dominika Biernat ir Pawełas Smagała spektaklyje „The Employees“. N. Kabanowos nuotr.
Dominika Biernat ir Pawełas Smagała spektaklyje „The Employees“. N. Kabanowos nuotr.
Scena iš spektaklio „The Employees“. N. Kabanowos nuotr.
Scena iš spektaklio „The Employees“. N. Kabanowos nuotr.
Maja Pankiewicz spektaklyje „The Employees“. N. Kabanowos nuotr.
Maja Pankiewicz spektaklyje „The Employees“. N. Kabanowos nuotr.
Scena iš spektaklio „The Employees“. N. Kabanowos nuotr.
Scena iš spektaklio „The Employees“. N. Kabanowos nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 11  >>> Archyvas