7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Įkūniję muzikinio teatro idėją

Apie „Karmen siuitą“ su Lietuvos kameriniu orkestru ir kitas aktualijas

Rita Aleknaitė-Bieliauskienė
Nr. 9 (1374), 2021-03-05
Muzika
Sergejus Krylovas. „Karmen siuita“
Sergejus Krylovas. „Karmen siuita“

Pasirodo, nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Aišku, tuo tik guodžiamės. Viena iš gerų karantino tendencijų – „LRT Klasikos“ sumanymas rengti koncertus tuščioje salėje („Koncertas vienam“). Kiek rasis valios juos rengti ir toliau, sistemingai? Šie pradmenys gali tapti katastrofiškų skylių LRT veikloje lopymu. Kažkodėl įstaigos vadai sunkiai priverčiami atlikti valstybiškai svarbią kultūros išsaugojimo priedermę. Panašūs nedideli koncertai studijoje ar koncertų salėse privalėtų įamžinti XXI a. pradžios – mūsų epochos – menininkų potencialą. Koncertas tuščioje salėje nebūtų buvęs keistas XX a. menininkui. Jie dažnai kviesti į televizijos, radijo studijas ir tik prieš kamerą ar mikrofonus įrašydavo naujus savo darbus. Todėl Lietuvoje sukaupėme brangų turtą – XX a. antros pusės interpretatorių meno panoramą. Jeigu ne Lietuvos televizijos ir radijo meno kolektyvų veikla (deja, sovietmečiu), šiandien neturėtume žanrų įvairove turtingos kompozitorių kūrybos įrašų: chorinės muzikos, kompozicijų vaikams, instrumentiniams ansambliams ir kt. Nebūtų netgi įrašyta lietuvių chorinės muzikos klasika.

 

Dabar prie visokiausių radijo stočių mikrofonų dažnai sėdi tokie muzikos „žinovai“, kurie į klausytoją kreipiasi: „Dabar paklausykime, kas naujo lietuvių muzikoje“ arba „Lietuvos muzikos padangėje“. Deja, tai dažniausiai žinios apie mėgėjų kurpiamą muzikėlę. Taip ir klesti popbalaganėlis. O juk šiandien, kaip niekada, Lietuva gali girtis puikių profesionalių atlikėjų gausa – Lietuvoje augintų, brandintų, svetur patyrusių tobulėjimo ir pripažinimo prestižinėse salėse džiaugsmą. Pakviesti dainuoti filharmonijos koncertuose, operų spektakliuose, jie skuba į Tėvynę. Netgi viliasi pagaliau galėsią prisidėti kuriant europinio lygio Nacionalinį operos ir baleto teatrą. Tačiau jų veidai ir jų menas, deja, retai šmėžuoja mūsų televizorių ekranuose. Vienas kitas pasirodymas radijo ar televizijos kultūros programose esmės nekeičia, nes jų prieiga regionuose nepakankama, o valstybės požiūrį į kultūros esatį dažniausiai rodo pagrindiniai kanalai. Įdomūs jauni menininkai mūsų visuomenei plačiau nepristatomi, nepateikiami kaip pozityvūs pavyzdžiai jaunimui. Ar rūpinamasi jų įrašais pildomu LRT archyvu? O gal radijo ir televizijos programų formuotojai įsivaizduoja kitapus ekranų sėdinčius tamsuolius, kuriems užtenka blizgučių, plikučių, plepių vyrukų arba nežinia kodėl krizenančių panelių?

 

Galime džiaugtis meno įstaigų, ypač aktyviai veiklą plečiančios Nacionalinės filharmonijos, kultūrine informacija aktyviai besidalijančių Nacionalinio operos ir baleto bei Klaipėdos muzikinio teatrų, iniciatyva dvasiškai palaikyti atlikėjus, suteikiant jų pasirodymams erdvę, fiksuoti jų darbus, kūrybinę brandą skaitmeninėje terpėje. Reikia manyti, kad įrašai gula į Lietuvos kultūros istorijos lentyną.

 

Paskutinis vertingas matytas internetinis koncertas filharmonijos scenoje – vasario 27 d. Lietuvos kamerinio orkestro ir ansamblio „Giunter Percussion“ atlikta Georges’io Bizet–Rodiono Ščedrino „Karmen siuita“. Orkestro meno vadovas Sergejus Krylovas ne tik dirigavo, bet ir prisistatė koncertą visuomenei: „Kaip visuomet esu laimingas galėdamas Vilniuje dirbti su unikaliu Lietuvos kameriniu orkestru. Jis vėl džiugiai mane sutiko po nuolat pasikartojančio mūsų išsiskyrimo. Šiuo periodu įvairiose šalyse aš daug smuikavau. Gal ne visada salėje esančiai publikai. Intensyviai ir daug dirbau: ruošiausi, koncertavau, mąsčiau apie muziką. Šis koncertas ypatingas tuo, kad vėl grosime tuščioje salėje. Tačiau jaučiame unikalią situaciją: tarsi tie skaitmeninėje erdvėje mus girdintys ir matantys žmonės yra čia. Mes juos jaučiame.“

 

Operatoriaus kamera žiūrovą plastiškai įvedė į Nacionalinės filharmonijos salę, priminė klausytojų laukiančią klasikinės muzikos skambesiu alsuojančią prieigų rimtį. Puikus susikaupusio dirigento pirmasis kadras tuščios, skoningai pašviestos salės fone. Paslaptingai pradeda skambėti muzika (pristigo pirmo bendro orkestro plano). Šis koncertas buvo vienas tų retų raštingo partitūros perskaitymo kamera atvejų. Nepiktnaudžiauta pasirenkamų rakursų kaita. Jie tikslingi. Puikiai matomas dirigentas iš priekio pateisino dar vieną įrašo prasmę: atsivėrė vizuali jo santykio su muzika raiška. Norėjosi nebent tikslesnių ramybės būsenos ir ekspresyvios muzikos vaizdo kontrastų, vidinės dinamikos stimuliuojamų atsitraukimų nuo detalių į bendrą planą.

 

Šį Ščedrino kūrinį Lietuvoje girdėjome ne kartą. Nors originalas skirtas simfoniniam orkestrui, dažnai skambėjo ir versija kameriniam orkestrui su mušamųjų instrumentų grupe. Kūrinio gyvenimą Lietuvos scenose pradėjo Saulius Sondeckis dar su M.K. Čiurlionio menų mokyklos orkestru. 1999-aisiais Trakų festivalyje rodyta Bizet–Ščedrino „Karmen siuita“ buvo kaip niekad autentiška. Šoko Maja Pliseckaja – kūrinio atsiradimo iniciatorė. Būtent ji paprašė choreografo Alberto Alonso sukurti jai Karmen personažą.

 

„Mūsų su Albertu improvizacijų įkvėptas Rodionas man sakė, kad rašo savo partitūrą styginiams ir mušamiesiems (darbas prie kūrinio užtruko iš viso dvidešimt dienų. Tai – stebuklas!). Mérimée Karmen jautė kaip persikūnijusį velnią, Bizet – kaip individualistę, kuri kovoja už savo laisvę. Man ji – laisvo žmogaus iššūkį metanti moteris totalitarinėje visuomenėje. Karmen gyvenimas – korida, stebint abejingai publikai“, – tada naują kūrinį pristatė M. Pliseckaja, kurios 90-metis paminėtas 2020 m. lapkritį. Paskutinį kartą Karmen ji šoko 1990 m., būdama šešiasdešimt penkerių.

 

Kūrinio premjera Maskvos Didžiajame teatre 1967 m. balandžio 20 d. įvyko po cenzūros korekcijų (dirigavo Genadijus Roždestvenskis). Po premjeros spektaklis buvo uždraustas. Tuometė kultūros ministrė Jekaterina Furceva M. Pliseckajai iškošė: „Nuvylėte. Vien tik erotika! Operos muzika subjaurota. Rusiją tokiu kūriniu reprezentuoti draudžiama.“ A. Alonso likimą gelbėjo tai, kad jis buvo „draugas iš Laisvės salos“, iš Kubos. Ščedrinai emigravo. Besikeičiantį laiką rodė tai, kad Maja Didžiajame teatre vėliau pašoko 132 „Karmen siuitos“ spektaklius ir 200 kartų įvairiose pasaulio šalyse. Sukurti du filmai. Karmen įkūnijo ir jaunos baleto žvaigždės. Pasirodė ir kitų baletmeisterių darbai.

 

2002 m. Klaipėdoje ir Šiauliuose vyko S. Sondeckio tarptautinis muzikos festivalis. Atidarymo koncerte dalyvavo Rusijos imperatoriškasis baletas (garbės prezidentė M. Pliseckaja), „Sankt Peterburgo kamerata“ (meno vadovas S. Sondeckis). Skambėjo „Karmen siuita“. Festivalyje Šiauliuose buvo pristatyta ir nauja to paties pavadinimo kompaktinė plokštelė.

 

Klausiantis kūrinio filharmonijos Skaitmeninėje salėje (www.nationalphilharmonic.tv, kur įrašą galima rasti ir dabar), Lietuvos kamerinis orkestras pateikė puikią introdukciją į būsimą dramą. Jos elementai skamba tolimame varpų šaukinyje, plastiškose, gerai intonuojamose smuikų linijose ir spalvingose ritminėse konfigūracijose. Patiko pirmas „Intermezzo“: skoningai naudojama agogika suformuluotas klausimas ir įžanga į veiksmą. IV d. – nueinančios, bet save primenančios kareivių kuopos žingsniai. „Habanera“ – aistringa įžanga baigiasi skoningu ritenuto, klausimu. Bet Karmen įvaizdį orkestras kuria moterišką, švelnų, netgi gracingą. Drama prasidėjo. Kontrastai, melodikos plastika, vidinis muzikos ritmo kaitos nervas sukūrė dramaturgiškai vientisą, raiškų sceninį paveikslą. „Aš negimiau simfonijai. Man reikalingas teatras. Be teatro aš niekas“, – rašė Bizet. Šioje vietoje netinka epitetas „choreografiškas kūrinys“. S. Krylovo ir orkestro perskaityta muzika įtaigiai įkūnijo kompozitoriaus, A. Alonso ir M. Pliseckajos muzikinio teatro idėją.

 

Sergejus Krylovas. „Karmen siuita“
Sergejus Krylovas. „Karmen siuita“
Lietuvos kamerinis orkestras ir Sergejus Krylovas. „Karmen siuita“
Lietuvos kamerinis orkestras ir Sergejus Krylovas. „Karmen siuita“
Lietuvos kamerinis orkestras ir Sergejus Krylovas. „Karmen siuita“
Lietuvos kamerinis orkestras ir Sergejus Krylovas. „Karmen siuita“
Lietuvos kamerinis orkestras ir Sergejus Krylovas. „Karmen siuita“
Lietuvos kamerinis orkestras ir Sergejus Krylovas. „Karmen siuita“