Autorius: Rita Aleknaitė-Bieliauskienė
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė
Orkestro ir vokalo harmonija
Mintys po Valstybinio simfoninio orkestro sezono pradžios koncerto
Rugsėjo 30-osios vakarą Gintaro Rinkevičiaus vadovaujamo orkestro darbu – Georges’o Bizet operos „Karmen“ koncertiniu atlikimu – prasidėjo naujas šio kolektyvo koncertų sezonas. Tai solidi, reikšminga ir ženkli metų pradžia. Į Nacionalinėje filharmonijoje koncertuojančio Valstybinio simfoninio orkestro koncertą susirinko ištikima klausytojų minia. Deja, šių veidų beveik nepamatysime filharmonijos rengiamuose koncertuose. Gal apie tai verta pamąstyti, paanalizuoti?
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė
In memoriam Vincentui Kupriui
(1937 kovo 25 – 2022 spalio 3)
Gimtasis Paskerdūmio kaimas prie pat Pašušvio, netoli Grinkiškio, dabar Kėdainių rajone. Gražus gamtovaizdis, sotūs namai, didelis sodas ir lemtį išpranašavęs suskilęs dvikamienis ąžuolas: 1941 m. birželio 14 d. Kuprių šeima sovietų buvo ištremta į Sibirą. Nuo šeimos atskirtas tėvas Vincentas žuvo lageryje Krasnojarsko krašte, o motina Jadvyga su keturiais vaikais išvežta į Altajaus kraštą. 1947 m. slapta su vaikais pabėgusi į Lietuvą, slapstydamasi tėvynės rytmečiais tesidžiaugė dvejus metus – vėl dardėjo į šiaurę... Baikalo gyvenvietėje Bodaibo, vadintoje „Ne dai bog“, mažasis Vincentas susitiko su mokytoju tremtiniu Mykolu Simonaičiu, atvedusiu jį į muzikos pasaulį.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė
Muzika koncertų sezono pradžiai
Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro 82-ojo koncertų sezono pradžios koncerto įžvalgos
Pirmasis naujo koncertų sezono simfoninis koncertas melomanų ir muzikų profesionalų visais laikais buvo laukiamas. Jis žadėdavo nepatirtų įspūdžių išgirdus neeilinį monumentalų kūrinį, įdomų, staigmena tapsiantį dirigentą arba solistą. Atsimenu įspūdingus sezono atidarymus su stambiomis Igorio Stravinskio, Gustavo Mahlerio drobėmis, Jono Aleksos interpretacijomis. Galime sakyti, kad dabar kitoks laikas, kitoks ir klausytojas.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė
In memoriam Vidai Bičkutei (1941 02 12 – 2022 06 20)
Išeinanti karta. Šiandien dažnai jau pamirštama. Saulė užtemo ir Jai, Nacionalinės filharmonijos solistei, dainininkei Vidai Bičkutei. Mokėsi Pasvalio vidurinėje mokykloje. Profesorius Lionginas Abarius išgirdo ją dainuojančią ir nulėmė mergaitės likimą. Priėmė į savo klasę Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos aukštesniojoje muzikos mokykloje, pakvietė dainuoti Lietuvos radijo ir televizijos chore. Tokia patirtis pastūmėjo giliau studijuoti dainavimą.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė
Ne tik Godowsky...
Mūza Rubackytė ir Dmitrijus Makhtinas Vilniaus festivalyje
Į Nacionalinę filharmoniją birželio 10-ąją daugybė klausytojų rinkosi su puokštėmis rankose. Koncerto sumanytoja – publikos mėgstama artistiškoji pianistė Mūza Rubackytė. Jos partneris šįsyk – ne orkestras, o smuikininkas Dmitrijus Makhtinas, Sankt Peterburge užaugęs kompozitoriaus Anatolijaus Šenderovo sūnėnas, ten ir pradėjęs solisto karjerą.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė
Muzikinės viršūnės ir gelmės
Vilniaus festivalio pradžios koncertas
Birželio 4-ąją Nacionalinėje filharmonijoje prasidėjo Vilniaus festivalis, šįsyk skelbiantis: „Muzika kuria pasaulį“. Puikus pavadinimas, apimantis skirtingus pasaulius ir epochas, įvairaus amžiaus menininkus ir jų atliekamą muziką. Smagu matyti, kad koncertų organizatoriai greta nenuspėjamumu intriguojančių užsienio svečių (pasaulinę šlovę pelnęs baritonas Thomas Hampsonas ne tik dainuos, bet ir diriguos!) visada kviečia tėvynėje laukiamus ryškius mūsų atlikėjus.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė
Lyg nužengusi nuo freskos
Daivos Kšanienės monografija apie dainininkę Oną Glinskaitę
Gegužės 18 d. Vilniaus apskr. Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje grupelė žmonių susirinkusiesiems pristatė Mažosios Lietuvos muzikinės kultūros istorijos tyrėjos, muzikologės prof. dr. Daivos Kšanienės monografiją „Lyg nužengusi nuo Rubliovo freskos. Operos solistė Ona Glinskaitė“ (Klaipėdos universiteto leidykla, 2021, 282 p.). Popietę vedė antrąjį knygos leidimą rėmęs germanistas dr. Antanas Zamackas-Svolkeris.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė
Ašara Dievo aky
Charkivo operos ir baleto teatro orkestro, solistų ir baleto artistų koncertai Vilniuje
Gegužės 8-ąją Nacionaliniame operos ir baleto teatre žiūrovus pasitiko ukrainiečių tautiniais raštais pasidabinusios moterys, istoriniais kostiumais vilkintys vyrai su vėliavomis rankose. Neapsieita be bendrų nuotraukų su įvairiakalbe publika. Salėje vyravo pakylėta nuotaika. Ukrainiečių choras jautriai, su lyriška priegaide sugiedojo savo valstybės himną, o į jį, akompanuojant Charkivo teatro orkestrui, visa žiūrovų salė atsiliepė Vinco Kudirkos žodžiais – dauguma klausytojų negrabiai valė rasojančias akis.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė
Savaitgalis su simfonine ir smuiko muzika
Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro ir Domenico Nordio bei Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro ir Sergejaus Krylovo koncertai
Taip jau įvyko, kad balandžio 22 d. Valdovų rūmuose Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras (LVSO, meno vadovas Gintaras Rinkevičius) mane suviliojo vienais mėgstamiausių kūrinių – Claude’o Debussy „Jūra“, Maurice’o Ravelio „Bolero“, kuriuos dirigavo amerikietis Marcas Tardue. Šie opusai visada intriguoja ir klausytojus. Smuikininkas Domenico Nordio atliko Ludwigo van Beethoveno Koncertą smuikui D-dur, op. 61. Dirigavo ukrainietė Natalia Ponomarchuk.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė
Amžinai skambantis mostas
In memoriam Lionginui Abariui (1929 08 08 – 2022 04 22)
Mus paliko Lietuvos choro meno legenda profesorius Lionginas Abarius. Užverstas spalvingas ir reikšmingas dainos gyvavimo pilietinėje bendruomenėje puslapis. Liko L. Abariaus sudarytų kūrinių chorams rinkiniai, atsiminimų knygelės „Ėjau aš keleliu“ (2009) ir „Susitikimai“ (2019). Istorijoje įrašyti L. Abariaus nuopelnus Lietuvai žymintys įvertinimai: nusipelniusio meno veikėjo vardas (1967), Gedimino trečiojo laipsnio ordinas (1995), Zarasų krašto Garbės piliečio vardas (2006), medalis „Už nuopelnus Vilniaus kultūrai“ (2010), Kultūros ministerijos ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“ (2015), Vyriausybės kultūros ir meno premija (2016).
