Giuseppe’s Verdi „Requiem“ Lietuvos operos ir baleto teatre buvo skirtas laisvės gynėjams
Sausio 13-ąją Nacionalinio operos ir baleto teatro simfoninis orkestras (vyr. dirigentas Ričardas Šumila) ir choras (meno vadovas Česlovas Radžiūnas), pagerbdami Sausio 13-osios didvyrius, atliko Giuseppe’s Verdi „Requiem“. Parengė ir dirigavo teatro operos meno vadovas Sesto Quatrini. Solistai – pirmą kartą Lietuvoje dainuojanti Chiara Isotton (Italija), Justina Gringytė, Kristianas Benediktas, Kostas Smoriginas. Koncerto režisierius Gediminas Šeduikis, scenografijos ir vaizdo projekcijų autorius Gintaras Makarevičius, šviesų dailininkas Levas Kleinas.
Septintojo Vilniaus fortepijono festivalio koncertas su Lorenzo Mazzola ir Ádámu Szokolay
Pristatydama festivalį „Paryžietiški vakarai Vilniuje“ jo meno vadovė Mūza Rubackytė išsakė svarbią savo misijos kryptį – pristatyti jaunus, talentingus menininkus. Jie nėra išrašyti jokioje mega pasaulio skelbimų lentoje. Kaip geras, imlus, kritiškas ir įžvelgiantis perspektyvą impresarijus, M. Rubackytė seka pasaulyje vykstančius konkursus, kviečiama į jų žiuri, pati rengia meistriškumo kursus ir patiems ryškiausiems jauniems menininkams teikia savąją premiją – kvietimą koncertuoti Vilniuje. Lapkričio 23 d. įvykęs koncertas patikina, kad misija neginčytinai vykdoma.
Septintojo Vilniaus fortepijono festivalio preliudas ir atidarymo koncertas Nacionalinėje filharmonijoje
Koncentruotas renginys – festivalis – intensyviu koncertų srautu akumuliuoja energiją. Klausytojas patiria pozityvų šoką – tarsi patenka į siūlomą žaidimą. Jei festivalis gerai organizuotas, klausytojas sutinka su siūlomomis sąlygomis, kartu su koncertų lavina neria į įspūdžių fejeriją. Todėl jau septintą kartą organizuotas Vilniaus fortepijono festivalis klausytojų buvo laukiamas. Jo siela, meno vadovė – Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė, profesorė Mūza Rubackytė – visomis prasmėmis yra puiki vadybininkė, gebanti tiksliai ir tikslingai dirbti, pastebėti įdomiausius pasaulyje pasirodančius jaunus atlikėjus, prikalbinti ryškias žvaigždes.
In memoriam Kornelijai Kalinauskaitei (1925 05 11–2021 11 14)
Su Amžinybėn išėjusia iškilia muzike Kornelija Kalinauskaite atsisveikinti susirinkę muzikai turėjo laiko apmąstymui. Tarsi tik jiems menininkė ir buvo svarbi, artima. O gal kaip tik jie visi lyg viena brolija įprasmino sunkaus laiko – pokario aukštosios muzikos kultūros gyvavimo visuomenėje dvasią... Susirinko artimiausieji, kuriems gyvenime brangi muzika.
Nacionalinės filharmonijos koncertas „Giya Kancheli „Exil“ Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje
Spalio 17 d. Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje dainininkė Asta Krikščiūnaitė ir pianistės Audronės Kisieliūtės inicijuotas kamerinis ansamblis – Valentinas Gelgotas, Darius Dikšaitis, Gediminas Dačinskas, Tomas Ramančiūnas, Donatas Bagurskas, Karolis Jurgaitis – atliko Vidmanto Bartulio ir Giya Kancheli kūrinius.
Lietuvos kariuomenės orkestro 30-mečio koncertas Nacionalinėje filharmonijoje
Spalio 10 d. Nacionalinėje filharmonijoje 30-metį paminėjo Lietuvos kariuomenės orkestras. Į salę rinkosi kariuomenės žmonės, kitų pučiamųjų orkestrų muzikantai, buvę šio kolektyvo nariai, grojančiųjų šeimos. Šis orkestras nuo įkūrimo dienos, 1991 m. rugsėjo 4 d., reprezentuoja Lietuvos valstybę ir kariuomenę oficialiuose protokoliniuose ir visuomeniniuose renginiuose Lietuvoje ir užsienyje. Tai kolektyvas, kuris yra atsakingas už muzikos kariniams orkestrams tradicijas ir naujų, šiuolaikiškų kūrinių sklaidą, už tinkamą užsienio valstybių himnų atlikimą per iškilmingas ceremonijas.
Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro sezonas prasidėjo su brolių Jussenų duetu
Rugsėjo 25 d. savo sezoną pradėjo Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, kuriam dirigavo jo meno vadovas Modestas Pitrėnas. Salė buvo pilnutėlė simfoninio orkestro skambesio ištroškusių melomanų. Programa numatyta puiki: daugumai klausytojų dar negirdėta „Karmen“ autoriaus Georges’o Bizet Pirmoji simfonija C-dur – 17-mečio, kūrinyje bandžiusio perteikti XIX a. patirtis; simbolizmo filosofiją įprasminančio Aleksandro Skriabino „Ekstazės poema“ ir „impresionizmo rūką bandžiusio sklaidyti“ Franciso Poulenco Koncertas dviem fortepijonams ir orkestrui.
Profesorės 100-mečio minėjimas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje
Rugsėjo 9 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Didžiojoje salėje įvyko vakaras, skirtas pianistės profesorės Olgos Šteinberg šimtmečiui paminėti (1920-aisiais gimė Rostove prie Dono, mirė 2005 m. Vilniuje). Pandemija, karantinai privertė šį vakarą nukelti į kitus metus. Tačiau pernai atminimo parodą interneto platformoje surengė Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus. Prisimintas ir bendraamžis jos vyras, smuikininkas, pedagogas Aleksandras Livontas. Jų gyvenimo istorija – tai ir žydų genocido atminimas. Nors tiesiogiai šeima nepatyrė karo metais vykdyto naikinimo proceso, ne mažiau žeminantys buvo tarsi žvėries genamo žmogaus gyvenimo epizodai: holodomoras, vaikystė muzikos ir knygos mieste Odesoje, karo vejamų žmonių prieglobstis Rytuose, tolimoje Udmurtijoje, laimingi studijų metai Maskvos konservatorijoje, Jakovo Zako klasėje, ir vėl žydams grėsusi nelemtis, pastūmėjusi link Lietuvos.
(1930 08 11, Panevėžys – 2021 06 20, Vilnius)
Didžiulės pusnys abiejose keliuko pusėse... Vaikui nešalta, iš gerų, pasiturinčių namų brenda į Senamiesčio gatvės gale buvusią mokyklėlę. Visada su knyga, šiuose namuose laikoma garbingoje vietoje. Meilė jai – knygnešio senelio Antano Briedelio palikimas. Ir taip – iš kartos karton. Raštinga mama Antanina net tarnavo garsaus Panevėžio advokato mašininke. Tėvas Stasys – Panevėžio apygardos teisme sekretoriumi.
Mūza Rubackytė ir kvartetas „Mettis“ Vilniaus festivalyje
Vilniaus festivalio koncertas birželio 11 d. Nacionalinėje filharmonijoje buvo skirtas reprezentuoti XX a. vidurio sovietmečiu primirštą muziką. Pianistė Mūza Rubackytė ir styginių kvartetas „Mettis“ atliko Dmitrijaus Šostakovičiaus ir Mieczysławo Weinbergo fortepijoninius kvintetus.