Autorius: Rita Aleknaitė-Bieliauskienė
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė
Romantizmo ir modernumo išbandymai
Jacques’o Offenbacho „Hofmano istorijų“ premjera Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre
Sausio 26-ąją žiūrovai išvydo dar vieną Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro premjerą – Jacques’o Offenbacho „Hofmano istorijas“. Ją rengė gausi italų kūrėjų komanda, spektaklio muzikos vadovas Sesto Quatrini (dirigentas Martynas Stakionis), choro meno vadovas Česlovas Radžiūnas. Režisierius – specialų konkursą laimėjęs Federico Grazzini, kuris sakė, kad negalėjo nepasinaudoti galimybe kurti ilgametes teatro ir muzikos tradicijas turinčioje Lietuvoje. Anksčiau vykusioje spaudos konferencijoje savąją šios operos viziją režisierius pristatė taip: „Sekso kultas, priklausomybės, konfliktas tarp savo ambicijų ir meilės – visa tai būdinga ir šiuolaikiniam žmogui. Taigi aš ir komanda ieškojome vaizdinių, kuriais galėtume kalbėti su šiandienos žiūrovais. Todėl kaip treniruočių, išbandymų vieta atsirado sporto salės simbolis. Ten veikia susibūrusi anoniminių alkoholikų grupė. Hofmanas mėgina pabėgti nuo savo manijų.“
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė
Kaip atsiveria dvasia
Dirigentas Christophas Eschenbachas ir fleitininkas Stathis Karapanos Nacionalinėje filharmonijoje
Vilniaus miesto žliugė, kupstai sniegynų neišvažiuojamose gatvėse, nepasitenkinimo erzelynė... Bet pasigirsta muzika, ir tarsi baltas sniegynų angelas pakyla virš subuitėjusios minios. Muzika visus suvienija.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė
Raudų apoteozė
Sausio 13-osios proga Nacionaliniame operos ir baleto teatre skambėjo Henryko Góreckio „Raudų simfonija“
Stovėjau Nacionalinio operos ir baleto teatro papėdėje. Buvo neįmanoma sulaikyti ašarų: iš buvusių Sporto rūmų į Antakalnio kapines nešė tą žvarbią, kraujuotą naktį žuvusiųjų karstus. „Gerai įsižiūrėk ir niekada nepamiršk“, – pasakyčiau ir šiandien jaunėliui. Kokia tai dievų paslaptis, kad tąkart likome gyvi? Dabar Sausio 13-ąją į teatrą rinkosi kitokie žmonės nei į eilinę teatro šventę. Ėjo susikaupę, nuo atminimo laužų, neišsidabinę, ne vienas jų – pirmą kartą į tokius rūmus: fotografavo šviestuvus, analizavo sienų dizainą... Ir tu, padykęs vaike, čia! Paklausyk amžinõs kaip pasaulis motinos raudos...
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė
Aukštesnio meno patirties link
Mintys prasidėjus naujam koncertų pusmečiui
Mintyse dar naujametis šėlsmas. Tačiau jo įvairovė suteikia peno pamąstymams pasižvalgius, ką žada šio pusmečio muzikiniai įvykiai. Matyti ir atsitiktinumų, ir nuoseklumo propaguojant vieną ar kitą žanrą, ir trafaretų, ir miesčioniškos saldybės apraiškų koncertų pavadinimuose. Matyti organizatorių noras klausytojams įtikti – atlikėjais, repertuaru, intencijomis. Tarsi kurti pramogą: aplinkui blizgučiai, veikia bufetas, per pertrauką liejasi šampanas. Tik koncertų salėje ar muzikiniame teatre ši atmosfera kitokia nei kokioje nors sporto arenoje: daugiau saiko, „aristokratiškų“ manierų, daugiau susikaupimo, rimties, saikingų netikėtumų, su menine išmone sukurtos žaismės.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė
Paklūstantys fortepijonui
Skamba aštuntasis Vilniaus fortepijono festivalis – jubiliejinė dovana Vilniui
Lapkričio 18 – gruodžio 2 d. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje siaučia fortepijono meno virusas. Pasireiškia jis labai įvairiomis formomis. Tai neląstelinės sandaros garso gyvybės formos, galinčios daugintis ir augti ne tik praktikuojančio muziko terpėje ir aplinkoje. Jos paplitusios visur, kur gimsta muzikos gyvybė. Fortepijono specialybės Lietuvos muzikos mokyklose 8–9-ajame XX a. dešimtmečiuose mokėsi daugiausia mokinukų. Ką jau kalbėti apie tai, kad visais laikais juo skambindavo visų muzikos sričių profesionalai. Tai instrumentas, kurio mene išgirstame ilgo, vingiuoto, ir ne tik Europos kultūros istorinio kelio šaukinius.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė
In memoriam muzikologui Arvydui Kazimierui Karaškai
(1943 03 11 – 2023 11 07)
Didžiavosi gimęs kovo 11-ąją. „Greta Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros stovėjusioje špitolėje buvo mūsų namai. Čia augau, čia girdėjau ne tik ataidinčius garsus nuo Katedros vargonų, bet ir pas žinomą muziką, pedagogą – tėtę Kazimierą – besilankančių mokinių pratybas, vėliau ir diskusijas apie muziką...“ – taip muzikologas, enciklopedininkas Arvydas Kazimieras Karaška prisiminė vaikystę.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė
In memoriam Algimantui Vincentui Raudonikiui
1934 01 30– 2023 10 20
„Ant vienatvėj paskendusio tako / krinta lapai, kaip saulės lašai...“ – skamba Dalios Kubiliūtės atliekama Algimanto Raudonikio daina „Ruduo“.
Ne piktas, ne užgaulus, ne plepys, bet santūrus, draugiškas, su visais gebantis rasti bendrą kalbą, visą gyvenimą besistengiantis įsiklausyti į savo širdies balsą, tyliai ir ramiai iš vienatvės pasitraukė į Amžinybę. Jo svajonė – 90-mečio koncertas – liko atlikėjų rūpestis...
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė
„...lapais pilkų pelenų“
Sezono pradžios koncertas „Šviesiam atminimui. Varšuvos ir Vilniaus getų sunaikinimo 80-mečiui“
Pirmasis šio koncertų sezono vakaras Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje buvo skirtas kilniai misijai – Vilniaus ir Varšuvos getų sunaikinimo 80-mečiui pagerbti. Koncerto globėja – ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. Nacionaliniam simfoniniam orkestrui dirigavo jo meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas Modestas Pitrėnas.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė
Sutelktas darbas ir šventė
Konkursui-festivaliui „Muzika be sienų“ nuaidėjus
Rugpjūčio 14–23 dienomis jau 23 kartą Druskininkuose vyko tarptautinis konkursas-festivalis „Muzika be sienų“. Druskininkų M.K. Čiurlionio meno mokykloje netilo muzikos garsai. Kasdien pavakariais miestiečiams, sanatorijų, kurorto svečiams koncertavo įvairaus amžiaus atlikėjai iš Baltijos šalių, Lenkijos, Danijos, Vokietijos, Kazachstano, Ukrainos, Sakartvelo, Izraelio ir kitų valstybių.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė
„Camerata Salzburg“ švytėjimas
Nacionalinėje filharmonijoje koncertavo Austrijos orkestras „Camerata Salzburg“ ir smuikininkė Janine Jansen
Balandžio 28 d. Nacionalinės filharmonijos salėje įvykęs Austrijos orkestro „Camerata Salzburg“ ir olandų smuikininkės Janine Jansen koncertas surengtas bendradarbiaujant su VšĮ „Vilniaus festivaliai“, remiant Lietuvos kultūros ministerijai. Programoje skambėjo pagrindinio orkestro propaguojamo autoriaus – Wolfgango Amadeus Mozarto – jaunystės periodo kūriniai. Pasirinktieji opusai tiko ir visuomenės edukacijai. Buvo atlikta aštuonmečio vunderkindo 1764 m. sukurta Pirmoji simfonija Es-dur (K 16), taip pat ankstyvoji, į bendrą sąrašą neįtraukta, retai girdima Simfonija G-dur „Senasis Lambachas“ (K 45a).
