7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Muzikinės viršūnės ir gelmės

Vilniaus festivalio pradžios koncertas

Birželio 4-ąją Nacionalinėje filharmonijoje prasidėjo Vilniaus festivalis, šįsyk skelbiantis: „Muzika kuria pasaulį“. Puikus pavadinimas, apimantis skirtingus pasaulius ir epochas, įvairaus amžiaus menininkus ir jų atliekamą muziką. Smagu matyti, kad koncertų organizatoriai greta nenuspėjamumu intriguojančių užsienio svečių (pasaulinę šlovę pelnęs baritonas Thomas Hampsonas ne tik dainuos, bet ir diriguos!) visada kviečia tėvynėje laukiamus ryškius mūsų atlikėjus.

Yekwon Sunwoo, Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Yekwon Sunwoo, Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Yekwon Sunwoo ir Modestas Pitrėnas. D. Matvejevo nuotr.
Yekwon Sunwoo ir Modestas Pitrėnas. D. Matvejevo nuotr.
Vilniaus festivalio atidarymo koncerto akimirka. D. Matvejevo nuotr.
Vilniaus festivalio atidarymo koncerto akimirka. D. Matvejevo nuotr.
Marianne Beate Kielland, Vera Talerko, Modestas Pitrėnas, Juozas Janužas, Håvard Stensvold, Oslo filharmonijos choras ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Marianne Beate Kielland, Vera Talerko, Modestas Pitrėnas, Juozas Janužas, Håvard Stensvold, Oslo filharmonijos choras ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Vilniaus festivalio atidarymo koncerto finalinė akimirka. D. Matvejevo nuotr.
Vilniaus festivalio atidarymo koncerto finalinė akimirka. D. Matvejevo nuotr.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Lyg nužengusi nuo freskos

Daivos Kšanienės monografija apie dainininkę Oną Glinskaitę

Gegužės 18 d. Vilniaus apskr. Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje grupelė žmonių susirinkusiesiems pristatė Mažosios Lietuvos muzikinės kultūros istorijos tyrėjos, muzikologės prof. dr. Daivos Kšanienės monografiją „Lyg nužengusi nuo Rubliovo freskos. Operos solistė Ona Glinskaitė“ (Klaipėdos universiteto leidykla, 2021, 282 p.). Popietę vedė antrąjį knygos leidimą rėmęs germanistas dr. Antanas Zamackas-Svolkeris.

Ona Glinskaitė (Pamina) W.A. Mozarto operoje „Užburtoji fleita“. O. Glinskaitės asmeninio archyvo nuotr.
Ona Glinskaitė (Pamina) W.A. Mozarto operoje „Užburtoji fleita“. O. Glinskaitės asmeninio archyvo nuotr.
Knygos viršelis
Knygos viršelis
Ona Glinskaitė (Tatjana) P. Čaikovskio operoje „Eugenijus Oneginas“. O. Glinskaitės asmeninio archyvo nuotr.
Ona Glinskaitė (Tatjana) P. Čaikovskio operoje „Eugenijus Oneginas“. O. Glinskaitės asmeninio archyvo nuotr.
Daiva Kšanienė. Asmeninio archyvo nuotr.
Daiva Kšanienė. Asmeninio archyvo nuotr.
Ona Glinskaitė. Asmeninio archyvo nuotr.
Ona Glinskaitė. Asmeninio archyvo nuotr.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Ašara Dievo aky

Charkivo operos ir baleto teatro orkestro, solistų ir baleto artistų koncertai Vilniuje

Gegužės 8-ąją Nacionaliniame operos ir baleto teatre žiūrovus pasitiko ukrainiečių tautiniais raštais pasidabinusios moterys, istoriniais kostiumais vilkintys vyrai su vėliavomis rankose. Neapsieita be bendrų nuotraukų su įvairiakalbe publika. Salėje vyravo pakylėta nuotaika. Ukrainiečių choras jautriai, su lyriška priegaide sugiedojo savo valstybės himną, o į jį, akompanuojant Charkivo teatro orkestrui, visa žiūrovų salė atsiliepė Vinco Kudirkos žodžiais – dauguma klausytojų negrabiai valė rasojančias akis.

„Fortūnos ratas“. Finalinė akimirka. M. Aleksos nuotr.
„Fortūnos ratas“. Finalinė akimirka. M. Aleksos nuotr.
„Fortūnos ratas“. M. Aleksos nuotr.
„Fortūnos ratas“. M. Aleksos nuotr.
Charkivo teatro choras. M. Aleksos nuotr.
Charkivo teatro choras. M. Aleksos nuotr.
„Fortūnos ratas“. M. Aleksos nuotr.
„Fortūnos ratas“. M. Aleksos nuotr.
Koncerto finalinė akimirka, dirigentas Dmytro Morozovas. M. Aleksos nuotr.
Koncerto finalinė akimirka, dirigentas Dmytro Morozovas. M. Aleksos nuotr.
Olena Shyriaeva ir Charkivo teatro choras. M. Aleksos nuotr.
Olena Shyriaeva ir Charkivo teatro choras. M. Aleksos nuotr.
Sophia Grigoriadi. „Fortūnos ratas“. M. Aleksos nuotr.
Sophia Grigoriadi. „Fortūnos ratas“. M. Aleksos nuotr.
Natalia Matveieva, Charkivo teatro choras. M. Aleksos nuotr.
Natalia Matveieva, Charkivo teatro choras. M. Aleksos nuotr.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Savaitgalis su simfonine ir smuiko muzika

Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro ir Domenico Nordio bei Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro ir Sergejaus Krylovo koncertai

Taip jau įvyko, kad balandžio 22 d. Valdovų rūmuose Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras (LVSO, meno vadovas Gintaras Rinkevičius) mane suviliojo vienais mėgstamiausių kūrinių –  Claude’o Debussy „Jūra“, Maurice’o Ravelio „Bolero“, kuriuos dirigavo amerikietis Marcas Tardue. Šie opusai visada intriguoja ir klausytojus. Smuikininkas Domenico Nordio atliko Ludwigo van Beethoveno Koncertą smuikui D-dur, op. 61. Dirigavo ukrainietė Natalia Ponomarchuk.

Domenico Nordio. Organizatorių nuotr.
Domenico Nordio. Organizatorių nuotr.
Domenico Nordio, Natalia Ponomarchuk ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras
Domenico Nordio, Natalia Ponomarchuk ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras
Marco Tardue ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras
Marco Tardue ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras
Giedrė Šlekytė. D. Matvejevo nuotr.
Giedrė Šlekytė. D. Matvejevo nuotr.
Giedrė Šlekytė ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Giedrė Šlekytė ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Sergejus Krylovas. D. Matvejevo nuotr.
Sergejus Krylovas. D. Matvejevo nuotr.
Giedrė Šlekytė ir Sergejus Krylovas. D. Matvejevo nuotr.
Giedrė Šlekytė ir Sergejus Krylovas. D. Matvejevo nuotr.
Giedrė Šlekytė, Sergejus Krylovas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Giedrė Šlekytė, Sergejus Krylovas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Amžinai skambantis mostas

In memoriam Lionginui Abariui (1929 08 08 – 2022 04 22)

Mus paliko Lietuvos choro meno legenda profesorius Lionginas Abarius. Užverstas spalvingas ir reikšmingas dainos gyvavimo pilietinėje bendruomenėje puslapis. Liko L. Abariaus sudarytų kūrinių chorams rinkiniai, atsiminimų knygelės „Ėjau aš keleliu“ (2009) ir „Susitikimai“ (2019). Istorijoje įrašyti L. Abariaus nuopelnus Lietuvai žymintys įvertinimai: nusipelniusio meno veikėjo vardas (1967), Gedimino trečiojo laipsnio ordinas (1995), Zarasų krašto Garbės piliečio vardas (2006), medalis „Už nuopelnus Vilniaus kultūrai“ (2010), Kultūros ministerijos ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“ (2015), Vyriausybės kultūros ir meno premija (2016).

Lionginas Abarius. A. Rakausko nuotr.
Lionginas Abarius. A. Rakausko nuotr.
Lionginas Abarius. A. Rakausko nuotr.
Lionginas Abarius. A. Rakausko nuotr.
Lionginas Abarius – LRT komiteto valstybinio choro meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas. 1973 m.
Lionginas Abarius – LRT komiteto valstybinio choro meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas. 1973 m.
Lionginas Abarius. Autorės archyvo nuotr.
Lionginas Abarius. Autorės archyvo nuotr.
Lionginas Abarius. Šeimos archyvo nuotr.
Lionginas Abarius. Šeimos archyvo nuotr.
Abarių giminės namas Maniuliškių kaime. L. Abarius su LRT valstybiniu choru. 1973 m.
Abarių giminės namas Maniuliškių kaime. L. Abarius su LRT valstybiniu choru. 1973 m.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Būti didvyriais

Mintys po Nacionalinėje filharmonijoje įvykusio simfoninio koncerto „Didvyrio gyvenimas“

Pagaliau Nacionaliniam simfoniniam orkestrui vėl dirigavo jo meno vadovas Modestas Pitrėnas. Kolektyvas, gavęs gerą vadovo startą, jau kuris laikas po įvairių dirigentų sparnu tik vykdė užduotis, tačiau nesukūrė didesnio dėmesio verto opuso. Balandžio 2-osios vakarą M. Pitrėnas per koncerto vedėją klausytojams perdavė įsitikinimą, kad kiekvienas, maksimumą žinių, jėgų, ryžto skirdamas konkrečiai veiklai, gali būti didvyris. Koncertui pasibaigus tokiu galėjome vadinti ir orkestro meno vadovą.

Justus Grimm, Modestas Pitrėnas ir LNSO. Matvejevo nuotr.
Justus Grimm, Modestas Pitrėnas ir LNSO. Matvejevo nuotr.
Modestas Pitrėnas, Dalia Dėdinskaitė-Pyšniak, LNSO. D. Matvejevo nuotr.
Modestas Pitrėnas, Dalia Dėdinskaitė-Pyšniak, LNSO. D. Matvejevo nuotr.
Justus Grimm. D. Matvejevo nuotr.
Justus Grimm. D. Matvejevo nuotr.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Tragedijos akivaizdoje

Nacionalinio simfoninio orkestro ir atlikėjų iš Latvijos koncertas filharmonijoje

Kovo 19 d. Nacionalinėje filharmonijoje Nacionaliniam simfoniniam orkestrui koncertą pradėjus Ukrainos himnu, pasąmonėje nesiliovė plaukusios teksto eilutės: „Visas pasaulis pasiutusiu Vezuvijumi virto. Latakais ir vieškeliais, plačiausiais laukais ir sesulių darželiais ugninė lava papliupo: ėdri, nepasotinama. Statykite namus ant Vezuvijaus! Mokykitės gyventi pavojuje!“ Taip 1941 m. Balys Sruoga mintijo Friedricho Nietzsche’s pėdsakais.

Dirigentas Mārtiņš Ozoliņš. D. Matvejevo nuotr.
Dirigentas Mārtiņš Ozoliņš. D. Matvejevo nuotr.
LNSO ir dirigentas Mārtiņš Ozoliņš. D. Matvejevo nuotr.
LNSO ir dirigentas Mārtiņš Ozoliņš. D. Matvejevo nuotr.
Dirigentas Mārtiņš Ozoliņš ir pianistas Reinis Zariņš. D. Matvejevo nuotr.
Dirigentas Mārtiņš Ozoliņš ir pianistas Reinis Zariņš. D. Matvejevo nuotr.
Dirigentas Mārtiņš Ozoliņš ir pianistas Reinis Zariņš. D. Matvejevo nuotr.
Dirigentas Mārtiņš Ozoliņš ir pianistas Reinis Zariņš. D. Matvejevo nuotr.
LNSO koncertmeisterė Rasa Vosyliūtė ir dirigentas Mārtiņš Ozoliņš. D. Matvejevo nuotr.
LNSO koncertmeisterė Rasa Vosyliūtė ir dirigentas Mārtiņš Ozoliņš. D. Matvejevo nuotr.
Pianistas Reiņis Zariņš. D. Matvejevo nuotr.
Pianistas Reiņis Zariņš. D. Matvejevo nuotr.
Reinis Zariņš, Mārtiņš Ozoliņš ir LNSO. D. Matvejevo nuotr.
Reinis Zariņš, Mārtiņš Ozoliņš ir LNSO. D. Matvejevo nuotr.
Reinis Zariņš, Mārtiņš Ozoliņš ir LNSO. D. Matvejevo nuotr.
Reinis Zariņš, Mārtiņš Ozoliņš ir LNSO. D. Matvejevo nuotr.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Lietuvos refleksija šiandienos istorijoje

Baltijos šalių orkestrų festivalio koncertas „Epitafija praeinančiam laikui“, skirtas Ukrainai ir jos žmonėms palaikyti

Kovo 4 d. Valdovų rūmuose Gintaro Rinkevičiaus diriguojamas Valstybinis simfoninis orkestras, Kauno valstybinis choras (meno vadovas Robertas Šervenikas) pakėlė klausytojus, prieš mane sėdinčios merginos ištiesė Ukrainos vėliavą, ir suskambo 1862 m. Mykhaylo Verbytskio sukurti visais laikais kovotojus įkvėpę himno, dažnai vadinamo „Dar nemirė Ukrainos nei šlovė, nei valia“, žodžiai: „Sielą, kūną mes padėsim už savąją laisvę / nepamirškit niekas, – iš kazokų kilę, broliai, turim tokią teisę!“

Kauno valstybinis choras, Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras ir Gintaras Rinkevičius. G. Jauniškio nuotr.
Kauno valstybinis choras, Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras ir Gintaras Rinkevičius. G. Jauniškio nuotr.
Kauno valstybinis choras, Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras ir Gintaras Rinkevičius. G. Jauniškio nuotr.
Kauno valstybinis choras, Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras ir Gintaras Rinkevičius. G. Jauniškio nuotr.
Līga Baltābola, Gintaras Rinkevičius, Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. G. Jauniškio nuotr.
Līga Baltābola, Gintaras Rinkevičius, Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. G. Jauniškio nuotr.
Līga Baltābola ir Gintaras Rinkevičius. G. Jauniškio nuotr.
Līga Baltābola ir Gintaras Rinkevičius. G. Jauniškio nuotr.
Marcel Johannes Kits. G. Jauniškio nuotr.
Marcel Johannes Kits. G. Jauniškio nuotr.
Marcel Johannes Kits, Gintaras Rinkevičius ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. G. Jauniškio nuotr.
Marcel Johannes Kits, Gintaras Rinkevičius ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. G. Jauniškio nuotr.
Marcel Johannes Kits, Gintaras Rinkevičius. G. Jauniškio nuotr.
Marcel Johannes Kits, Gintaras Rinkevičius. G. Jauniškio nuotr.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

In memoriam muzikologui Algimantui Jonui Puišiui

(1936 01 08 – 2022 01 27)

Neramų pasaulį po sunkios ligos paliko muzikologas Jonas Algimantas Puišys. Atgulė Saltoniškių kalnelyje greta mamos ir brolio.

Daug košės kartu kabliuota. Buvo romus, inteligentiškas, klausantis ir išgirstantis. Toks tylus ir nesusireikšminantis, kad šiandien apie ilgai gyvenusį muzikologą net sunku rasti duomenų. Užtat darbais jo gyvenimas labai reikšmingas.

Jonas Algimantas Puišys. Asmeninio archyvo nuotr.
Jonas Algimantas Puišys. Asmeninio archyvo nuotr.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Vienijanti malda

Giuseppe’s Verdi „Requiem“ Lietuvos operos ir baleto teatre buvo skirtas laisvės gynėjams

Sausio 13-ąją Nacionalinio operos ir baleto teatro simfoninis orkestras (vyr. dirigentas Ričardas Šumila) ir choras (meno vadovas Česlovas Radžiūnas), pagerbdami Sausio 13-osios didvyrius, atliko Giuseppe’s Verdi „Requiem“. Parengė ir dirigavo teatro operos meno vadovas Sesto Quatrini. Solistai – pirmą kartą Lietuvoje dainuojanti Chiara Isotton (Italija), Justina Gringytė, Kristianas Benediktas, Kostas Smoriginas. Koncerto režisierius Gediminas Šeduikis, scenografijos ir vaizdo projekcijų autorius Gintaras Makarevičius, šviesų dailininkas Levas Kleinas.

Koncerto akimirka. G. Janavičiaus nuotr.
Koncerto akimirka. G. Janavičiaus nuotr.
Koncerto akimirka. G. Janavičiaus nuotr.
Koncerto akimirka. G. Janavičiaus nuotr.
Dirigentas Sesto Quatrini ir solistai Justina Gringytė, Chiara Isotton, , Kristianas Benediktas, Kostas Smoriginas. G. Janavičiaus nuotr.
Dirigentas Sesto Quatrini ir solistai Justina Gringytė, Chiara Isotton, , Kristianas Benediktas, Kostas Smoriginas. G. Janavičiaus nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 10  >>> Archyvas