7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

PAREMKITE
7 meno dienas
SMS žinute

In memoriam Gražinai Apanavičiūtei

1940 04 05 – 2019 10 03

Rita Aleknaitė-Bieliauskienė
Nr. 31 (1310), 2019-10-04
Muzika
Gražina Apanavičiūtė. J. Juknevičiaus nuotr.
Gražina Apanavičiūtė. J. Juknevičiaus nuotr.

Ateis mirtis kaip vargana senutė,
Bedantė jos burna nusišypsos.
Paims rankas ir nebeleis ilgiau čia būti...

(Vytautas Mačernis)

 

Pasaulį Gražina Apanavičiūtė išvydo Kybartuose, 1940 m. balandžio 5 dieną. Dainavimo meno gražaus stoto balsinga mergina mokėsi tuometėje Lietuvos konservatorijoje (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija), Salomėjos Vaidžiūnaitės ir Aleksandros Staškevičiūtės klasėse.

 

Lietuvos operos ir baleto teatre dainuoti pradėjo dar nebaigusi studijų, 1968-aisiais. Jau repetavo Richardo Wagnerio „Lohengrine“. Vienas po kito ėjo ir kiti vaidmenys: Mikaela Georges’o Bizet „Karmen“, Margarita Charles’io Gounod „Fauste“, Grafienė Wolfgango Amadeus Mozarto „Figaro vedybose“. Operos ir koncertinėje scenoje brendo balsas, artistinė natūra.

 

Laurų, nemirtingumo ji nesiekė. Tačiau to buvo paženklinta ją girdėjusiųjų atmintyje. Gražina norėjo būti Žmogumi, gera mama, scenoje kuriančia gyvenimo dramas išgyvenančių moterų paveikslus. Likimas gyvenimo dramą dovanojo jai pačiai. Heidelberge padainavusi Elizabetę, 1991-aisiais, nesulaukusi pasiūlymų Lietuvos scenoje, išvyko į JAV. Ten tegalėjo surengti kelis solinius koncertus. Dainininkę pasiglemžė buities kasdienybė.

 

Grįžusi jau daug metų uždarai gyveno Lietuvoje. Nemirtingumo žyme ženklinti jos sukurti didieji vaidmenys: Elizabetė Giuseppe’s Verdi „Don Karle“, Zenta Richardo Wagnerio „Skrajojančiame olande“, Toska ir Aida Giacomo Puccini ir Giuseppe’s Verdi to paties pavadinimo operose. Ypatinga Tamara Antono Rubinšteino „Demone“, kūrybiškai bendradarbiaujant su dirigentu Jonu Aleksa.

 

Prisimename ryškius vaidmenis lietuviškose operose: Valdovė Vytauto Barkausko „Legendoje apie meilę“, Eglė Vytauto Klovos „Pilėnuose“. Lietuvių kompozitoriai jautėsi laimingi, į jos rankas atiduodami naujus klavyrus. Visoje Lietuvoje klausytojai karštai plodavo išklausę jos atliekamus kamerinius vokalinius kūrinius, harmonizuotas liaudies dainas, pritariant „Sutartinei“ ar „Armonikai“. Įsimintinas jos vaidmuo Lietuvos televizijoje ekranizuotoje Bélos Bartóko operoje „Hercogo Mėlynbardzdžio pilis“. Retos įtaigos derinys skambėjo kartu su Jevgenija Gorochovskaja atliekant Verdi „Requiem“.

 

Gražina Apanavičiūtė gyveno sudėtingu laiku, kai geležinės sienos neleido net bandyti siekti laisvojo pasaulio teatrų scenų. Lietuvos opera būtų galėjusi didžiuotis aukščiausio meistriškumo ir talento balsų puokšte. Turtingas spalvų, obertonų, įtaigos galia pasižymintis Gražinos Apanavičiūtės dramatinis sopranas ir vaidmenys tiko būti pasaulio primadonų kohortoje. Girdžiu šiurpuliukus keliantį jos balsą: „Libera me, Domine, de morte æterna...“

Gražina Apanavičiūtė. J. Juknevičiaus nuotr.
Gražina Apanavičiūtė. J. Juknevičiaus nuotr.
Gražina Apanavičiūtė (Elizabetė) operoje „Don Karlas“. LNOBT archyvo nuotr.
Gražina Apanavičiūtė (Elizabetė) operoje „Don Karlas“. LNOBT archyvo nuotr.
Gražina Apanavičiūtė  (Valdovė) „Legendoje apie meilę“. LNOBT archyvo nuotr.
Gražina Apanavičiūtė (Valdovė) „Legendoje apie meilę“. LNOBT archyvo nuotr.