7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Misija įmanoma

Septintojo Vilniaus fortepijono festivalio koncertas su Lorenzo Mazzola ir Ádámu Szokolay

Pristatydama festivalį „Paryžietiški vakarai Vilniuje“ jo meno vadovė Mūza Rubackytė išsakė svarbią savo misijos kryptį – pristatyti jaunus, talentingus menininkus. Jie nėra išrašyti jokioje mega pasaulio skelbimų lentoje. Kaip geras, imlus, kritiškas ir įžvelgiantis perspektyvą impresarijus, M. Rubackytė seka pasaulyje vykstančius konkursus, kviečiama į jų žiuri, pati rengia meistriškumo kursus ir patiems ryškiausiems jauniems menininkams teikia savąją premiją – kvietimą koncertuoti Vilniuje. Lapkričio 23 d. įvykęs koncertas patikina, kad misija neginčytinai vykdoma.

Ádám Szokolay. D. Matvejevo nuotr.
Ádám Szokolay. D. Matvejevo nuotr.
Ádám Szokolay. D. Matvejevo nuotr.
Ádám Szokolay. D. Matvejevo nuotr.
Lorenzo Mazzola ir Ádám Szokolay. D. Matvejevo nuotr.
Lorenzo Mazzola ir Ádám Szokolay. D. Matvejevo nuotr.
Lorenzo Mazzola. D. Matvejevo nuotr.
Lorenzo Mazzola. D. Matvejevo nuotr.
Lorenzo Mazzola. D. Matvejevo nuotr.
Lorenzo Mazzola. D. Matvejevo nuotr.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Paryžietiški vakarai Vilniuje prasidėjo

Septintojo Vilniaus fortepijono festivalio preliudas ir atidarymo koncertas Nacionalinėje filharmonijoje

Koncentruotas renginys – festivalis – intensyviu koncertų srautu akumuliuoja energiją. Klausytojas patiria pozityvų šoką – tarsi patenka į siūlomą žaidimą. Jei festivalis gerai organizuotas, klausytojas sutinka su siūlomomis sąlygomis, kartu su koncertų lavina neria į įspūdžių fejeriją. Todėl jau septintą kartą organizuotas Vilniaus fortepijono festivalis klausytojų buvo laukiamas. Jo siela, meno vadovė – Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė, profesorė Mūza Rubackytė – visomis prasmėmis yra puiki vadybininkė, gebanti tiksliai ir tikslingai dirbti, pastebėti įdomiausius pasaulyje pasirodančius jaunus atlikėjus, prikalbinti ryškias žvaigždes.

Guoda Gedvilaitė. D. Matvejevo nuotr.
Guoda Gedvilaitė. D. Matvejevo nuotr.
Guoda Gedvilaitė ir Čiurlionio kvartetas. D. Matvejevo nuotr.
Guoda Gedvilaitė ir Čiurlionio kvartetas. D. Matvejevo nuotr.
Guoda Gedvilaitė. D. Matvejevo nuotr.
Guoda Gedvilaitė. D. Matvejevo nuotr.
Guoda Gedvilaitė ir Čiurlionio kvartetas. D. Matvejevo nuotr.
Guoda Gedvilaitė ir Čiurlionio kvartetas. D. Matvejevo nuotr.
Guoda Gedvilaitė ir Loreta Narvilaitė. D. Matvejevo nuotr.
Guoda Gedvilaitė ir Loreta Narvilaitė. D. Matvejevo nuotr.
Victorien Vanoosten. D. Matvejevo nuotr.
Victorien Vanoosten. D. Matvejevo nuotr.
Mūza Rubackytė, dirigentas Victorienas Vanoostenas ir LNSO. D. Matvejevo nuotr.
Mūza Rubackytė, dirigentas Victorienas Vanoostenas ir LNSO. D. Matvejevo nuotr.
Mūza Rubackytė. D. Matvejevo nuotr.
Mūza Rubackytė. D. Matvejevo nuotr.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Laiminga muzikoje

In memoriam Kornelijai Kalinauskaitei (1925 05 11–2021 11 14)

Su Amžinybėn išėjusia iškilia muzike Kornelija Kalinauskaite atsisveikinti susirinkę muzikai turėjo laiko apmąstymui. Tarsi tik jiems menininkė ir buvo svarbi, artima. O gal kaip tik jie visi lyg viena brolija įprasmino sunkaus laiko – pokario aukštosios muzikos kultūros gyvavimo visuomenėje dvasią... Susirinko artimiausieji, kuriems gyvenime brangi muzika.

Kornelija Kalinauskaitė. LMTA archyvo nuotr.
Kornelija Kalinauskaitė. LMTA archyvo nuotr.
Lietuvos kvartetas po konkurso Lježe sutiktas namuose. Autorės archyvo nuotr.
Lietuvos kvartetas po konkurso Lježe sutiktas namuose. Autorės archyvo nuotr.
Lietuvos kvartetas. Iš kairės: Jurgis Fledžinskas, Kornelija Kalinauskaitė, Eugenijus Paulauskas, Michailas Šenderovas po koncerto Maskvoje, 1949 m. Asmeninio archyvo nuotr.
Lietuvos kvartetas. Iš kairės: Jurgis Fledžinskas, Kornelija Kalinauskaitė, Eugenijus Paulauskas, Michailas Šenderovas po koncerto Maskvoje, 1949 m. Asmeninio archyvo nuotr.
Kornelija Kalinauskaitė. Asmeninio archyvo nuotr.
Kornelija Kalinauskaitė. Asmeninio archyvo nuotr.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Sielos virpesių muzika

Nacionalinės filharmonijos koncertas „Giya Kancheli „Exil“ Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje

Spalio 17 d. Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje dainininkė Asta Krikščiūnaitė ir pianistės Audronės Kisieliūtės inicijuotas kamerinis ansamblis – Valentinas Gelgotas, Darius Dikšaitis, Gediminas Dačinskas, Tomas Ramančiūnas, Donatas Bagurskas, Karolis Jurgaitis – atliko Vidmanto Bartulio ir Giya Kancheli kūrinius.

Koncerto „Exil“ akimirka. S. Pukinskaitės nuotr.
Koncerto „Exil“ akimirka. S. Pukinskaitės nuotr.
Koncerto „Exil“ akimirka. S. Pukinskaitės nuotr.
Koncerto „Exil“ akimirka. S. Pukinskaitės nuotr.
Koncerto „Exil“ akimirka. S. Pukinskaitės nuotr.
Koncerto „Exil“ akimirka. S. Pukinskaitės nuotr.
Koncerto „Exil“ akimirka. J. Bagurskienės nuotr.
Koncerto „Exil“ akimirka. J. Bagurskienės nuotr.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Kariuomenė ir muzika – neatskiriami

Lietuvos kariuomenės orkestro 30-mečio koncertas Nacionalinėje filharmonijoje

Spalio 10 d. Nacionalinėje filharmonijoje 30-metį paminėjo Lietuvos kariuomenės orkestras. Į salę rinkosi kariuomenės žmonės, kitų pučiamųjų orkestrų muzikantai, buvę šio kolektyvo nariai, grojančiųjų šeimos. Šis orkestras nuo įkūrimo dienos, 1991 m. rugsėjo 4 d., reprezentuoja Lietuvos valstybę ir kariuomenę oficialiuose protokoliniuose ir visuomeniniuose renginiuose Lietuvoje ir užsienyje. Tai kolektyvas, kuris yra atsakingas už muzikos kariniams orkestrams tradicijas ir naujų, šiuolaikiškų kūrinių sklaidą, už tinkamą užsienio valstybių himnų atlikimą per iškilmingas ceremonijas.

Lietuvos kariuomenės orkestras. A. Pliadžio nuotr.
Lietuvos kariuomenės orkestras. A. Pliadžio nuotr.
Lietuvos kariuomenės orkestras. A. Pliadžio nuotr.
Lietuvos kariuomenės orkestras. A. Pliadžio nuotr.
Lietuvos kariuomenės orkestras, dirigentas E. Ališauskas. A. Pliadžio nuotr.
Lietuvos kariuomenės orkestras, dirigentas E. Ališauskas. A. Pliadžio nuotr.
Lietuvos kariuomenės orkestro koncerto akimirka. A. Pliadžio nuotr.
Lietuvos kariuomenės orkestro koncerto akimirka. A. Pliadžio nuotr.
Lietuvos kariuomenės orkestro koncerto akimirka. A. Pliadžio nuotr.
Lietuvos kariuomenės orkestro koncerto akimirka. A. Pliadžio nuotr.
Dainius Pavilionis. A. Pliadžio nuotr.
Dainius Pavilionis. A. Pliadžio nuotr.
Egidijus Ališauskas, Valdemaras Rupšys. A. Pliadžio nuotr.
Egidijus Ališauskas, Valdemaras Rupšys. A. Pliadžio nuotr.
Lietuvos kariuomenės orkestro koncerto akimirka. A. Pliadžio nuotr.
Lietuvos kariuomenės orkestro koncerto akimirka. A. Pliadžio nuotr.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Džiaugsmas muzikuoti

Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro sezonas prasidėjo su brolių Jussenų duetu

Rugsėjo 25 d. savo sezoną pradėjo Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, kuriam dirigavo jo meno vadovas Modestas Pitrėnas. Salė buvo pilnutėlė simfoninio orkestro skambesio ištroškusių melomanų. Programa numatyta puiki: daugumai klausytojų dar negirdėta „Karmen“ autoriaus Georges’o Bizet Pirmoji simfonija C-dur – 17-mečio, kūrinyje bandžiusio perteikti XIX a. patirtis; simbolizmo filosofiją įprasminančio Aleksandro Skriabino „Ekstazės poema“ ir „impresionizmo rūką bandžiusio sklaidyti“ Franciso Poulenco Koncertas dviem fortepijonams ir orkestrui.

Lucas ir Arthuras Jussenai, Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Lucas ir Arthuras Jussenai, Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Lucas ir Arthuras Jussenai, Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Lucas ir Arthuras Jussenai, Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Lucas ir Arthuras Jussenai, Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Lucas ir Arthuras Jussenai, Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Modestas Pitrėnas. D. Matvejevo nuotr.
Modestas Pitrėnas. D. Matvejevo nuotr.
Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Dedikacija pianistei Olgai Šteinberg

Profesorės 100-mečio minėjimas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje

Rugsėjo 9 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Didžiojoje salėje įvyko vakaras, skirtas pianistės profesorės Olgos Šteinberg šimtmečiui paminėti (1920-aisiais gimė Rostove prie Dono, mirė 2005 m. Vilniuje). Pandemija, karantinai privertė šį vakarą nukelti į kitus metus. Tačiau pernai atminimo parodą interneto platformoje surengė Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus. Prisimintas ir bendraamžis jos vyras, smuikininkas, pedagogas Aleksandras Livontas. Jų gyvenimo istorija – tai ir žydų genocido atminimas. Nors tiesiogiai šeima nepatyrė karo metais vykdyto naikinimo proceso, ne mažiau žeminantys buvo tarsi žvėries genamo žmogaus gyvenimo epizodai: holodomoras, vaikystė muzikos ir knygos mieste Odesoje, karo vejamų žmonių prieglobstis Rytuose, tolimoje Udmurtijoje, laimingi studijų metai Maskvos konservatorijoje, Jakovo Zako klasėje, ir vėl žydams grėsusi nelemtis, pastūmėjusi link Lietuvos.  

Olga Šteinberg ir Aleksandras Livontas. Kaunas, 1947 m. Asmeninio archyvo nuotr.
Olga Šteinberg ir Aleksandras Livontas. Kaunas, 1947 m. Asmeninio archyvo nuotr.
Profesorė Olga Šteinberg. Asmeninio archyvo nuotr.
Profesorė Olga Šteinberg. Asmeninio archyvo nuotr.
Prof. Aleksandra Juozapėnaitė pažymint pedagogės 90-metį 2010 m. Asmeninio archyvo nuotr.
Prof. Aleksandra Juozapėnaitė pažymint pedagogės 90-metį 2010 m. Asmeninio archyvo nuotr.
Profesorė Veronika Vitaitė. Asmeninio archyvo nuotr.
Profesorė Veronika Vitaitė. Asmeninio archyvo nuotr.
Olgos Šteinberg pagerbimo vakaras. A. Rakausko nuotr.
Olgos Šteinberg pagerbimo vakaras. A. Rakausko nuotr.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

In memoriam Reginai Praksedai Paskačimaitei-Tamošaitienei

(1930 08 11, Panevėžys – 2021 06 20, Vilnius)

Didžiulės pusnys abiejose keliuko pusėse... Vaikui nešalta, iš gerų, pasiturinčių namų brenda į Senamiesčio gatvės gale buvusią mokyklėlę. Visada su knyga, šiuose namuose laikoma garbingoje vietoje. Meilė jai – knygnešio senelio Antano Briedelio palikimas. Ir taip – iš kartos karton. Raštinga mama Antanina net tarnavo garsaus Panevėžio advokato mašininke. Tėvas Stasys – Panevėžio apygardos teisme sekretoriumi.

Regina Raskačimaitė-Tamošaitienė. D. Tamošaitytės asmeninio archyvo nuotr.
Regina Raskačimaitė-Tamošaitienė. D. Tamošaitytės asmeninio archyvo nuotr.
Stasys ir Antanina Paskačimai su vaikais Zenonu ir Regina. 1934 m. D. Tamošaitytės asmeninio archyvo nuotr.
Stasys ir Antanina Paskačimai su vaikais Zenonu ir Regina. 1934 m. D. Tamošaitytės asmeninio archyvo nuotr.
Gastrolės Kanadoje 1972 m. Iš kairės: E. Kuodis, R. Tamošaitienė, P. Tamošaitis, J. Girijotas. D. Tamošaitytės asmeninio archyvo nuotr.
Gastrolės Kanadoje 1972 m. Iš kairės: E. Kuodis, R. Tamošaitienė, P. Tamošaitis, J. Girijotas. D. Tamošaitytės asmeninio archyvo nuotr.
Gastrolės Lenkijoje. 1958 m. R. Tamošaitienė centre. D. Tamošaitytės asmeninio archyvo nuotr.
Gastrolės Lenkijoje. 1958 m. R. Tamošaitienė centre. D. Tamošaitytės asmeninio archyvo nuotr.
Gedimino kalno papėdėje. Solistas P. Tamošaitis. D. Tamošaitytės asmeninio archyvo nuotr.
Gedimino kalno papėdėje. Solistas P. Tamošaitis. D. Tamošaitytės asmeninio archyvo nuotr.
Liaudies instrumentų katedra. 1964-1965 m.  D. Tamošaitytės asmeninio archyvo nuotr.
Liaudies instrumentų katedra. 1964-1965 m. D. Tamošaitytės asmeninio archyvo nuotr.
R. Tamošaitienė ir ansamblis „Rūta“. D. Tamošaitytės asmeninio archyvo nuotr.
R. Tamošaitienė ir ansamblis „Rūta“. D. Tamošaitytės asmeninio archyvo nuotr.
R. Tamošaitienė apie 1954 m. D. Tamošaitytės asmeninio archyvo nuotr.
R. Tamošaitienė apie 1954 m. D. Tamošaitytės asmeninio archyvo nuotr.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Kameriniame vakare – primiršti opusai

Mūza Rubackytė ir kvartetas „Mettis“ Vilniaus festivalyje

Vilniaus festivalio koncertas birželio 11 d. Nacionalinėje filharmonijoje buvo skirtas reprezentuoti XX a. vidurio sovietmečiu primirštą muziką. Pianistė Mūza Rubackytė ir styginių kvartetas „Mettis“ atliko Dmitrijaus Šostakovičiaus ir Mieczysławo Weinbergo fortepijoninius kvintetus.

Mūza Rubackytė ir kvartetas „Mettis“. D. Matvejevo nuotr.
Mūza Rubackytė ir kvartetas „Mettis“. D. Matvejevo nuotr.
Mūza Rubackytė ir kvartetas „Mettis“. D. Matvejevo nuotr.
Mūza Rubackytė ir kvartetas „Mettis“. D. Matvejevo nuotr.
Mūza Rubackytė ir kvartetas „Mettis“. D. Matvejevo nuotr.
Mūza Rubackytė ir kvartetas „Mettis“. D. Matvejevo nuotr.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Romantizmo pagairėje

Įspūdžiai iš Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro simfoninio orkestro koncerto

Gal nelabasis jau pasitraukia? Dvasinės ramybės, kuri glūdi kilnioje klasikinės muzikos prigimtyje, ištroškę melomanai jau suskubo ir į Nacionalinį operos ir baleto teatrą. Pasidairiau: aplinkui grįžtančiųjų veidai. Kadaise Raffaello Santi draugas, brandžiojo Renesanso laiku gyvenęs grafas Baldassare Castiglione vienoje iš savo knygų muzikai suteikė nuo seniausių laikų prilipusį cosa sacra („švento dalyko“) vardą.

Modestas Barkauskas. M. Aleksos nuotr.
Modestas Barkauskas. M. Aleksos nuotr.
Modestas Barkauskas ir LNOBT orkestras. Koncerto akimirka
Modestas Barkauskas ir LNOBT orkestras. Koncerto akimirka
Robertas Šervenikas. M. Aleksos nuotr.
Robertas Šervenikas. M. Aleksos nuotr.
Robertas Šervenikas ir LNOBT orkestras. Koncerto akimirka
Robertas Šervenikas ir LNOBT orkestras. Koncerto akimirka
  PUSLAPIS IŠ 6  >>> Archyvas