7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

„Norėjau uolą nuversti...“

In memoriam pedagogui, dirigentui, poetui Petrui Juodelei (1924 05 20–2021 05 15)

„Norėjau nuversti uolą ir atrasti paslaptingą raktą, kuriuo būtų galima atrakinti duris į gyvenimą – gražesnį, prasmingesnį, laimingesnį. Stengiausi rinkti gėrio trupinėlius, juos kaupti, brandinti ir dovanoti kitiems, būsimoms kartoms, ypač jaunimui – mūsų ateičiai“, – savo gyvenimo prasmę apibrėžė artėjęs prie šimtmečio, kardinalius istorijos, kultūros fenomenų pasikeitimus matęs, juos pergyvenęs birbynininkas, dirigentas, poetas, pedagogas, kultūrinio švietimo darbo organizatorius Petras Juodelė.    

Petras Juodelė. Asmeninio archyvo nuotr.
Petras Juodelė. Asmeninio archyvo nuotr.
Petras Juodelė. Asmeninio archyvo nuotr.
Petras Juodelė. Asmeninio archyvo nuotr.
Petras Juodelė. Asmeninio archyvo nuotr.
Petras Juodelė. Asmeninio archyvo nuotr.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Mielas mano...

Nacionalinės filharmonijos koncertas Vytauto Barkausko atminimui

Praėjo metai, kai balandžio 25-ąją netekome vieno ryškiausių XX a. Lietuvos kompozitorių Vytauto Barkausko. Pagerbdama šio kūrėjo, nuoširdaus bičiulio ir ištikimo koncertų lankytojo atminimą, minėdama kompozitoriaus mirties bei 90-ąsias gimimo metines, Nacionalinė filharmonija net ir pandemijos akivaizdoje surengė virtualų koncertą.

Jurgis Juozapaitis, Robertas Šervenikas ir Lietuvos kamerinis orkestras
Jurgis Juozapaitis, Robertas Šervenikas ir Lietuvos kamerinis orkestras
Lietuvos kamerinis orkestras, dirigentas Robertas Šervenikas
Lietuvos kamerinis orkestras, dirigentas Robertas Šervenikas
Džeraldas Bidva
Džeraldas Bidva
Jurgis Juozapaitis
Jurgis Juozapaitis
Jurgis Juozapaitis
Jurgis Juozapaitis
Robertas Beinaris, Robertas Šervenikas ir Lietuvos kamerinis orkestras
Robertas Beinaris, Robertas Šervenikas ir Lietuvos kamerinis orkestras
Robertas Beinaris
Robertas Beinaris
Robertas Šervenikas
Robertas Šervenikas
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

In memoriam Melitai Diamandidi

(1949 08 08–2021 03 13)

Nelemtoji corona pasiglemžė dar vieną gyvybingą menininką: kovo 13-osios paryčiais kovoje su virusu pasidavė pianistė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentė Melita Diamandidi, mylima dainininko Vincento Kuprio žmona ir scenos partnerė.

Melita Diamandidi. Asmeninio archyvo nuotr.
Melita Diamandidi. Asmeninio archyvo nuotr.
Melita Diamandidi. Asmeninio archyvo nuotr.
Melita Diamandidi. Asmeninio archyvo nuotr.
Melita Diamandidi ir Vincertas Kuprys. 1988 m. Asmeninio archyvo nuotr.
Melita Diamandidi ir Vincertas Kuprys. 1988 m. Asmeninio archyvo nuotr.
Melita Diamandidi ir Vincentas Kuprys Kauno filharmonijoje. Asmeninio archyvo nuotr.
Melita Diamandidi ir Vincentas Kuprys Kauno filharmonijoje. Asmeninio archyvo nuotr.
Melita Diamandidi ir Vincentas Kuprys Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Asmeninio archyvo nuotr.
Melita Diamandidi ir Vincentas Kuprys Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Asmeninio archyvo nuotr.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Įkūniję muzikinio teatro idėją

Apie „Karmen siuitą“ su Lietuvos kameriniu orkestru ir kitas aktualijas

Pasirodo, nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Aišku, tuo tik guodžiamės. Viena iš gerų karantino tendencijų – „LRT Klasikos“ sumanymas rengti koncertus tuščioje salėje („Koncertas vienam“). Kiek rasis valios juos rengti ir toliau, sistemingai? Šie pradmenys gali tapti katastrofiškų skylių LRT veikloje lopymu.

Sergejus Krylovas. „Karmen siuita“
Sergejus Krylovas. „Karmen siuita“
Lietuvos kamerinis orkestras ir Sergejus Krylovas. „Karmen siuita“
Lietuvos kamerinis orkestras ir Sergejus Krylovas. „Karmen siuita“
Lietuvos kamerinis orkestras ir Sergejus Krylovas. „Karmen siuita“
Lietuvos kamerinis orkestras ir Sergejus Krylovas. „Karmen siuita“
Lietuvos kamerinis orkestras ir Sergejus Krylovas. „Karmen siuita“
Lietuvos kamerinis orkestras ir Sergejus Krylovas. „Karmen siuita“
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

In memoriam Romualdui Aleknai

1931 spalio 15 – 2021 sausio 2

Dailėtyrininkas, lietuviškos kryždirbystės tradicijų paveldo puoselėtojas, poetas, Dailininkų sąjungos narys Romualdas Alekna anapilin išėjo įžengęs į devintojo dešimtmečio vainikavimą.

Romualdas Alekna. Iš asmeninio archyvo
Romualdas Alekna. Iš asmeninio archyvo
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

In memoriam Vytautui Kairiūkščiui

(1930 06 17–2020 10 31)

Ak, Faustai! Tegul Tau gieda viso pasaulio paukščiai... Vertas to. Tačiau anksčiau nei Tu išėjo kolega Vytautas Kairiūkštis. Ar gali įsivaizduoti? Vos ne kasdien skambėjęs eteryje, visada buvęs ir iki šiol likęs dainininkų repertuaruose. Bet dabar Tavo jaunieji kolegos jau neprisimena Jo pavardės! Net ir žiniasklaidai pateiktą mirties dieną supainiojo... Tačiau kūrėjų sąjunga birželį galėjo paminėti Jo 90-metį... Ar ir inteligentų galvas užvaldžiusi jaunystės magija? Būdamas arti valdžios, Tu, Faustai, visada stengdavaisi nepamiršti žmonių, žinau, net kovojai už juos...

Vytautas Kairiūkštis. D. Matvejevo nuotr.
Vytautas Kairiūkštis. D. Matvejevo nuotr.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Vilties šauksmas ir džiaugsmas

Ludwigo van Beethoveno Devintąja simfonija Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras pradėjo koncertų sezoną

Prieš sezono pradžios koncertą, neįprastai šiltą rudens popietę Katedros aikštėje Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras išradingai pristatė 32-ąjį koncertų sezoną. Gintaro Rinkevičiaus diriguojamas kolektyvas (komentuojant Viktorui Gerulaičiui) oriai atliko būsimų koncertų fragmentus: ne linksmino Johannno Strausso valsais, bet pateikė Antono Brucknerio Trečiosios simfonijos (skambės lapkričio 29 d.), Richardo Wagnerio operos „Tanhoizeris“ (lapkričio 6 d.), Gioacchino Rossini operos „Vilius Telis“ (spalio 23 d.), Ludwigo van Beethoveno Devintosios simfonijos muzikos fragmentus.

Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras ir Gintaras Rinkevičius. G. Jauniškio nuotr.
Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras ir Gintaras Rinkevičius. G. Jauniškio nuotr.
Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, Kauno valstybinis choras ir solistai: Agnė Stančikaitė (sopranas), Justina Gringytė (mecosopranas), Kristian Benedikt (Vaidas Vyšniauskas, tenoras), Tadas Girininkas (bosas). G. Jauniškio nuotr.
Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, Kauno valstybinis choras ir solistai: Agnė Stančikaitė (sopranas), Justina Gringytė (mecosopranas), Kristian Benedikt (Vaidas Vyšniauskas, tenoras), Tadas Girininkas (bosas). G. Jauniškio nuotr.
Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, Kauno valstybinis choras, solistai ir Gintaras Rinkevičius. G. Jauniškio nuotr.
Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, Kauno valstybinis choras, solistai ir Gintaras Rinkevičius. G. Jauniškio nuotr.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Tarp Lietuvos ir Armėnijos

Rugsėjo 18 d. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre įvyko koncertas, skirtas Armėnijos Nepriklausomybės deklaracijos paskelbimo 30-osioms metinėms, dainininko Gehamo Grigoriano asmenybei ir mūsų valstybių draugystės ryšiams atminti. „Renginys reikšmingas, nes būtent Lietuva pirmoji pasaulyje pripažino mūsų šalies nepriklausomybę. Mūsų tautas sujungia ir Gehamo atžalos – geriausios 2019 m. operos dainininkės titulą pelniusi Asmik ir karjerą tik pradedantis jauniausias sūnus dirigentas Vartanas“, – sakė nepaprastasis ir įgaliotasis Armėnijos ambasadorius Baltijos šalims Tigranas Mkrtčianas.

Asmik Grigorian ir Vartanas Grigorianas. M. Aleksos nuotr.
Asmik Grigorian ir Vartanas Grigorianas. M. Aleksos nuotr.
Asmik Grigorian ir Vartanas Grigorianas. M. Aleksos nuotr.
Asmik Grigorian ir Vartanas Grigorianas. M. Aleksos nuotr.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Vasariški prisiminimai apie muzikalią Viržonių giminę

Minint dirigento Vytauto Viržonio 90-metį

Prieš 90 metų rugpjūčio 25 d. Vabalninke gimęs Vytautas Viržonis (mirė 2010 m. birželio 15 d. Vilniuje) tapo vienu iškiliausių savo kartos Lietuvos dirigentų, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesoriumi, išugdžiusiu ne vieną operos dainininkų kartą.

 

Metai bėga kaip vanduo. Tamsu ir šalta vakarais. Sumitusios pelės pargrįžta iš tuščių palaukių. Ruduo. Maestro Vytautas Viržonis jaukiai įsitaiso krėsle, atsiverčia partitūrą. Telefonu klausiu: gal galime pasikalbėti? O taip, tokiais vakarais tik ir kalbėtis apie praeitį, „anuos laikus, kai riestiniais snigo...“. Ir man malonu. Vaikystėje Panevėžyje buvo žinoma Viržonių pavardė.

Vytautas Viržonis. LNOBT archyvo nuotr.
Vytautas Viržonis. LNOBT archyvo nuotr.
Prie namo Šv. Zitos g. Panevėžyje. Iš kairės: (stovi) Pranas Viržonis, Elena Viržonytė, kunigas Antanas Gobis, Konstancija Viržonytė, (sėdi) Marija Galiauskaitė, Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Elžbieta Viržonienė ir Juozas Viržonis. Apie 1939 m. R. Viržonytės ir R. Aleknaitė-Bieliauskienės archyvo nuotr.
Prie namo Šv. Zitos g. Panevėžyje. Iš kairės: (stovi) Pranas Viržonis, Elena Viržonytė, kunigas Antanas Gobis, Konstancija Viržonytė, (sėdi) Marija Galiauskaitė, Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Elžbieta Viržonienė ir Juozas Viržonis. Apie 1939 m. R. Viržonytės ir R. Aleknaitė-Bieliauskienės archyvo nuotr.
Muzikuoja Prano Viržonio šeima. Panevėžys, 1933 m. R. Viržonytės ir R. Aleknaitė-Bieliauskienės archyvo nuotr.
Muzikuoja Prano Viržonio šeima. Panevėžys, 1933 m. R. Viržonytės ir R. Aleknaitė-Bieliauskienės archyvo nuotr.
Vytauto tėvas Jonas Viržonis, 1924 m. R. Viržonytės ir R. Aleknaitė-Bieliauskienės archyvo nuotr.
Vytauto tėvas Jonas Viržonis, 1924 m. R. Viržonytės ir R. Aleknaitė-Bieliauskienės archyvo nuotr.
Krakių gimnazistai, penktokai. Vytautas – kairėje, greta akordeonininko. R. Viržonytės ir R. Aleknaitė-Bieliauskienės archyvo nuotr.
Krakių gimnazistai, penktokai. Vytautas – kairėje, greta akordeonininko. R. Viržonytės ir R. Aleknaitė-Bieliauskienės archyvo nuotr.
Viržonių šeima. Iš kairės: Rita (Vaitkevičienė), tėvas Jonas, mama Stasė, Vytautas ir Filomena Domeikienė (Kauno muzikinio teatro solistė). R. Viržonytės ir R. Aleknaitė-Bieliauskienės archyvo nuotr.
Viržonių šeima. Iš kairės: Rita (Vaitkevičienė), tėvas Jonas, mama Stasė, Vytautas ir Filomena Domeikienė (Kauno muzikinio teatro solistė). R. Viržonytės ir R. Aleknaitė-Bieliauskienės archyvo nuotr.
Rita Viržonytė (Vaitkevičienė), 1951 m. R. Viržonytės ir R. Aleknaitė-Bieliauskienės archyvo nuotr.
Rita Viržonytė (Vaitkevičienė), 1951 m. R. Viržonytės ir R. Aleknaitė-Bieliauskienės archyvo nuotr.
Vytautas Viržonis. LNOBT archyvo nuotr.
Vytautas Viržonis. LNOBT archyvo nuotr.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Pusamžis, atiduotas atlikėjo menui

Reginos Paskačimaitės-Tamošaitienės 90-mečiui

Kas, jeigu ne žmonės, kuria miesto aurą? Tapatybė – „viena svarbiausių humanitarinių ir socialinių mokslų sąvoka. (...) Kultūrinis tapatumas kuriamas per istorinę, simbolinę galią turinčias istorijas. Gal pasiklydusį mitą, kartais jau blėstančią atmintį, realybės sužadintą vaizduotę, nuolatines realijų transformacijas patiriančias istorijas, dabarties diskursus. Tapatybė įprasminama tik sąmoningai veikiant ir identifikuojantis su tuo, kas mums egzistenciškai yra svarbiausia. Ir tik „kultūrinė reprezentacija gali suburti įsivaizduojamą bendruomenę“, – teigia Benedictas Andersonas. Siekiant stiprinti kolektyvinę tapatybę, formuojasi atminimo kultūra (Alvydas Nikžentaitis).

Regina ir Pranas Tamošaičiai. Šeimos archyvo nuotr.
Regina ir Pranas Tamošaičiai. Šeimos archyvo nuotr.
Regina Tamošaitienė ir Pranas Tamošaitis groja prie Gedimino bokšto. Šeimos archyvo nuotr.
Regina Tamošaitienė ir Pranas Tamošaitis groja prie Gedimino bokšto. Šeimos archyvo nuotr.
Pranas Tamošaitis ir Regina Tamošaitienė. Šeimos archyvo nuotr.
Pranas Tamošaitis ir Regina Tamošaitienė. Šeimos archyvo nuotr.
Advokato Česlovo Petraškevičiaus vila. „Panevėžio kraštas virtualiai" nuotr.
Advokato Česlovo Petraškevičiaus vila. „Panevėžio kraštas virtualiai" nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 6  >>> Archyvas