7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Savaitgalis su simfonine ir smuiko muzika

Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro ir Domenico Nordio bei Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro ir Sergejaus Krylovo koncertai

Taip jau įvyko, kad balandžio 22 d. Valdovų rūmuose Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras (LVSO, meno vadovas Gintaras Rinkevičius) mane suviliojo vienais mėgstamiausių kūrinių –  Claude’o Debussy „Jūra“, Maurice’o Ravelio „Bolero“, kuriuos dirigavo amerikietis Marcas Tardue. Šie opusai visada intriguoja ir klausytojus. Smuikininkas Domenico Nordio atliko Ludwigo van Beethoveno Koncertą smuikui D-dur, op. 61. Dirigavo ukrainietė Natalia Ponomarchuk.

Domenico Nordio. Organizatorių nuotr.
Domenico Nordio. Organizatorių nuotr.
Domenico Nordio, Natalia Ponomarchuk ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras
Domenico Nordio, Natalia Ponomarchuk ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras
Marco Tardue ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras
Marco Tardue ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras
Giedrė Šlekytė. D. Matvejevo nuotr.
Giedrė Šlekytė. D. Matvejevo nuotr.
Giedrė Šlekytė ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Giedrė Šlekytė ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Sergejus Krylovas. D. Matvejevo nuotr.
Sergejus Krylovas. D. Matvejevo nuotr.
Giedrė Šlekytė ir Sergejus Krylovas. D. Matvejevo nuotr.
Giedrė Šlekytė ir Sergejus Krylovas. D. Matvejevo nuotr.
Giedrė Šlekytė, Sergejus Krylovas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Giedrė Šlekytė, Sergejus Krylovas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Amžinai skambantis mostas

In memoriam Lionginui Abariui (1929 08 08 – 2022 04 22)

Mus paliko Lietuvos choro meno legenda profesorius Lionginas Abarius. Užverstas spalvingas ir reikšmingas dainos gyvavimo pilietinėje bendruomenėje puslapis. Liko L. Abariaus sudarytų kūrinių chorams rinkiniai, atsiminimų knygelės „Ėjau aš keleliu“ (2009) ir „Susitikimai“ (2019). Istorijoje įrašyti L. Abariaus nuopelnus Lietuvai žymintys įvertinimai: nusipelniusio meno veikėjo vardas (1967), Gedimino trečiojo laipsnio ordinas (1995), Zarasų krašto Garbės piliečio vardas (2006), medalis „Už nuopelnus Vilniaus kultūrai“ (2010), Kultūros ministerijos ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“ (2015), Vyriausybės kultūros ir meno premija (2016).

Lionginas Abarius. A. Rakausko nuotr.
Lionginas Abarius. A. Rakausko nuotr.
Lionginas Abarius. A. Rakausko nuotr.
Lionginas Abarius. A. Rakausko nuotr.
Lionginas Abarius – LRT komiteto valstybinio choro meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas. 1973 m.
Lionginas Abarius – LRT komiteto valstybinio choro meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas. 1973 m.
Lionginas Abarius. Autorės archyvo nuotr.
Lionginas Abarius. Autorės archyvo nuotr.
Lionginas Abarius. Šeimos archyvo nuotr.
Lionginas Abarius. Šeimos archyvo nuotr.
Abarių giminės namas Maniuliškių kaime. L. Abarius su LRT valstybiniu choru. 1973 m.
Abarių giminės namas Maniuliškių kaime. L. Abarius su LRT valstybiniu choru. 1973 m.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Būti didvyriais

Mintys po Nacionalinėje filharmonijoje įvykusio simfoninio koncerto „Didvyrio gyvenimas“

Pagaliau Nacionaliniam simfoniniam orkestrui vėl dirigavo jo meno vadovas Modestas Pitrėnas. Kolektyvas, gavęs gerą vadovo startą, jau kuris laikas po įvairių dirigentų sparnu tik vykdė užduotis, tačiau nesukūrė didesnio dėmesio verto opuso. Balandžio 2-osios vakarą M. Pitrėnas per koncerto vedėją klausytojams perdavė įsitikinimą, kad kiekvienas, maksimumą žinių, jėgų, ryžto skirdamas konkrečiai veiklai, gali būti didvyris. Koncertui pasibaigus tokiu galėjome vadinti ir orkestro meno vadovą.

Justus Grimm, Modestas Pitrėnas ir LNSO. Matvejevo nuotr.
Justus Grimm, Modestas Pitrėnas ir LNSO. Matvejevo nuotr.
Modestas Pitrėnas, Dalia Dėdinskaitė-Pyšniak, LNSO. D. Matvejevo nuotr.
Modestas Pitrėnas, Dalia Dėdinskaitė-Pyšniak, LNSO. D. Matvejevo nuotr.
Justus Grimm. D. Matvejevo nuotr.
Justus Grimm. D. Matvejevo nuotr.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Tragedijos akivaizdoje

Nacionalinio simfoninio orkestro ir atlikėjų iš Latvijos koncertas filharmonijoje

Kovo 19 d. Nacionalinėje filharmonijoje Nacionaliniam simfoniniam orkestrui koncertą pradėjus Ukrainos himnu, pasąmonėje nesiliovė plaukusios teksto eilutės: „Visas pasaulis pasiutusiu Vezuvijumi virto. Latakais ir vieškeliais, plačiausiais laukais ir sesulių darželiais ugninė lava papliupo: ėdri, nepasotinama. Statykite namus ant Vezuvijaus! Mokykitės gyventi pavojuje!“ Taip 1941 m. Balys Sruoga mintijo Friedricho Nietzsche’s pėdsakais.

Dirigentas Mārtiņš Ozoliņš. D. Matvejevo nuotr.
Dirigentas Mārtiņš Ozoliņš. D. Matvejevo nuotr.
LNSO ir dirigentas Mārtiņš Ozoliņš. D. Matvejevo nuotr.
LNSO ir dirigentas Mārtiņš Ozoliņš. D. Matvejevo nuotr.
Dirigentas Mārtiņš Ozoliņš ir pianistas Reinis Zariņš. D. Matvejevo nuotr.
Dirigentas Mārtiņš Ozoliņš ir pianistas Reinis Zariņš. D. Matvejevo nuotr.
Dirigentas Mārtiņš Ozoliņš ir pianistas Reinis Zariņš. D. Matvejevo nuotr.
Dirigentas Mārtiņš Ozoliņš ir pianistas Reinis Zariņš. D. Matvejevo nuotr.
LNSO koncertmeisterė Rasa Vosyliūtė ir dirigentas Mārtiņš Ozoliņš. D. Matvejevo nuotr.
LNSO koncertmeisterė Rasa Vosyliūtė ir dirigentas Mārtiņš Ozoliņš. D. Matvejevo nuotr.
Pianistas Reiņis Zariņš. D. Matvejevo nuotr.
Pianistas Reiņis Zariņš. D. Matvejevo nuotr.
Reinis Zariņš, Mārtiņš Ozoliņš ir LNSO. D. Matvejevo nuotr.
Reinis Zariņš, Mārtiņš Ozoliņš ir LNSO. D. Matvejevo nuotr.
Reinis Zariņš, Mārtiņš Ozoliņš ir LNSO. D. Matvejevo nuotr.
Reinis Zariņš, Mārtiņš Ozoliņš ir LNSO. D. Matvejevo nuotr.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Lietuvos refleksija šiandienos istorijoje

Baltijos šalių orkestrų festivalio koncertas „Epitafija praeinančiam laikui“, skirtas Ukrainai ir jos žmonėms palaikyti

Kovo 4 d. Valdovų rūmuose Gintaro Rinkevičiaus diriguojamas Valstybinis simfoninis orkestras, Kauno valstybinis choras (meno vadovas Robertas Šervenikas) pakėlė klausytojus, prieš mane sėdinčios merginos ištiesė Ukrainos vėliavą, ir suskambo 1862 m. Mykhaylo Verbytskio sukurti visais laikais kovotojus įkvėpę himno, dažnai vadinamo „Dar nemirė Ukrainos nei šlovė, nei valia“, žodžiai: „Sielą, kūną mes padėsim už savąją laisvę / nepamirškit niekas, – iš kazokų kilę, broliai, turim tokią teisę!“

Kauno valstybinis choras, Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras ir Gintaras Rinkevičius. G. Jauniškio nuotr.
Kauno valstybinis choras, Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras ir Gintaras Rinkevičius. G. Jauniškio nuotr.
Kauno valstybinis choras, Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras ir Gintaras Rinkevičius. G. Jauniškio nuotr.
Kauno valstybinis choras, Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras ir Gintaras Rinkevičius. G. Jauniškio nuotr.
Līga Baltābola, Gintaras Rinkevičius, Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. G. Jauniškio nuotr.
Līga Baltābola, Gintaras Rinkevičius, Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. G. Jauniškio nuotr.
Līga Baltābola ir Gintaras Rinkevičius. G. Jauniškio nuotr.
Līga Baltābola ir Gintaras Rinkevičius. G. Jauniškio nuotr.
Marcel Johannes Kits. G. Jauniškio nuotr.
Marcel Johannes Kits. G. Jauniškio nuotr.
Marcel Johannes Kits, Gintaras Rinkevičius ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. G. Jauniškio nuotr.
Marcel Johannes Kits, Gintaras Rinkevičius ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. G. Jauniškio nuotr.
Marcel Johannes Kits, Gintaras Rinkevičius. G. Jauniškio nuotr.
Marcel Johannes Kits, Gintaras Rinkevičius. G. Jauniškio nuotr.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

In memoriam muzikologui Algimantui Jonui Puišiui

(1936 01 08 – 2022 01 27)

Neramų pasaulį po sunkios ligos paliko muzikologas Jonas Algimantas Puišys. Atgulė Saltoniškių kalnelyje greta mamos ir brolio.

Daug košės kartu kabliuota. Buvo romus, inteligentiškas, klausantis ir išgirstantis. Toks tylus ir nesusireikšminantis, kad šiandien apie ilgai gyvenusį muzikologą net sunku rasti duomenų. Užtat darbais jo gyvenimas labai reikšmingas.

Jonas Algimantas Puišys. Asmeninio archyvo nuotr.
Jonas Algimantas Puišys. Asmeninio archyvo nuotr.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Vienijanti malda

Giuseppe’s Verdi „Requiem“ Lietuvos operos ir baleto teatre buvo skirtas laisvės gynėjams

Sausio 13-ąją Nacionalinio operos ir baleto teatro simfoninis orkestras (vyr. dirigentas Ričardas Šumila) ir choras (meno vadovas Česlovas Radžiūnas), pagerbdami Sausio 13-osios didvyrius, atliko Giuseppe’s Verdi „Requiem“. Parengė ir dirigavo teatro operos meno vadovas Sesto Quatrini. Solistai – pirmą kartą Lietuvoje dainuojanti Chiara Isotton (Italija), Justina Gringytė, Kristianas Benediktas, Kostas Smoriginas. Koncerto režisierius Gediminas Šeduikis, scenografijos ir vaizdo projekcijų autorius Gintaras Makarevičius, šviesų dailininkas Levas Kleinas.

Koncerto akimirka. G. Janavičiaus nuotr.
Koncerto akimirka. G. Janavičiaus nuotr.
Koncerto akimirka. G. Janavičiaus nuotr.
Koncerto akimirka. G. Janavičiaus nuotr.
Dirigentas Sesto Quatrini ir solistai Justina Gringytė, Chiara Isotton, , Kristianas Benediktas, Kostas Smoriginas. G. Janavičiaus nuotr.
Dirigentas Sesto Quatrini ir solistai Justina Gringytė, Chiara Isotton, , Kristianas Benediktas, Kostas Smoriginas. G. Janavičiaus nuotr.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Misija įmanoma

Septintojo Vilniaus fortepijono festivalio koncertas su Lorenzo Mazzola ir Ádámu Szokolay

Pristatydama festivalį „Paryžietiški vakarai Vilniuje“ jo meno vadovė Mūza Rubackytė išsakė svarbią savo misijos kryptį – pristatyti jaunus, talentingus menininkus. Jie nėra išrašyti jokioje mega pasaulio skelbimų lentoje. Kaip geras, imlus, kritiškas ir įžvelgiantis perspektyvą impresarijus, M. Rubackytė seka pasaulyje vykstančius konkursus, kviečiama į jų žiuri, pati rengia meistriškumo kursus ir patiems ryškiausiems jauniems menininkams teikia savąją premiją – kvietimą koncertuoti Vilniuje. Lapkričio 23 d. įvykęs koncertas patikina, kad misija neginčytinai vykdoma.

Ádám Szokolay. D. Matvejevo nuotr.
Ádám Szokolay. D. Matvejevo nuotr.
Ádám Szokolay. D. Matvejevo nuotr.
Ádám Szokolay. D. Matvejevo nuotr.
Lorenzo Mazzola ir Ádám Szokolay. D. Matvejevo nuotr.
Lorenzo Mazzola ir Ádám Szokolay. D. Matvejevo nuotr.
Lorenzo Mazzola. D. Matvejevo nuotr.
Lorenzo Mazzola. D. Matvejevo nuotr.
Lorenzo Mazzola. D. Matvejevo nuotr.
Lorenzo Mazzola. D. Matvejevo nuotr.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Paryžietiški vakarai Vilniuje prasidėjo

Septintojo Vilniaus fortepijono festivalio preliudas ir atidarymo koncertas Nacionalinėje filharmonijoje

Koncentruotas renginys – festivalis – intensyviu koncertų srautu akumuliuoja energiją. Klausytojas patiria pozityvų šoką – tarsi patenka į siūlomą žaidimą. Jei festivalis gerai organizuotas, klausytojas sutinka su siūlomomis sąlygomis, kartu su koncertų lavina neria į įspūdžių fejeriją. Todėl jau septintą kartą organizuotas Vilniaus fortepijono festivalis klausytojų buvo laukiamas. Jo siela, meno vadovė – Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė, profesorė Mūza Rubackytė – visomis prasmėmis yra puiki vadybininkė, gebanti tiksliai ir tikslingai dirbti, pastebėti įdomiausius pasaulyje pasirodančius jaunus atlikėjus, prikalbinti ryškias žvaigždes.

Guoda Gedvilaitė. D. Matvejevo nuotr.
Guoda Gedvilaitė. D. Matvejevo nuotr.
Guoda Gedvilaitė ir Čiurlionio kvartetas. D. Matvejevo nuotr.
Guoda Gedvilaitė ir Čiurlionio kvartetas. D. Matvejevo nuotr.
Guoda Gedvilaitė. D. Matvejevo nuotr.
Guoda Gedvilaitė. D. Matvejevo nuotr.
Guoda Gedvilaitė ir Čiurlionio kvartetas. D. Matvejevo nuotr.
Guoda Gedvilaitė ir Čiurlionio kvartetas. D. Matvejevo nuotr.
Guoda Gedvilaitė ir Loreta Narvilaitė. D. Matvejevo nuotr.
Guoda Gedvilaitė ir Loreta Narvilaitė. D. Matvejevo nuotr.
Victorien Vanoosten. D. Matvejevo nuotr.
Victorien Vanoosten. D. Matvejevo nuotr.
Mūza Rubackytė, dirigentas Victorienas Vanoostenas ir LNSO. D. Matvejevo nuotr.
Mūza Rubackytė, dirigentas Victorienas Vanoostenas ir LNSO. D. Matvejevo nuotr.
Mūza Rubackytė. D. Matvejevo nuotr.
Mūza Rubackytė. D. Matvejevo nuotr.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Laiminga muzikoje

In memoriam Kornelijai Kalinauskaitei (1925 05 11–2021 11 14)

Su Amžinybėn išėjusia iškilia muzike Kornelija Kalinauskaite atsisveikinti susirinkę muzikai turėjo laiko apmąstymui. Tarsi tik jiems menininkė ir buvo svarbi, artima. O gal kaip tik jie visi lyg viena brolija įprasmino sunkaus laiko – pokario aukštosios muzikos kultūros gyvavimo visuomenėje dvasią... Susirinko artimiausieji, kuriems gyvenime brangi muzika.

Kornelija Kalinauskaitė. LMTA archyvo nuotr.
Kornelija Kalinauskaitė. LMTA archyvo nuotr.
Lietuvos kvartetas po konkurso Lježe sutiktas namuose. Autorės archyvo nuotr.
Lietuvos kvartetas po konkurso Lježe sutiktas namuose. Autorės archyvo nuotr.
Lietuvos kvartetas. Iš kairės: Jurgis Fledžinskas, Kornelija Kalinauskaitė, Eugenijus Paulauskas, Michailas Šenderovas po koncerto Maskvoje, 1949 m. Asmeninio archyvo nuotr.
Lietuvos kvartetas. Iš kairės: Jurgis Fledžinskas, Kornelija Kalinauskaitė, Eugenijus Paulauskas, Michailas Šenderovas po koncerto Maskvoje, 1949 m. Asmeninio archyvo nuotr.
Kornelija Kalinauskaitė. Asmeninio archyvo nuotr.
Kornelija Kalinauskaitė. Asmeninio archyvo nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 7  >>> Archyvas