Autorius: 7md inf.

7md inf.

Pagal užsienio žiniasklaidą

Balandžio 3 d. mirė lenkų kino operatorius ir režisierius Jerzy Wójcikas. Jam buvo 88-eri. Wójcikas 1955 m. baigė Lodzės kino mokyklą, kino karjerą pradėjo Andrzejaus Wajdos „Kanalo“ (1956) kameros operatoriumi. Wójcikas buvo nespalvotos kino juostos meistras. Tarptautinį pripažinimą jam pelnė svarbiausi Lenkų kino mokyklos filmai – Wajdos „Kanalas“, „Pelenai ir deimantas“ (1958), pirmas savarankiškas operatoriaus filmas – Andrzejaus Munko „Heroika“ (1957), Jerzy Kawalerowicziaus „Joana – angelų motina“ (1960). Iš spalvotoje juostoje filmuotų išsiskiria Kawalerowicziaus „Faraonas“ (1965) ir Jerzy Hoffmano „Tvanas“ (1973–1974). Hoffmanas yra sakęs, kad Wójcikas buvo atmosferos meistras, jam sekėsi atkurti įvairius spalvų atspalvius, gamtos grožį. Tačiau jis puikiai filmavo ir avangardinius filmus. Iš tokių išsiskiria Kazimierzo Kutzo „Nikt nie wola“ (1960), kuriame apšvietimas toks išskirtinis, kad nespalvotas filmas primena tapybos albumą.

7md inf.

Nuo šio penktadienio „Skalvijoje“ bus galima pamatyti naujus šioje šalyje sukurtus filmus, kuriuos pristato Kazachstano ambasada Lietuvoje.

Kinas Kazachstane prasidėjo dar 3-iajame XX a. dešimtmetyje, kai buvo įkurtas trestas „Vostokkino“, kurio padalinys tuometėje Alma Atoje 1928 m. pradėjo leisti kino kronikos žurnalus. Nuo 1929 m. čia jau kuriami dokumentiniai ir agitaciniai filmai, kino apybraižos.1934 m. oficialiai įkuriama Alma Atos kino kronikos studija, reguliariai kuriamas kino žurnalas „Tarybų Kazachstanas“, dokumentiniai filmai.

7md inf.

Apie laimėjimus

Dažniausiai meno sukuriamą naudą būna sunku pamatuoti, tačiau kartais ji aiškiai apčiuopiama: turi finansinę išraišką, užmezga svarbius kultūrinius ryšius, garsina Lietuvą ir prisideda prie jos profesionalų tobulėjimo.

7md inf.

Pagal užsienio žiniasklaidą

Mirė Marlenas Chucijevas

Kovo 19 d. Maskvoje mirė kino režisierius, scenaristas, pedagogas Marlenas Chucijevas. Jis  gimė 1925 m. Tbilisyje, būsimo režisieriaus tėvas, komunistas, sovietų valdininkas, 1937 m. buvo nuteistas ir sušaudytas. 1952 m. Chucijevas baigė kino režisūrą Maskvos kinematografijos institute (VGIK). 1953–1958 m. dirbo Odesos kino studijoje, nuo 1959-ųjų Maskvoje – M. Gorkio ir „Mosfilm“ kino studijose. Nuo 1978 m. dėstė kino režisūrą Maskvos kinematografijos institute. Paskutinio, beveik dešimt metų kurto Chucijevo filmo „Nevakarė“ („Nevečerniaja“), pasakojančio apie Levo Tolstojaus ir Antono Čechovo susitikimus, premjera planuojama šiemet.

7md inf.

Łukaszas Żalis filmuos Holivude

„I’m Thinking of Ending Things“ – debiutinis Kanados rašytojo Iaino Reido romanas, pasirodęs 2016 metais. Jis pasakoja apie moterį, kuri nori nutraukti santykius su mylimuoju, bet atvykus į jo tėvų namus įvyksta kažkas, kas apverčia jos pasaulį aukštyn kojomis. Knygoje sujungti trilerio ir socialinės dramos žanrai, ji iškart sulaukė pripažinimo. Teisę ekranizuoti romaną nusipirko „Netflix“.

Filmą režisuos scenaristas ir režisierius Charlie Kaufmanas, kuris parašė ir filmo scenarijų. Pagrindinį vaidmenį kurs Brie Larson, apdovanota „Oskaru“ už pagrindinį moters vaidmenį filme „Kambarys“. Dabar ją galima pamatyti filme „Kapitonė Marvel“. Aktorės partneris bus Jesse’is Plemonsas.

7md inf.

Pagal užsienio žiniaklaidą

Kovo 4 d. Miunchene mirė kultūrologė, kino ir teatro kritikė, scenaristė, kelių rusų kinotyrininkų kartų mokytoja Maja Turovskaja. Jai buvo devyniasdešimt ketveri.

Turovskaja baigė Maskvos universiteto filologijos fakultetą, studijavo teatrologiją Maskvos teatro meno institute (GITIS), kur jos mokytojas buvo Abramas Efrosas. Nuo 1949 m. ji spausdino savo tekstus žurnaluose „Teatr“, „Iskusstvo kino“, „Sovetskij ekran“, „Kinovedčeskije zapiski“, „Moskovskij nabliudatel“. Turovskaja parašė monografijas apie Olgą Knipper-Čechovą, Bertoltą Brechtą, Andrejų Tarkovskį, Mariją Babanovą. Ji tyrinėjo totalitarinių šalių kiną, 1989 m. Maskvos kino festivalyje surengė retrospektyvą „Totalitarinės epochos kinas“.

7md inf.

Pagal užsienio žiniasklaidą

72-ojo Kanų kino festivalio didžiajam žiuri gegužę vadovaus meksikiečių režisierius Alejandro Gonzálezas Iñárritu. Pasak festivalio prezidento Pierre’o Lescure’o ir meno vadovo Thierry Frémaux, šis režisierius retai priima kvietimą dalyvauti vertinimo komisijoje. Tačiau jis pats sako, kad jaučiasi pagerbtas ir kad Kanų festivalis jam labai svarbus. Iñárritu – pirmasis režisierius iš Meksikos, pakviestas vadovauti Kanų žiuri.

7md inf.

Josefo von Sternbergo filmas „Marokas“

Prie ankstyvosios kino klasikos „Skalvijos“ kino centre tradiciškai sugrįžtama rudenį, festivalyje „Pirmoji banga“. Kovą prisiminti laikus, kai į kino juostą įrašytas garsas filmuose tik atsirado, žiūrovai bus kviečiami į kino klasikos vakarų seansus. Juose bus rodomas Josefo von Sternbergo (1894–1969) filmas „Marokas“ („Morocco“, 1930), kuris aktorei Marlene Dietrich atnešė pasaulinės kino žvaigždės statusą.

7md inf.

Pagal užsienio žiniasklaidą

Vasario 15 d., būdamas 77-erių, gimtajame Ciuriche po sunkios ligos mirė aktorius Bruno Ganzas. Jis gyveno Ciuriche, Berlyne ir Venecijoje. Kine Ganzas įkūnijo įvairiausius personažus – ir paskutines gyvenimo dienas bunkeryje leidžiantį Adolfą Hitlerį Oliverio Hirschbiegelio „Žlugime“ (2004), ir angelą, sutinkantį prarasti nemirtingumą, kad taptų žmogumi, Wimo Wenderso „Danguje virš Berlyno“ (1987). Lietuvoje dar galime pamatyti vieną paskutinių aktoriaus vaidmenų, kurį jis sukūrė Larso von Triero filme „Namas, kurį pastatė Džekas“ (2018).

7md inf.

Pagal užsienio žiniasklaidą

 

Vasario 8 d., būdamas 82-ejų, mirė britų aktorius Albertas Finney – vienas garsiausių britų „įtūžėlių“ kartos kino ir teatro aktorių, režisierius, scenaristas, prodiuseris. Aktoriaus karjerą Finney pradėjo teatre, jo „specializacija“ buvo vaidmenys Shakespeare’o dramose. Kine Finney debiutavo 1960 m. bene garsiausio „įtūžėlio“ Tony Richardsono filme „The Entertainer“, netrukus suvaidino „įtūžėlių manifestu“ vadinamame Karelo Reiszo „Saturday Night and Saturday Morning“ (1960), o pasaulinę šlovę aktoriui pelnė Tony Richardsono filmas „Tomo Džonso nuotykiai“ („Tom Jones“, 1963). Šioje Henry Fieldingo romano ekranizacijoje Finney suvaidino gyvenimo malonumais besimėgaujantį nuotykių ieškotoją ir buvo pirmąkart nominuotas „Oskarui“. Iš viso aktorius sulaukė penkių nominacijų, bet apdovanojimo taip ir negavo. Užtat galėjo pasigirti dviem BAFTA apdovanojimais, „Emmy“ ir trimis „Auksiniais gaubliais“ (buvo nominuotas devynis kartus). 2000-aisiais karalienė Elizabeth II pasiūlė suteikti Finney aristokrato titulą, tačiau jis atsisakė, sakydamas, kad tai būtų snobizmas.