Mirė Maja Turovskaja
Kovo 4 d. Miunchene mirė kultūrologė, kino ir teatro kritikė, scenaristė, kelių rusų kinotyrininkų kartų mokytoja Maja Turovskaja. Jai buvo devyniasdešimt ketveri.
Turovskaja baigė Maskvos universiteto filologijos fakultetą, studijavo teatrologiją Maskvos teatro meno institute (GITIS), kur jos mokytojas buvo Abramas Efrosas. Nuo 1949 m. ji spausdino savo tekstus žurnaluose „Teatr“, „Iskusstvo kino“, „Sovetskij ekran“, „Kinovedčeskije zapiski“, „Moskovskij nabliudatel“. Turovskaja parašė monografijas apie Olgą Knipper-Čechovą, Bertoltą Brechtą, Andrejų Tarkovskį, Mariją Babanovą. Ji tyrinėjo totalitarinių šalių kiną, 1989 m. Maskvos kino festivalyje surengė retrospektyvą „Totalitarinės epochos kinas“.
Turovskaja buvo viena parodos „Maskva–Berlynas“ 10-ojo dešimtmečio viduryje sumanytojų ir rengėjų. Pirmosios XX a. pusės šių miestų kultūriniam gyvenimui skirta paroda turėjo didžiulį atgarsį ir paskatino daug mokslinių tyrinėjimų. Ji buvo ir Michailo Rommo filmo „Paprastas fašizmas“ (1965) scenarijaus bendraautorė bei per dešimties kitų filmų scenarijų autorė. Viename paskutinių savo interviu (pernai rudenį Dmitrijui Bykovui) Turovskaja sakė: „Geriausia Thomo Manno knyga, mano galva, „Užburtas kalnas“, ir joje jis žiūrėjo į viską blaiviau nei „Daktare Fauste“. „Užburto kalno“ protagonistas Nafta šauna į save, o ne į Setembrinį ir juo labiau ne į vokiečių dvasią. Mannui priklauso kitas atradimas – apie tai, kad kultūra nuo nieko negelbsti ir net, tarkime, yra palanki totalitarizmui. Tai svarbi XX a. išvada, juk buvo manoma, kad vokiečių kultūra turi vokiečius apsaugoti nuo fašizmo. Bet kultūra niekad neapsaugo nuo diktatūros. Ji suderinama su diktatūra. Tiesiog demokratija nėra palanki kultūrai, ji jos nemaitina, kultūrai tenka kovoti už išgyvenimą. Totalitarizmas kultūrą pamaitina, jis apskritai yra patogesnis. Tiesa, ne visi menininkai jaučia palankumą valdžiai.“
Būsimas Yorgoso Lanthimoso filmas bus juodojo romano ekranizacija
Daugumą kritikų sužavėjusios „Favoritės“ režisierius Yorgosas Lanthimosas perkels į ekraną Jimo Thompsono romaną „Pop. 1280“, kurį 1981 m. ekranizavo Bernard’as Tavernier. Jo filmas vadinosi „Smūgis pašluoste“ („Coup de torchon“), veiksmą iš JAV Tavernier perkėlė į prancūzišką Afrikos koloniją, o pagrindinius vaidmenis sukūrė Philippe’as Noiret, Isabelle Huppert ir Stephane Audran.
1964 m. pasirodęs „Pop. 1280“ pasakoja mažo miestelio šerifo Niko Korio istoriją. Jis sugrąžino miesteliui tvarką, bet pažemintas ir nusivylęs savo darbu vieną dieną pradeda metodiškai žudyti visus, keliančius jam pasidygėjimą.
Krzysztofas Zanussi atsiims „Auksinį erelį“ už gyvenimo nuopelnus
Kovo 25 d. per iškilmingą Lenkijos kino akademijos apdovanojimų ceremoniją Varšuvoje Krzysztofas Zanussi atsiims „Auksinį erelį“ už gyvenimo nuopelnus. Zanussi filmai „Kristalo struktūra“ (1969), „Iliuminacija“ (1972), „Apsauginės spalvos“ (1976) jau tapo lenkų kino klasika ir priskiriami prie geriausių „moralinio nerimo kino“ krypties pavyzdžių. Savo herojams Zanussi kelia sudėtingus moralinio pasirinkimo klausimus, svarbią vietą jo kūryboje užima žmogaus ir Dievo santykiai. Zanussi filmuose geriausius kino vaidmenis sukūrė Maja Komorowska ir Zbigniewas Zapasiewiczius, debiutavo daug būsimų lenkų kino žvaigždžių.
Zanussi pelnė daug prestižinių apdovanojimų, jo „Ramios saulės metai“ („Rok spokojnego słońca“) 1984 m. buvo apdovanotas Venecijos „Auksiniu liūtu“. Zanussi pradėjo mėgėjiškais filmais, vėliau studijavo kino režisūrą Lodzės kino mokykloje, fiziką Varšuvos universitete ir filosofiją Krokuvos Jogailaičių universitete. Didžiausios įtakos jam turėjo Ingmaro Bergmano kūryba. Nuo 1980 m. Zanussi vadovauja kino studijai „Tor“, su kuria bendradarbiavo ir ne vienas lietuvių kino kūrėjas, tačiau dabartinis Lenkijos kultūros ministras nusprendė kino studijas naikinti. Naujausią Zanussi filmą „Eteris“ (2018) parodys „Kino pavasaris“.
„Netflix“ ekranizuos „Šimtą metų vienatvės“
Kino prodiuseriai už teisę ekranizuoti Gabrielio Garcíos Marquezo romaną „Šimtas metų vienatvės“ kovojo nuo pat jo pasirodymo 1967 metais. Dabar tai pavyko „Netflix“ – rašytojo sūnus Rodrigo García aiškina, kad jo tėvas buvo įsitikinęs, jog romano nepavyks perkelti nei į kino, nei į televizijos serialo kalbą. Jis sako, kad sprendimas parduoti romano teises buvo nelengvas jam ir jo broliui bei mamai, bet jaučia, kad tai atvers naują gyvenimo skyrių, kartu uždarydamas kitą. Rodrigo García kartu su broliu Gonzalo bus ir būsimo serialo „Šimtas vienatvės metų“ vykdomieji prodiuseriai. Kol kas jo premjeros data nežinoma.
2014 m. miręs rašytojas pageidavo, kad jei romanas vis dėlto bus ekranizuojamas, filmas būtų kuriamas ispanų kalba. Jo pageidavimas bus įgyvendintas, nes „Netfilx“ padrąsino ispanų kalba kurtų Alfonso Cuaróno „Romos“ ir serialo „Narcos“ sėkmė.
„Šimto vienatvės metų“ veiksmas apima šimtmetį ir pasakoja šešių Buendinjo šeimos kartų istoriją. Makondo miestą, kuriame gyvena romano veikėjai, įkvėpė rašytojo mamos gimtinė, kurią jie kartu aplankė 7-ajame dešimtmetyje. Tada Gabrielis García Marquezas ir nusprendė rašyti romaną, kuris buvo išverstas į 35 kalbas ir parduotas 50 milijonų tiražu. Dienraščio „Le Monde“ parengtame 100 geriausių XX a. knygų sąraše jis užima 33 vietą.
Christopheris Nolanas kurs romantišką trilerį
Režisierius Christopheris Nolanas šiemet kurs savo vienuoliktą filmą, kurio pavadinimas kol kas nežinomas, ir tai bus romantiškas trileris. Jį filmuos operatorius Hoyte van Hoytema, su kuriuo jie kartu kūrė „Diunkerką“ ir „Tarp žvaigždžių“. Filmas turėtų pasirodyti ekranuose ateinančių metų vasarą.
Parengė Ž. P.
