7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

PAREMKITE
7 meno dienas
SMS žinute

Kazachstano kino savaitė „Skalvijoje“

7md inf.
Nr. 14 (1293), 2019-04-05
Kinas Anonsai
„Myn bala“ kariuomenė“
„Myn bala“ kariuomenė“

Nuo šio penktadienio „Skalvijoje“ bus galima pamatyti naujus šioje šalyje sukurtus filmus, kuriuos pristato Kazachstano ambasada Lietuvoje.

 

Kinas Kazachstane prasidėjo dar 3-iajame XX a. dešimtmetyje, kai buvo įkurtas trestas „Vostokkino“, kurio padalinys tuometėje Alma Atoje 1928 m. pradėjo leisti kino kronikos žurnalus. Nuo 1929 m. čia jau kuriami dokumentiniai ir agitaciniai filmai, kino apybraižos.1934 m. oficialiai įkuriama Alma Atos kino kronikos studija, reguliariai kuriamas kino žurnalas „Tarybų Kazachstanas“, dokumentiniai filmai.

 

Vaidybinių filmų studija Kazachstane įsteigta 1941 m. pradžioje, bet jau lapkritį ji susiliejo su į Alma Atą evakuotomis „Mosfilm“ ir „Lenfilm“ kino studijomis. Taip atsirado COKS (Centrinė jungtinė kino studija), kurioje karo metais pagaminta 80 procentų visų sovietinių vaidybinių filmų. Studijoje dirbo Sergejus Eizenšteinas (čia buvo kuriamas jo „Ivanas Rūstusis“), Vsevolodas Pudovkinas, Fridrichas Ermleris, kiti garsūs režisieriai. Šie kino meistrai ir tapo kazachų kinematografininkų mokytojais.

 

Tačiau pokario metais filmų gamyba Kazachstane sumenko. Nacionalinės kinematografijos lūžiu tapo 1954 m. pasirodęs Šakeno Aimanovo filmas „Poema apie meilę“. 6-ajame dešimtmetyje galutinai susiformavo pirmoji kazachų režisierių karta, kurios lyderiu tapo Aimanovas. Jo vardu pavadinta ir „Kazachfilm“ kino studija. Geriausi šios kartos režisierių filmai sukurti 6-ajame dešimtmetyje ir 7-ojo pradžioje. Tada pasirodė ir populiariausi filmai „Atamano galas“ (rež. Š. Aimanovas, 1971) ir „Kyz-Žibekas“ (1971, rež. S. Chodžikovas). 8-ojo ir 9-ojo dešimtmečių kazachų kinas dažnai pavadinamas Brežnevo sąstingio veidrodžiu, mat kiekviename filme buvo matyti socialinis užsakymas, tačiau čia buvo kuriami ir populiarūs detektyvai, nuotykių filmai. 10-ajame dešimtmetyje kazachų kinas pradedamas sieti su ambicingu, autoriniu kinu. Permainų ištakos – Sergejaus Solovjovo filmas „Svetima Baltukė ir Raibasis“ (1986). Sugrįžę iš Maskvos į Kazachstaną Solovjovo mokiniai pradės netrukus visame pasaulyje išgarsėjusią kazachų Naująją bangą. Jermeko Šinarbajevo, Seriko Aprymovo, Abajaus Karpykovo, Darežano Omirbajevo filmai pelnė prizus svarbiausiuose festivaliuose, o Rašido Nugmanovo filmas „Adata“, kuriame pagrindinį vaidmenį suvaidino Viktoras Cojus, tapo kultiniu „perestroikos“ filmu.

 

1991 m. Kazachstane įsikūrė viena pirmųjų nepriklausomų kino studijų „Katarsis“, beje, finansavusi ir Algimanto Puipos filmą „Bilietas į Tadž Machalį“. Nepriklausomame Kazachstane kuriama daug filmų, pasakojančių apie šalies istoriją – nuo seniausių iki dabartinių laikų. Istoriniai filmai vyraus ir „Skalvijoje“ rodomoje pastarųjų metų kazachų kino programoje.  

 

Akano Satajevo filmas „Kelias pas motiną“ (2016) – tai pasakojimas apie motinos meilės galią, padėjusią filmo herojui Iljasui susidoroti su likimo smūgiais. Net akistatoje su mirtimi jis nepraranda vilties susitikti su mama. Ši istorinė drama buvo filmuojama Kazachstane, Baltarusijoje, Azerbaidžane, didelį įspūdį daro batalinės scenos (5 d. 19 val., 10 d. 16.50). Adajaus Abildos animacinis filmas „Kulteginas“ pasakoja apie garsų tiurkų kaganato vadą. Jam pavyko sujungti daugybę tautinių, etninių grupių, tačiau iki tol buvo lemta daugelį metų slapstytis, o jo šeima patyrė nemažai išbandymų. „Filmas pasakoja apie didvyriškumą ir drąsą, žmonių vienybę ir mūsų protėvių vienybę. Kulteginas yra visos epochos istorinė asmenybė. Mūsų pagrindinis tikslas – parodyti to laiko kultūrą ir atgaivinti jaunimo susidomėjimą mūsų istorija per animaciją“, – sakė režisierius (6 d. 15 val.).

 

Kazachų Naujosios bangos režiseriaus Talgato Temenovo filmo „Mūsų miesto mažasis princas“ (2015) veikėjai – du vieniši žmonės: šešerių metų našlaitis Bibolas, gyvenantis vaikų namuose, ir veteranas muzikantas Kasymchanas iš senelių prieglaudos (7 d. 15.30).

 

Rustemo Abdraševo „Deimantinis kardas“ (2017) nukels į galingosios Aukso ordos žlugimo laikus. Tuo metu kūrėsi keletas chanatų. Vienas jų – Baltoji orda. Jos valdžia buvo sutelkta Ordajaus Eženo dinastijos rankose. Savo valdų ribas jos atstovai plėtė žiaurumu ir klasta. 1460 m. seniūnų taryboje buvo priimtas sprendimas pabėgti nuo žiauraus chano Abulchairajaus ir apsigyventi Mogulistano pasienyje (8 d. 17 val.).

 

Ermeko Tursunovo „Senis“ (2012) – vienas garsiausių pastarųjų metų kazachų filmų, pelnęs ne vieną prizą. Jo veikėjai – senis, marti ir anūkas – gyvena tolimoje stepėje. Jiems reikia mokėti atleisti ir būti budriems, kad neprarastų svarbių gyvenimo tiesų. Senis turi suspėti jas perduoti anūkui. Kartą gindamas avis į ganyklą ir užkluptas pūgos jis pasiklysta stepėje ir susiduria su vilkų gauja. Filmas perteikia stepių gyventojų vertybes, rodo jų ryšį su praeitimi (9 d. 18.20).

 

Savaitę užbaigs dar vienas Akano Satajevo filmas „Myn bala“ kariuomenė“ (2012), istorinė drama, kurios veiksmas nukels į į XVII amžiaus pradžią – kazachų istorijos lūžio epochą, kai daug kraujo pareikalavusiame kare su džungarais kazachų tautos vienybė ir herojiškumas tampa lemiama jėga siekiant laisvės. Šiame žiauriame kare kartu su suaugusiaisiais ginti gimtosios žemės žengia ir jaunieji kariai su narsiuoju Sartajumi priešakyje. Lemiamas tampa filme rodomas mūšis, istorijoje žinomas Anrakajaus pavadinimu (11 d. 17 val.).

Žymos:
7md inf.,
„Myn bala“ kariuomenė“
„Myn bala“ kariuomenė“
„Senis“
„Senis“