Bredfordo Nacionalinio žiniasklaidos ir technologijų muziejaus archyve britų mokslininkai rado pirmuosius spalvotus vaizdo įrašus. Anksčiau pati seniausia spalvota kino juosta, kurios gamyboje buvo naudojamas vadinamasis „Kinemacolour“ apdorojimo procesas, buvo datuojama 1909 metais, dabar paaiškėjo, kad spalvoto kino filmavimo procesą sugalvojo ir dešimčia metų anksčiau – 1899–aisiais užpatentavo fotografas Edwardas Raymondas Turneris (1873–1903). Būtent trumpi jo XX a. pradžios Anglijos gyvenimo „užrašai“, nufilmuoti 1902 m, ir dulkėjo muziejaus lentynose.
Turnerio technologija buvo nauja tuo, kad kiekviena spalva buvo filmuojama per specialų filtrą (raudoną, žalią, mėlyną), todėl kiekviena scena buvo filmuojama ant trijų juostų, kurios sudėtos kartu ir duodavo spalvotą vaizdą. Tačiau filmo projekcijos sistema taip ir liko neužbaigta, Turneris mirė, net nespėjęs pamatyti nufilmuotos medžiagos. Tačiau šiuolaikinės kompiuterinės technologijos padėjo atkurti nufilmuotus kadrus ir įrodė, kad Turnerio metodas veikia.
Nicole Kidman, Stellanas Skarsgårdas, Willemas Dafoe ir „Transformeriuose“ išpopuliarėjęs Shia LaBeoufas pakviesti filmuotis Larso von Triero filme „Nimfomanė“. Pagrindinį vaidmenį kuria Charlotte Gainsbourg, vaidinusi „Antikriste“ ir „Melancholijoje“. Būtent jos herojė ir pasakos savo seksualinio gyvenimo istoriją senam viengungiui. Pasak režisieriaus, bus du filmo variantai – „atviras“ ir pritaikytas platinti kino teatruose. Larsas von Trieras sako, kad „tai šviesi ir poetiška moters erotinių išgyvenimų istorija, nuo gimimo iki penkiasdešimties metų, papasakota pagrindinės herojės Džo lūpomis. Ji pati nustatė savo diagnozę – nimfomanija. Šaltą žiemos rytą vienišas nebejaunas viengungis Zeligmanas skersgatvyje aptinka sumuštą ir pusiau sąmoningą Džo. Atvedęs Džo namo, jis apžiūri moters žaizdas ir svarsto, kaip ji atsidūrė tokioje padėtyje. Džo pasakoja Zeligmanui įspūdingos jaunystės istoriją, kurioje daug paralelinių siužetų ir netikėtų nukrypimų.“
