Olivier Messiaeno „Kvartetas laiko pabaigai“ „Organum“ salėje
Olivier Messiaeno „Kvartetas laiko pabaigai“, kurį jis parašė 1940 m. karo belaisvių stovykloje Gerlice, Silezijoje, tapo vienu dažniausiai griežiamų kūrinių pasaulyje. Viena tokios sėkmės priežasčių galima laikyti nepaprastą kompozitoriaus išradingumą ir kalbos naujumą, šiandien skambantį kaip niekad aktualiai ir stebinantį nė kiek ne mažiau nei prieš aštuoniasdešimt metų. Taip pat muzikantai mėgsta iššūkius, o šis opusas pasižymi kraštutinai sunkiais techniniais uždaviniais tiek paskiriems instrumentams, tiek visam kvartetui ansamblio prasme. O svarbiausia priežastis turbūt yra faktas, kad Messiaenas, iš XX a. žymiausių kompozitorių modernistų išsiskiriantis ypatingu pamaldumu ir atsidavimu krikščionybės atspindėjimui muzikoje, sunkiausiomis aplinkybėmis pranoko pats save, ne tik įveikdamas išgyventą Antrojo pasaulinio karo neviltį ir siaubą, bet ir sukurdamas nemirtingą gyvenimą teigiančią odę karo, mirties, naikinimo ir netikėjimo pergalėjimui. Kūrinį pats kompozitorius su kitais kaliniais atliko 1941 m. sausio 15 d. nelaisvėje, lageryje.


Šv. Kristoforo kamerinio orkestro ir svečio iš Izraelio koncertas Šv. Kotrynos bažnyčioje
Sidabru žėrintys Bacho trimitai, trapus Couperino klavesino šnaresys, aistringai čiulbantys Telemanno obojai, aksominiai Purcello smuikų balsai – tai nauji pojūčiai klausai, kuriais apdovanoja puošni baroko epochos muzika. Praėjus maždaug 250 metų nuo viduramžių, ryškios pirminės tonų spalvos vėl sugrįžta į gyvenimą, kad teiktų gryną klausymosi malonumą, panašiai kaip džiaugsmą akiai teikia baroko architektūra, Bernini kolonos, Miltono poezija arba Rubenso tapyba.
Muzikinio spektaklio „Mikas. Žmogus orkestras“ premjera
Ketvirtasis artistinių iniciatyvų festivalis „Salve“, vykęs Marijos ir Jurgio Šlapelių muziejuje Vilniuje, buvo skirtas Vilniaus 700 metų jubiliejui ir Miko Petrausko 150-osioms gimimo metinėms paminėti. Tarp kitų programų rugsėjo 24 d. buvo rodoma režisierės Eglės Tulevičiūtės muzikinio spektaklio „Mikas. Žmogus orkestras“ premjera. Du seansai nedidelę salę sausakimšai pripildė publikos, gyvai reagavusios į veiksmą.
Įspūdžiai iš pianisto rečitalio „Organum“ salėje
Šiuo metu Nacionaliniame M.K. Čiurlionio dailės muziejuje Kaune vyksta paroda „Viktoras Paukštelis. Chromatika. Tapyba. 2020–2023“, o gegužės 21 dieną „Organum“ koncertų salėje surengtas pianisto rečitalis atspindėjo kitą polichromiškai pulsuojančios menininko raiškos pusę. Specialiai sąsajų tarp muzikos ir dailės neieškojau, sinestezijos koncepcijos netaikiau, bet tai ir nebūtina, nes pats Viktoro Paukštelio skambinimo metodas primena prancūzišką mokyklą ar bent jau vieną jos aspektų – grojimą „klavišo dugnu“, arba, kaip sakydavo Alfredas Cortot, „spausti klavišą reikia taip, lyg traiškytum uogą“. Toks metodas padeda ne tik pasiekti ypatingą legato, bet ir garsui sklisti kitaip, lyg išraunant jį iš instrumento gelmių ir leidžiant stipriai vibruoti obertonams. Tatai savaime plečia garsinę paletę.
Koncertai rašytojo Grigorijaus Kanovičiaus atminimui
Balandžio 15 ir 22 d. „Organum“ koncertų salėje vyko koncertai litvakų literatūros klasiko Grigorijaus Kanovičiaus (1929 06 18 Jonavoje – 2023 01 20 Tel Avive) atminimui, surengti rašytojo sūnaus Dmitrijaus Kanovičiaus iniciatyva. Tačiau šie koncertai išskirtiniai nelaukta prasme: jie susieja Dmitrijaus idėją su menininkais, suprantančiais jo puoselėjamos visuomeninės misijos svarbą. O ši misija nepaprasta – suteikti vilties įkalinimo įstaigose esantiems žmonėms, senjorams, pabėgėliams, taip pat karo aukoms Ukrainoje, rengiant pažeidžiamiems visuomenės sluoksniams klasikinės muzikos koncertus.

Paulius Anderssonas interpretavo Ferenco Liszto „Transcendentinius etiudus“ Nacionalinėje filharmonijoje
Jaunosios kartos lietuvių pianistas Paulius Anderssonas vis dažniau patenka į elitinės muzikinės visuomenės akiratį kaip plačiai koncertuojantis, įvairiapusių gabumų, savitos individualybės ieškantis atlikėjas. Sakyčiau, jis yra tikras laimės kūdikis, nes gimė žinomų muzikų ir pedagogų profesorių šeimoje – senelių pianistės Veronikos Vitaitės, choro dirigento Vytauto Žvirblio ir mamos pianistės Aleksandros Žvirblytės, todėl turėjo puikias sąlygas rinktis ir puoselėti muziko kelią. Tačiau dinastija ir įpareigoja, kelia klasikinį uždavinį eiti toliau, pranokti savo mokytojus, praturtinti paveldą savais laimėjimais.
Luko Geniušo rečitaliu „Organum“ salėje pristatytas naujos kartos fortepijonas
Vasario 25 dieną „Organum“ salėje šurmuliavo svečiai, susirinkę išgirsti naują fortepijoną YAMAHA CFX, kurį išrinko ir tą vakarą pirmas „prakalbino“ pianistas Lukas Geniušas. Pristatydamas instrumentą YAMAHA atstovas Baltijos šalyse latvis Gintas Dobbermannas pabrėžė, kad 1887 m. įkurta kompanija gamybą pradėjo nuo vargonų, ir tik 1900-ieji tapo fortepijonų linijos pradžia.
„Vaidman-Krasovsky Duo“ iš Izraelio koncertas „Organum“ salėje
Vasario 3 d. „Organum“ salėje įvyko vienas tų renginių, kurie atspindi šios koncertinės įstaigos nuostatas pristatyti įdomių, naujų ir dideles lietuviško muzikos pasaulio, išsišakojančio į visus žemynus, tradicijas tęsiančių įvykių sklaidą. Šįkart į svečius pamuzikuoti atvyko išeivis iš Lietuvos pianistas Emanuelis Krasovsky (Krasauskas) su žmona smuikininke bei altininke Vera Vaidman. Jie atliko didžiulės ištvermės, aukščiausio meistriškumo ir nuodugnių klasikinės muzikos žinių reikalaujančią programą.
Koncertai Sausio 13-ajai atminti
Sausio 12 d. Šv. Jonų bažnyčioje vyko koncertas, skirtas Lietuvos laisvės gynėjų dienai, Baltijos šalių kovai už nepriklausomybę paminėti ir karą išgyvenančiai Ukrainai. Pradžioje estų, latvių ir lietuvių chorai atliko ukrainiečių kompozitoriaus Myroslavo Skoryko „Melodiją“ (solistė sopranas Erika Kviatkovskaja, dirigentas Artūras Dambrauskas). Po dainingo, jausmingo kūrinio žodį tarė Seimo Kultūros komiteto pirmininkas profesorius Vytautas Juozapaitis.






Olivier Messiaeno „Viešpaties gimimas“ „Organum“ koncertų salėje
Iškart po Kalėdų į „Organum“ koncertų salę gausiai susirinkusi publika iki pat Trijų Karalių galėjo gyventi šventiška sakraline nuotaika, kurią gruodžio 26-ąją sukūrė žymus choro pedagogas, šiuolaikinės muzikos propaguotojas ir lietuviškų premjerų atlikėjas, vargonininkas Dainius Sverdiolas. Jis pagrojo 57 minučių trukmės devynių dalių Olivier Messiaeno jaunystės kūrinį „Viešpaties gimimas“ („La Nativité du Seigneur“, 1935 m.).
